Nuo šių mokslo metų visų Lietuvos moksleivių laukia naujovė – gyvenimo įgūdžių pamokos. Jose, anot ministerijos, vaikai bus rengiami suaugusiųjų gyvenimui, todėl viena iš programos dalių – lytinis ugdymas. Visuomenėje jau kilo diskusijų, ar šiose pamokose nebus kalbama vien apie LGBT seksualines mažumas. Pasigirdo net raginimų tokias pamokas boikotuoti.
Rekomenduojamą literatūrą vadina Trojos arkliu
Kaip LRT RADIJUI aiškina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) Ugdymo programų skyriaus vedėja Irena Raudienė, gyvenimo įgūdžių programoje lytiškumo ugdymas sudarys maždaug 10–15 proc. Jis glaudžiai siesis su tokiomis temomis kaip emocijų pažinimas ir valdymas, gebėjimas kurti santykius su kitais žmonėmis.
Visgi ministerijos planams dėl lytiškumo ugdymo įtraukimo į gyvenimo įgūdžių pamokas kritikos negaili Lietuvos šeimų sąjūdis. Jo tarybos nario Algimanto Rusteikos teigimu, kad vaikai būtų šviečiami apie lytiškumą, neprieštaraujama, tačiau tą daryti reikėtų remiantis objektyviais šaltiniais.
Šiuo metu, pažymi jis, mokytojams rekomenduojamos literatūros ir ekspertų sąraše dominuoja LGBT bendruomenės teises ginantys tekstai ir organizacijos. Dėl to Lietuvos šeimų sąjūdis baiminasi, jog mokykloje vaikams nebūtų pradedama diegti „LGBT ir genderizmo ideologija“.
„Jeigu atsiversite tuos visus rekomenduojamus tarptautiniu mastu dokumentus, ten viskas yra parašyta labai tiksliai, paprastai ir netgi vulgariai: nuo pat mažų dienų reikia pratinti vaikus ir mokyti, kad yra biologinė lytis ir kad yra „gender“ (socialinė – LRT.lt) lytis, ir kad ji yra lygiai tokia pat – įsivaizduota lytinė tapatybė prilyginama normaliai biologinei lyčiai.
(...) Atsivertus viskas labai aiškiai pasimato. Tarp visų rekomenduojamų organizacijų yra VŠĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“, Nacionalinė LGBT teisių organizacija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kuri jau seniai tapo homoseksualių asmenų ir LGBT propagandos tarnyba, Lygių galimybių plėtros centras, Lietuvos žmogaus teisių centras ir daugybė kitų būtent LGBT, genderizmo ir translytiškumo organizacijų.
(...) Pagal ką gi bus dėstoma – pagal rekomendacijas, o rekomendacijose viskas eina į vienus vartus. Tai yra Trojos arklys, per kurį, rekomenduojant medžiagą, rekomenduojant metodikas, į mokyklas įžengs LGBT ir genderizmo ideologija“, – įsitikinęs A. Rusteika.
Tikina, kad programa tolerantiška visiems
Pasak Lietuvos šeimų sąjūdžio atstovo, išstudijavus pateikiamas rekomendacijas, tampa aišku, jog rengdama programą ŠMSM nesitarė „nė su viena prigimtinėms šeimų teisėms atstovaujančia organizacija“. Tuo tarpu ministerijos atstovė I. Raudienė tikina, kad taip tikrai nėra.
„Norėčiau priminti gerbiamam pašnekovui, kad tikrai programų rengimas buvo viešas procesas, ir visi, kas norėjo, dalyvavo. Mes turėjome daugybę susitikimų su šeimų atstovais, su tėvų forumo atstovais, su šeimų sąjūdžio atstovais, (...) kalbėjomės apie tuos klausimus, kurie yra nagrinėjami programoje.
Tikrai visi galėjo teikti pastabas. Šita programa, kaip nekuri kita, sulaukė daugybės pastabų ir susidomėjimo iš įvairių institucijų, buvo koreguojama bent keturis kartus“, – tvirtina specialistė.
Pašnekovė patikina, kad parengtos gairės, kokią literatūrą mokytojai gali naudoti ir kokius specialistus į mokyklas kviestis, yra tik rekomendacinio pobūdžio. Ką naudoti, o ko ne, pedagogai galės spręsti patys, tardamiesi su mokinių tėvais.
„Aš noriu tikrai užtikrinti visus, kad programoje nėra nieko, kas menkintų ar žemintų šeimos sampratą. Viskas ten yra tvarkoje. Tikrai programa yra labai tolerantiška ir tikrai atsižvelgėme į įvairias nuomones“, – priduria ekspertė.
Mokyklų tobulinimo centro steigėja, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos viceprezidentė Eglė Pranckūnienė savo ruožtu tvirtina, jog dalis tėvų mokykla turėtų pasitikėti labiau. Ji įsitikinusi, jog mokytojams pavyks apie lytiškumą su vaikais kalbėti parodant pagarbą įvairiems požiūriams.
„Man tiesiog susidaro įspūdis, kad nėra pakankamai pasitikima mokykla, nepasitikima mokytojais. Tikrai žinau daugybę pavyzdžių mokyklose, kur jau dabar mokytojai imasi diskutuoti su mokiniais, dėstyti šią tematiką labai subalansuotai. Tikrai atrandamas kelias, kaip šia tema diskutuoti su mokiniais, išlaikant tam tikrą tokį subalansuotą požiūrį“, – teigia ekspertė.
Vaikams reikia atsakingo suaugusiojo
Įvairovės ir edukacijos namų vadovė Lina Januškevičiūtė pabrėžia – būtina, jog vaikai ir paaugliai apie lytiškumą galėtų pasikalbėti su atsakingu suaugusiuoju. Deja, tokiu asmeniu ne visada gali būti nepilnamečių tėvai, dėl to šią pareigą turėtų perimti mokytojai.
„Lytiškumo ugdymas visada prasideda šeimoje – kai tik vaikas gimsta, nuo tada ir prasideda lytiškumo ugdymas. Deja, ne visi jauni žmonės turi galimybę kalbėtis atvirai su savo tėvais arba globėjais, neturi galimybės kalbėtis mokykloje. Tada lieka kas – lieka socialiniai tinklai.
Jau dabar jauni žmonės pasakoja mums, kad pagrindinis [jų] informacijos šaltinis yra socialiniai tinklai: „TikTok“, „Instagram“, „Youtube“ ir panašiai. Man atrodo, didžiausias turbūt tikslas turėtų būti, kad jauni žmonės atrastų tą patikimą suaugusį žmogų artimoje aplinkoje arba mokykloje, į kurį galėtų kreiptis“, – sako L. Januškevičiūtė.
Jos teigimu, apie įvairiais lytiškumo temas, pavyzdžiui, lytinę tapatybę, kalbėtis nori patys vaikai, todėl būtina jų smalsumo ir domėjimosi pasauliu nenumalšinti.
„Didžiausias mūsų tikslas yra atliepti jaunų žmonių poreikį. (...) Kai jie iškelia tam tikras temas, mes turime į jas atsakyti, nes kitaip, jeigu jie negaus atsakymų, ta tema niekur nepradings, jie nueis kitur ieškoti“, – tikina Įvairovės ir edukacijos namų vadovė.
Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „LRT Radijo ringas“ įraše.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
