Grupuotės „Wagner“ buvimą Baltarusijoje krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas apibūdina kaip papildomą riziką šalies pašonėje. Vis dėlto galimų ketinimų užminuoti pasienį ministras neatskleidžia.
Pokalbis su A. Anušausku – „Dienos temoje“.
– Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga šiandieną skelbia savo kandidatą į prezidentus ir tai yra Aurelijus Veryga. Jūsų reitingas yra aukštesnis už A. Verygos – esate antras palankiausiai vertinamas politikas pagal naujausią bendrovės „Vilmorus“ apklausą. Ketinate kandidatuoti?
– Tėvynės Sąjungoje yra savos kandidatų kėlimo procedūros. Manau, kad partija to laikysis. O kaip ten bus, kaip susiklostys aplinkybės, bus matyti po kelių mėnesių.
– Jūsų reitingas, kuris yra antras po prezidento Gitano Nausėdos, įvardijamas ir kaip jo nepasitenkinimo jumis priežastis todėl, kad po pastarojo Valstybės gynimo tarybos posėdžio atskleidėte duomenis dėl tankų „Leopard“ pirkimo. Jūsų paties partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pirmadienį „Dienos temoje“ kalbėjo, kad galbūt to ir nereikėjo daryti, kaip jis sakė, kartais geriau pasakyti mažiau. Kodėl nutarėte, kad tai, ką pranešė Valstybės gynimo taryba, neturi jokių viešinimo apribojimų ir paskelbėte tai viešai savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje?
– Pirmiausia turiu pasakyti, kad įstatymas yra mano pusėje, nes čia nebuvo skelbiami duomenys, turintys kokius nors grifus, tokių duomenų nenaudojau, bet apie priimamus sprendimus mes komunikuojame. Buvo priimami patys įvairiausi sprendimai: apie vienus komunikavo vieni, apie kitus – kiti.
Nesiruošiu būti patogus ir geras, kai kalbama apie kariuomenės pajėgumų vystymus greitai.
Šiuo atveju aš pasiremsiu kitos šalies – Čekijos – pavyzdžiu, kad nebūčiau toks vienašališkas ir vienpusiškas. Būtent tomis dienomis Čekija žengė analogišką žingsnį. Ministrė pasirašė ketinimų pareiškimą, tokį pat dokumentą išsiuntė Vokietijai ir komunikuojant buvo pasakyta, kad Čekija oficialiai prisijungia prie [tankų] „Leopard“ koalicijos ir tai kaip tik leis prisijungusioms šalims supaprastinti pirkimo procedūras, sumažinti kainas, gauti trumpesnius pristatymo terminus, tinkamą logistinę pagalbą, konkretesnė informacija turėtų pasiekti metų pabaigoje. Ir, darkart pabrėžiu, kai daug kalbama apie derybas, čekai mano, kad tai suteikia erdvės deryboms. Jei bus daugiau šalių, tai bus naudingiau tų šalių pramonės įsitraukimui, o tuo metu negalima įvertinti net kainos. Ir tai pasakė Čekijos gynybos ministrė. Kalbama apie esmę, bet kalbama apie tą patį sprendimą.
– Bet ne Čekijos, o Lietuvos prokuratūrai yra apskųstas jūsų elgesys. Prokuratūra atlieka tyrimą, ar tai, ką paviešinote, buvo galima paviešinti, ar nebuvo. Koks vis dėlto grifas buvo ant Valstybės gynimo tarybai pateikto dokumento?
– Turiu pasakyti, kad jokio dokumento, pateikto Valstybės gynybos tarybai, nepaviešinau. Aš vėliau paskelbiau [informaciją] apie sprendimą, t. y. jungtis, išsiųsti ketinimų pareiškimą Vokietijai, o vėliau, diskutuojant su kolega Seimo nariu Raimundu Lopata, buvo pateikta papildoma informacija iš viešos informacijos. Apie tai, tiesa sakant, mes komunikavome daug daugiau prieš pustrečio mėnesio, t. y. gegužės viduryje, prieš anksčiau vykusį Valstybės gynybos tarybos posėdį.
– Pataisykite, jeigu ką nors supratau ne taip. Jūs sakote, kad tai, ką paskelbėte po Valstybės gynimo tarybos posėdžio savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, nebuvo duomenys iš dokumento, ant kurio būtų buvęs koks nors riboto naudojimo dokumento grifas ar panašiai?
– Būtent taip ir yra. Dar tik pabrėšiu, kad iš pradžių aš ne jokiame feisbuke, ne socialiniame tinkle, o tiesiog tiesiai žiniasklaidos atstovams prie prezidentūros apie tai pasakiau.
– Viskas prasidėjo nuo to, kad jūsų partijos koalicijos partnerių atstovas profesorius R. Lopata leido sau jus apkaltinti, turbūt taip galima sakyti, kad perkant [tankus] yra per mažai skaidrumo?
– Kad informacija yra slepiama.
– Taip. Kaip atsirado ši jo versija, jūsų manymu?
– Čia jau jo reikėtų paklausti. Pasakysiu paprastai – tenka veikti erdvėje, kurioje tik daliai politikų yra svarbūs kariniai dalykai. Kartais jie prisimena, kartais užmiršta. Diskusijose, kurios vyko jau, tiesą sakant, beveik tris mėnesius, nedalyvavo. O diskusijos, kaip minėjau, prasidėjo gegužės viduryje. Buvo aprašytos ir tankų specifikacijos, ir tankų pasirinkimo galimybės, paminėtas ir mūsų rinkos tyrimas, ir daugelis dalykų, ir tai vyko Lietuvos informacinėje erdvėje. Taip jau atsitinka, kad kai kurie, matyt, ir profesoriai neseka tų diskusijų, jiems iškyla papildomų klausimų tuo metu, kai jie perskaito kokią nors papildomą, jiems iki tol nežinomą informaciją. Bet šiuo atveju aš nematau nieko blogo, kad keliami tie klausimai. Priešingai, manau, kad kiekvienas klausimas reikalauja savo atsakymo.
– O ką matote apie koalicijos partnerių santykius po šito jo viešo klausimo jums dėl tankų?
– Žinote, koalicijos partnerių santykiuose šiuo atveju aš įžvelgiu diskusiją. Mes diskutuojame apie tuos dalykus ir dar, matyt, diskutuosime ateityje.
Tik aš dar kartą noriu pabrėžti, kad nesiruošiu būti patogus ir geras, kai kalbama apie kariuomenės pajėgumų vystymus greitai. Kai kuriuos dalykus reikia daryti greitai, laiko neturime, grėsmės iš tikrųjų nemažėja, jos gali bet kuriuo momentu ir padidėti, todėl reikalingi greiti sprendimai, žinoma, kad apgalvoti, bet dabar jie daromi nuosekliai – žingsnis po žingsnio.
– Pakalbėkime apie Lenkijos reakciją į „Wagner“ samdinių apsigyvenimą Baltarusijoje. Lenkijoje politikų reakcija į tai, ką jie sako, kad reikia daryti, vertinama prieštaringai. Vieni sako, kad pasienis su Baltarusija turi būti užminuotas, kiti, vertindami tokius ir panašius Lenkijos sprendimus, sako, kad tai yra Lenkijos politikų veiklos epizodai prieš rinkimus Lenkijoje. Bet jeigu ir taip, ar papildomos sienos apsaugos priemonės gali pakenkti, jeigu, tarkime, Lietuvos siena būtų užminuota?
– Tikrai nesakyčiau, kad gali pakenkti, juo labiau kad į grėsmes ir informaciją apie grėsmes turime reaguoti adekvačiai.
Šiuo atveju Lenkijos politikai reaguoja, komunikuoja, bet turiu pripažinti, kad tariausi ir su kariuomene, ir mes apie savo priemones dabar nekomunikuosime. Jeigu ką nors ir darome, o darome, mes kitai pusei tiesiog nepakišinėsime informacijos [apie tai], ką mes iš tikrųjų esame padarę. Manau, kad visa informacinė erdvė yra labai stipriai atsekama. Mes turime menkai prognozuojamų grupių tarp tų vagnerininkų ir apskritai grupuotė „Wagner“ pripažinta teroristine organizacija, šiuo atveju atkreipiu dėmesį į naują Jungtinių Valstijų atstovės Jungtinėse Tautose pareiškimą, ji pasakė, kad už bet kokio „Wagner“ veiksmo stovi Rusija ir ji bus už juos atsakinga. Tai šioje vietoje veiksmai daromi, tačiau komunikacijos klausimas, manau, yra kiekvienos šalies pasirinkimas.
– Ar jūs turite galvoje, kad Lietuva, krašto apsaugos sistema, nekomunikuos, nepaskelbs, jei bus nutarta minuoti sieną? Tą nėra labai sunku pastebėti.
– Aš nekalbėjau apie minavimą.
Grėsmės nemažėja, jos gali kažkuriuo momentu ir padidėti.
– Vadinasi, mes nekalbame apie sienos užminavimą?
– Žinote, pasakysiu taip, kaip sako kariškiai, kai aš jiems užduodu panašų klausimą. Kiekviena inžinerinė užtvara, taip pat ir minų laukas, turi būti prižiūrimas ir ginamas. Tai yra jau kaip fronto linija, ne kitaip.
– Aš vis tiek negaunu atsakymo, ar Lietuva ketina minuoti sieną, ar ne? Nes Lenkija tokius sprendimus skelbia viešai.
– Mes savo sprendimų viešai neskelbsime. Jeigu bus kitas politinis sprendimas, kad mes turime [tai] paviešinti kaip atgrasymo priemonę, matyt, kažką skelbsime, bet šiuo atveju, aš dar kartą noriu pakartoti, konkretūs veiksmai nebus detalizuojami ir skelbiami taip, kaip Lenkijoje. Mes vis dėlto esame pasienyje gyvenantys žmonės, esame beveik pasienyje. Varšuva – keli šimtai kilometrų nuo sienos, mes esame už kelių dešimčių kilometrų. Manau, mūsų situacijos yra skirtingos.
– Kaip jūs vertinate „Wagner“ samdinių persikraustymą į Baltarusiją?
– Sakyčiau, tai yra papildomo rizikos veiksnio sukūrimas mūsų pašonėje. Tai, jeigu žiūrėtume į konvencines grėsmes, esmės galbūt nekeičia, bet provokacijų, papildomų rizikos grėsmių vertinimas, kad tai yra teroristinė organizacija, vis dėlto yra teisingas. Aš manau, reikia į tai atsižvelgti, reikia į tai reaguoti, o jau komunikavimo klausimas, manau, nėra pagrindinis.
– Dėkoju jums.
