Savaitgalį Rusijos piliečiui pagrobus Lietuvoje gyvenusią savo dukrą ir valtimi išplaukus į Rusiją, viešojoje erdvėje pasigirdo kritika, jog siena su Kaliningradu yra kone kiaura, jei tą padaryti yra įmanoma. Reaguodama į tokius pasakymus, premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, jog ne visi teisingai įsivaizduoja, kaip siena su Rusija, einanti upe, turėtų būti saugoma.
„Aš nežinau, kaip tie žmonės, kuriems kyla šitas klausimas, įsivaizduoja, kad ta siena turėtų būti saugoma? Ar jie įsivaizduoja, kad upėje turėtų kas kažkiek metrų būti kažkokie pareigūnai Lietuvos sustatyti? Ar pareigūnai turėjo šaudyti nuo kranto? Ar turėjo pažeisti pačią sieną ir rizikuoti patekti į Rusijos institucijų rankas ir tokiu būdu dar didesnę problemą sudaryti?“ – LRT RADIJUI dėstė I. Šimonytė.
„Tas įsivaizdavimas sienos kiaurumo ar nekiaurumo, jis toks truputį... Net nežinau, kaip įsivaizduoja žmonės, kokia turėtų būti siena, kuri eina upe“, – pridūrė ministrė pirmininkė.
Premjerė sakė, kad, jos žiniomis, pasienio pareigūnai į situaciją sureagavo ir į įvykio vietą atvyko „labai greitai“.
Anot pašnekovės, šioje istorijoje išlikę dar daug nežinomųjų. Situacijos komentuoti plačiau ji nenorėtų, nes tai galėtų pakenkti tolesnei proceso eigai ir deryboms su Rusija dėl mergaitės grąžinimo į Lietuvą.
„Aš negaliu patvirtinti, kad tas ponas yra Rusijos pilietis. Apskritai daug detalių apie šitą istoriją nenorėčiau komentuoti, nes dar daug dalykų reikėtų išsiaiškinti. (...) Nenoriu detalizuoti, nes tai apsunkins patį procesą. Paprastai tokiais atvejais daug detalių stengiamasi nepateikti viešumoje, nes tos detalės gali būti išnaudojamos prieš mūsų valstybę ir prieš mūsų institucijas.
(...) Kai tiktai bus ką pakomentuoti, be jokios abejonės, institucijos pakomentuos. Dabar svarbiausia – nepakenkti procesui“, – tvirtino I. Šimonytė.
Taip pat skaitykite
Ji teigė šią situaciją vertinanti „kaip kriminalinį nusikaltimą, kaip vaiko pagrobimą“. Anot premjerės, tai, jog mergaitė buvo išvežta į Rusiją, situaciją apsunkina, tačiau, patikino politikė, atsakingos institucijos deda visas pastangas, jog vaikas būtų grąžintas į mūsų šalį.
„Tai, kad buvo pasirinkta išvežti tą vaiką į mums nedraugišką šalį, apsunkina, žinoma, tolesnį bandymą atgauti mergaitę, bet institucijos dirba intensyviai, visos institucijos, kurios yra su šitu klausimu susijusios. Tikrai sieksime kažkokių sprendimų surasti“, – sakė I. Šimonytė.
Taip pat skaitykite
LRT.lt primena, kad sekmadienį buvo gautas moters (gim. 1996 m.) pranešimas apie tai, jog vyras (gim. 1989 m.) Kretingos rajone, Sausdravų kaime, paėmė jos dukrą ir sutartu laiku negrąžino jai. Kiek vėliau paaiškėjo, kad vyras pagrobė savo mažametę dukrą (gim. 2022 m.) ir bėgdamas kirto Rusijos sieną.
Atliekant paieškos veiksmus nustatyta, kad tą pačią dieną, apie 13 val. 4 val. min., Šilutės rajone Skirvytės upe vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos ir Rusijos valstybinę sieną, jie buvo sulaikyti Rusijos teritorijoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vaiko pagrobimo. Valstybinė sienos apsaugos tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą ir dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo.
Premjerė: sprendimų uždaryti naujus pasienio punktus su Baltarusija artimiausiu metu nebus
Vyriausybės sprendimų uždaryti naujus pasienio punktus su Baltarusija artimiausiu metu nebus, tačiau planai tai daryti nemažėjant grėsmėms išlieka, sako premjerė.
„Artimiausiu metu tikrai nebus sprendimų dėl kažkokių papildomų postų uždarymo, tačiau yra labai logiškas planas, kuris sudėlioja, kaip tų postų, per kuriuos galima kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną skaičius galėtų būti mažinamas, nuo ko pradedant ir kur pabaigiant, iki kraštutinio uždarymo, kuris jau vyktų suderinus su kitomis šalimis“, – LRT RADIJUI sakė premjerė.
Lietuvai prieš beveik dvi savaites uždarius du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus – vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį pranešė, jog ministerija siūlys uždaryti dar du: Lavoriškių ir Raigardo.
Lenkijos bei Baltijos valstybių ministrai pirmadienį taip pat sutarė dėl plano, kada sienos su Baltarusija galėtų būti užvertos visiškai. Tai, pasak A. Bilotaitės, galėtų būti daroma koordinuotai, jei prie vienos iš valstybių sienų kiltų ginkluotas incidentas ar prasiveržtų migrantų grupė.
Savo ruožtu Susisiekimo ministerija BNS informavo, kad Pasienio kontrolės punktų plėtros komisija nesvarstė klausimo dėl Lavoriškių ir Raigardo punktų, jis turėtų būti aptartas antradienį su Vidaus reikalų ministerija.
„PKP plėtros komisijoje toks klausimas nebuvo svarstomas. Susisiekimo ministerija yra gavusi VRM kvietimą antradienio pasitarimui dėl padėties Baltarusijos pasienyje. Plačiau galėtų komentuoti VRM, tai jų kompetencijos klausimas“, – nurodė ministerija.
Anot premjerės, Baltarusija toliau išlieka „nestabilumo šaltiniu“, nes šaliai vadovauja „apsišaukęs prezidentas, kuris susimanęs gali naudoti įvairiausius įrankius, kad bandytų kažką sau išsidėrėti“.
I. Šimonytė pabrėžė, kad situacijos nekeičia ir galima „Wagner“ samdinių grupės vadovo Jevgenijaus Prigožino mirtis, turint omenyje ir Minsko veiksmus kurstant neteisėtą migraciją į kaimynines šalis.
„Ta prasme, mes negalime pasakyti, kad kažkas Baltarusijoje ėmė ir pagerėjo. Kaip ten bus su „Wagner“ samdiniais, tikrai reikia dar stebėti situaciją, ir mūsų institucijos tą, be abejonės, daro. Bet aš nenorėčiau tos situacijos nei sugrėsminti, nei pasakyti, kad ji labai pagerėjo dėl to, kad Prigožino lėktuvą kažkas numušė žemėn ir matė reikalą juo atsikratyti“, – kalbėjo ji.
Vyriausybės vadovė sakė, kad reikia dar šiek tiek laiko įvertinti tendencijas dėl Baltarusijoje esančiais „Wagner“ samdinių, stebint, ar jie grįš į frontą, ar galbūt prisijungs prie kitų privačių kompanijų.
„Siūlyčiau neatsipalaiduoti, mes stebime budriai situaciją (...), bet sprendimai, jei turi būti priimami, kurie keičia kažkokį status quo, tam tikrai turi būti rimtas pagrindas, o ne bendras kažkoks kalbėjimas, bendros diskusijos“, – sakė ji.
Kitų metų valstybės biudžetas – pagal galimybes
Šiuo metu rengiamas toks kitų metų valstybės biudžetas, kuris atitiks šalies galimybes, teigia I. Šimonytė. Pasak jos, 2024-ųjų biudžete neturėtų likti dar COVID pandemijos metu ir vėliau dėl karo Ukrainoje įvestų mokesčių lengvatų, be to, nuo kitų metų nebegalios išlyga, leidžianti nesilaikyti Mastrichto kriterijų ir turėti didesnį biudžeto deficitą.
Biudžeto projekto rengimas yra pagrindinis rudens darbas, valstybės išlaidos ir pajamos planuojamos pagal ekonomikos perspektyvas, plėtros pagrindines kryptis ir galimybes, sako premjerė.
„Pagrindinis uždavinys yra parengti biudžeto projektą, kuris atitiktų mūsų ekonomikos perspektyvas, mūsų šalies plėtros pagrindines kryptis ir žinoma, saiką, kas visada yra labai sudėtinga (...) Tai akivaizdu, kad reikia labai blaivai žiūrėti į situaciją, labai racionaliai, čia tos retorikos ir pasiūlymų, matyt, bus daug, bet tikiuosi, kad kaip visada, biudžetą pavyks priimti tokį, kuris atsitiks valstybės galimybes “, – antradienį LRT radijui sakė I. Šimonytė.
Anot jos, šiuo metu valstybės galimybės yra labai aiškios, neliks kai kurių išlygų, susijusių su Covid-19 pandemija ir karu Ukrainoje.
„Mano nuomone, galimybės ir objektyvi ekonominė realybė yra gana aiški, išlygos ir išimtys, kurios buvo taikomos pastaruosius ketverius metus nuo 2020 metų dėl Covido ir paskui pratęstos dėl karo, kurios leidžia nesilaikyti Mastrichto kriterijų ir turėti didesnį deficitą, tos išlygos yra pasibaigusios, Europos Sąjungos Tarybos vertinimu tikrai dabar jau ta situacija, kurioje mes visi esame, yra tokia, prie kurios jau turėjome visi išmokti prisitaikyti. Vadinasi, kažkokių didelių išlygų nebus“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Iki šių metų pabaigos galioja lengvatinis 9 proc. pridėtinės vertės (PVM) restoranams. Jis buvo įvestas kaip pagalba nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusiam verslui. Opozicija yra įregistravusi siūlymą šią lengvatą pratęsti neribotam laikui.
Nuo kitų metų vėl turėtų veikti ES Stabilumo ir augimo pakto, arba Mastrichto taisyklės, ribojančios viešųjų finansų deficitą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Jos buvo suspenduotos nuo 2020 metų, siekiant padėti Bendrijos šalims atsigauti nuo pandemijos sukeltos ekonominės krizės.
Premjerė pabrėžė, kad dėl pasikeitusių skolinimosi galimybių valstybė stengsis mažiau skolintis, kad dėl skolos aptarnavimo išlaidų nereikėtų atsisakyti išlaidų kitur.
„Kita vertus ir logika pati diktuoja per daug neįsibėgėti, kadangi dėl tiek pasikeitusios pinigų politikos, tiek dėl ir geopolitinių rizikų, ką turėčiau pabrėžti, skolinimasis valstybei yra labai stipriai pabrangęs nuo praėjusių metų ir bet koks papildomas, sakykime, išlaidavimas tam, kad šiandien galėtume išleisti daugiau skolintų pinigų, mums labai labai greitai atsirūgs didesnėmis skolos aptarnavimo išlaidomis, kurios išstums kitas išlaidas, kurias mes norėsime ateityje padaryti“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė tikisi, kad artėjantys Seimo ir prezidento rinkimai nesutrukdys priimti racionalių sprendimų, nors neabejoja, kad įvairių siūlymų netrūks.
„Pasiūlymų turbūt ir įvairiausių idėjų matysime nemažai, jų įprastai matome nepriklausomai nuo tuo rinkimai yra ar nėra, tiesiog politinio veikimo logika dažnai būna tokia, kad tiems, kam nereikia konkrečiu metu atsakyti už tai, kad biudžetas būtų įvykdytas ir siūlomos pajamos būtų surinktos arba siūlomos išlaidos – būtų iš ko tas išlaidas finansuoti – tai paprastai leidžia daugiau tokios, sakyčiau, drąsos siūlyti įvairius dalykus“, – sakė I. Šimonytė.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
