Antradienį praūžusi audra ir liūtis išlaužė seniausią Vilniaus liepą. Vienas seniausių miesto medžių Sapiegų parke augo daugiau nei 300 metų.
Mena ATR didikus
Naujiena apie skaudžius audros padarinius internete dalijosi medžių aktyvistų bendruomenė.
Sapiegų parko puošmena yra liudininkė tų laikų, kai didikų buvo kuriamas pats parkas, vienas ryškiausių taisyklingo geometrinio parko pavyzdžių Lietuvoje, rašė „Go Vilnius“. Liepa buvo pasodinta netoli ištaigingų įvažiavimo vartų prie dabartinės Antakalnio gatvės. Rūmus Antakalnyje statė Kazimieras Jonas Sapiega.
Dvikamienė liepa buvo įtraukta į savivaldybės gamtos paveldo objektų sąrašą, ji siekė 28 metrus. Kamieno apimtis – 4,4 m.
LRT.lt kalbintas istorikas, rašytojas ir publicistas Gediminas Kulikauskas sakė, kad jam ši liepa – labai brangi, pats gyvena netoliese.
„Specialistų vertinimu, ji buvo pasodinta ir augo dar 17 a., Abiejų Tautų Respublikos laikais. Ji gimė ir augo kartu su visu Sapiegų parku <...> Tai toks senolis, vienas garbingiausių ir seniausių Vilniaus medžių, vertas apsaugos ir pagarbos“, – sakė pašnekovas.
Antakalnio bendruomenės narys išsakė apmaudą, kad medis šiais laikais nebuvo išsaugotas, daugiau apsaugos jam esą prašė ir bendruomenė. Netoli liepos, kone per jos šaknis važinėjo čia dirbančiųjų automobiliai ir net sunkiasvorė technika.
„Mūsų požiūriu, tai tikrai nenormalu, matėme gūbrius per asfaltą, kur šaknys. Sveikatos toks požiūris nepridėjo, o labiausiai tikriausiai reikėjo gero arboristo priežiūros“, – sakė G. Kulikauskas.
Anot jo, apmaudu, kad medis išgyveno daugiau nei 300 metų, tačiau mūsų laikais neatlaikė smarkios audros. Kiti medžiai parke nenukentėjo.
„Ji nukrito, kaip sakau, gailestingai, nieko nekliudė, žmonių nesužalojo, tik lengvai pastato stogą įlenkė. Skaudus, bet švelnus nulūžimas“, – kalbėjo antakalnietis.
G. Kulikauskas atkreipė dėmesį, kad iš liepos kamieno dar gali atželti ūgliai, išreiškė viltį, kad bent dabar bus skiriama dėmesio istorinio medžio priežiūrai.
Istorikas papasakojo ir apie liepų svarbą Lietuvos kultūroje. Tai buvo nuo seno lietuviams itin svarbus medis, netgi labiau saugomas, nei kitos rūšys.
„Po ąžuolo, liepa yra vienas labiausiai saugomų medžių, tai užfiksuota jau Lietuvos statutuose.
Jas vadino bičių medžiais, pirmiausiai dėl teikiamos naudos medui – kai cukraus dar nebuvo, tai buvo itin naudingas ir gerbiamas produktas. Jei prisiminsime literatūrą ir Vincą Krėvę, tai kaip skaudžiai būtent liepos nukirtimas aprašytas (apsakymas „Skerdžius“ – LRT.lt), o iš liepos tai ir karnos vyžoms, ir virvėms, ir medus. Tai vienas svarbiausių lietuvių medžių“, – sakė G. Kulikauskas.
Arboristas: įspėjome savivaldybę
Arboristas Renaldas Žilinskas LRT.lt pasakojo, kad vos išgirdęs apie istorinio medžio praradimą, iš Suvalkijos išskubėjo į Vilnių įvertinti jam padarytos žalos. Anot specialisto, liepa išvirto ne dėl žalos šaknims, o dėl netinkamo genėjimo – tai rodo ir liepos lūžis, nes ji išvirto ne prie šaknų. Šiuo metu jis siekia apie 12 metrų. O pagrindinės lūžio priežastys – amžius ir liūtis, kuri apsunkino liepos viršų.
„Liepa buvo tvarkyta, nepalikta visai be priežiūros <...> Situacija buvo ta, kad sutvarkymas buvo nelabai tinkamas. Tai turėtų pakomentuoti savivaldybė“, – sakė R. Žilinskas.
Anot arboristo, medžio viršuje buvo palikta vadinamoji „burė“: dalis viršūnės išretinta, tačiau viršuje palikta masė šakų, kuri sudarė svorio centrą, audros metu jis suveikė kaip svertas.
„Vėjui veikiant, viršūnę užkabina ir verčia, laužia“, – aiškino jis.
Vėliau specialistas pastebėjo, kad neatlaikė savivaldybės prie liepos pritvirtinti lynai.
„Buvo du sutvritinimo lynai, jie nenutrūko, o išsinėrė, vadinasi, jų surišimo technologija netinkamai atlikta“, – pastebėjo jis.
Specialistai, anot jo, bandė išsakyti kritiką, kvietė ekspertus iš užsienio, tačiau rangovai klaidų nepripažino. Tai vyko prieš maždaug 2 metus. Be to, medis jau buvo pūvantis, sulaukęs garbaus amžiaus, turėjo drevių ir buvo „kiauras“.
Anot R. Žilinsko, medis turėtų augti ir toliau, tik reikėtų suteikti jai daugiau šviesos, galbūt nupjauti greta augantį klevą. Jis sako, kad kaip atsigavo liepa, bus galima įvertinti pavasarį.
„Dar 300 metų tikrai negyvens, bet mūsų anūkai gali pamatyti <...> Kiekvieno medžio senolio tokia išlikimo strategija: jie nepajėgia išmaitinti viršūnės, arba, kaip šiuo atveju, viršūnę nulaužia vėjas, ir jie iš apatinių miegančių pumpurų sudaro vadinamąją antrinę lają“, – sakė jis.
Kitas seniausias Vilniaus medis – Sereikiškių ąžuolas, skaičiuojantis daugiau nei 400 metų, R. Žilinskui taip pat puikiai pažįstamas. Specialistas įspėja, kad ir šis medis nugenėtas pavojingu būdu, viršuje paliekant tokią pat masę, kuri gali jį išversti, kilus stipriam vėjui.
„Medį tvarkė tie patys rangovai. Lygiai tokios pačios pastabos buvo pareikštos dėl sutvarkymo. Bijau, kad nebūtų dar vieno tokio paties siurprizo“, – apgailestavo pašnekovas.
Vilniaus miesto savivaldybė LRT.lt atsiųstame komentare pabrėžė, kad šimtametė liepa buvo sutvirtinta lynais, pernai buvo genėta. Audrai išlaužus medį paaiškėjo, kad jis visiškai išpuvęs.
„Specialistai dar vertina situaciją, bus sprendžiama, ką daryti toliau. Vietoje dirba „Stebulės“ komanda – smulkina šakas, jas patraukia nuo tako“, – teigia savivaldybės atstovai.
Anot jų, seniausi Vilniaus medžiai yra prižiūrimi pasitelkiant profesionalius arboristus.
„Ar medis nebūtų lūžęs, jei būtų prižiūrėtas kitaip, šiuo metu atsakyti sudėtinga“, – teigiama savivaldybės komentare.
