Į Rusiją sekmadienį nuplukdytos mergaitės tėvams anksčiau teikta tarnybų pagalba, sako Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, o dukrą pagrobusio vyro tėvas teigia, kad su sūnumi Algirdu jokio kontakto neturi, jį taip pat baugina pasiekiančios žinios.
„Nieko nekomentuosiu, atsiprašau. Čia sūnaus reikalas“, – trumpai situaciją LRT RADIJUI pakomentavo Vytautas Švanys, vyro, kuris pagrobė dar metų neturinčią dukrą ir paspruko į Rusiją, tėvas.
Pasiteiravus, ar vyras bendravo su sūnumi, o gal turi žinių apie anūkę, V. Švanys teigė, kad jokio kontakto su sūnumi neturėjo.
„Nesusisiekė, nieko. Nieko nežinau, nieko negaliu pasakyti. Visi sutrikę, aš taip pat nerimauju“, – sakė Vytautas.
Rusijos pareigūnai atsisako Lietuvai perduoti vyrą ir pagrobtą mažametę
Rusijos pasienio pareigūnai atsisako Lietuvai perduoti į Rusiją su pagrobtu vaiku pasišalinusį vyrą. Lietuvos institucijos pastebi: nors planas greičiausiu galimu būdu atvežti mergaitę į Lietuvą ir nepavyko, tačiau būdų siekti šio tikslo dar yra.
„Rusijos pasieniečiai patvirtino sienos kirtimo faktą, atsakyme nurodė, kad sulaikytas vaiko tėvas – Rusijos pilietis, todėl pagrindų perduoti, pagal juos, nėra“, – ELTAI pirmadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.
VSAT atstovas patikslino, kad Rusijos pasieniečiai nurodo nematantys pagrindo Lietuvai perduoti nei vyro, nei jo dukros.
VSAT dar sekmadienį kreipėsi į pasienio pareigūnus, prašė kuo skubiau organizuoti susitikimą dėl vaiko perdavimo ir grąžinimo motinai.
Pasak Lietuvos pasieniečių, Rusijos pareigūnai pranešė, kad vaikas – saugus, juo pasirūpinta. Vis dėlto, kaip minėta anksčiau, Rusijos pasieniečiai perduoti Lietuvai vyro ir jo dukros nemato pagrindo.
Taškas istorijoje dar nepadėtas – derybos tęsis
Institucijų teigimu, nors po intensyvių derybų tikslo pasiekti nepavyko, nepilnametė kol kas negrįžta į Lietuvą, tai nereiškia, kad išnaudotos visos galimos priemonės.
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas LRT.lt teigė: „Yra tarptautinės sutartys, „Interpol“, diplomatinės galimybės ir t. t. Tikrai manau, kad mūsų tikslui pasiekti yra daug galimybių. Tik tiek, kad greitai, operatyviai per sienos įgaliotinius šis klausimas neišsisprendė (kaip paprastai išsisprendžia), mums nepavyko. Yra procesai. Kaip ir rusų pusė sako, yra civilinė eiga, teismai ir t. t. Tikrai nėra padėtas joks taškas. Niekas ginklų nesudeda“, – patikino V. Vitkauskas.
Tiesa, visos šios minėtos priemonės procesą gerokai pailgins ir artimiausiu metu Lietuvos pilietybę turinčios mergaitės grįžimas – menkai tikėtinas.
Nors prašymų parsiųsti vaikus iš svečios šalies pasitaiko, tačiau tokios situacijos, kaip ši – nėra dažnos.
V. Vitkauskas pabrėžė, kad šios istorijos unikalumas – būtent pagrobimo faktas.
„Tai nusikalstama veika, kai vaikas pagrobiamas, nesaugiai per sieną plukdomas valtimi, laikomas melduose, kol priplauks pasieniečiai ir pan. <...> Aišku, turi nuspręsti teismai, parodyti ikiteisminis tyrimas, bet kriminaliniai elementai – kaip ant delno“, – pastebėjo V. Vitkauskas.
