Informacinės technologijos, breikas ir dirbtinis intelektas – tokios kauniečio abituriento Augusto Stankūno, pelniusio 5 šimtukus per brandos egzaminus, aistros. Pirmąją ir trečiąją jis susies studijuojamas, na, o breikas, kaip ir buvo, taip ir liks puikus būdas atsipalaiduoti. Tokią pat kraitę šimtukų susikrovusi vilnietė Ugnė Bagdonaitė studijuos cheminę inžineriją, o poilsis jai – smuiko stygas virpinti ar karatė treniruotė.
Abu šimtukininkai it susitarę kartojo vieną dalyką – jokios paslapties nėra, tereikia nuosekliai mokytis. Na, ir turėti laisvalaikio aistrą.
Nerimavo dėl lietuvių kalbos egzamino
Šiemetinis Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos abiturientas Augustas Stankūnas laikė penkis egzaminus, ir šimtukų pelnė lygiai tiek pat. Vaikino kraitėje – aukščiausi įvertinimai iš lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos, anglų kalbos, fizikos ir informacinių technologijų egzaminų.
Jis neslepia apie penkis šimtukus svajojęs, juolab kad jam gerai sekėsi ir matematika, ir fizika, ir informatika, ir anglų kalba. Bet tikėtis, kad tikrai svajonė išsipildys, negalėjo. Mažiausiai vilčių jis puoselėjo dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino.
„Maniau, gausiu daugiau nei 90, bet šimtą bus sunku pelnyti“, – neslėpė vaikinas, pasirinkęs samprotavimo rašinio temą apie asmens savivertę.
Labiausiai jis dvejojo, ar pavyks išplėtoti temą, o dėl gramatikos dalykų nė menkiausia dvejonė nešmėkštelėjo, mat sako esantis raštingas žmogus.
Augustas save apibūdina kaip tiksliuką, o lietuvių kalba ir literatūra, sako jis, pernelyg nedomino, tiesiog teko susiimti, kad rezultatas būtų geresnis.
Nuo pat dvyliktos klasės pradžios pradėjau spręsti ankstesnių metų egzaminų užduotis. Tad visos temos sugulė į ilgalaikę atmintį.
A. Stankūnas
„Pasitempiau ir išmokau visus privalomus autorius ir kūrinius, o dėl rašybos bėdų neturėjau nuo pradinės mokyklos“, – šypsojosi vaikinas.
Keli mėnesiai prieš egzaminą jis pradėjo konspektuoti analizuojamus autorius. Būtent tai jam padėjo įsiminti svarbiausius dalykus, kurių ir prireikė jau rašant baigiamąjį rašinį.
Širdingai dėkoja savo mokytojams
Siekiant gerų rezultatų iš visų dalykų gelbėjo ne kas kita, o nuoseklumas, sakė A. Stankūnas.
„Daugiausia man padėjo pastovumas. Nuo devintos klasės prasidėjo tikrai rimtas mokymasis. Tad nuo tada visus metus praleidau nuosekliai mokydamasis, neprisidariau didelių spragų. Tiesiog daug dirbau. Nuo pat dvyliktos klasės pradžios pradėjau spręsti ankstesnių metų egzaminų užduotis. Tad visos temos sugulė į ilgalaikę atmintį. Manau, todėl man pasisekė“, – kas jam padėjo pasiekti tokių aukštų rezultatų, apibrėžė A. Stankūnas.
Jis dėkingas ir savo mokytojams – KTU gimnazijos pedagogams.
„Jie puikiai mane paruošė, esu širdingai dėkingas jiems“, – sakė vaikinas.
Augustas sako ir augęs aplinkoje, kur visi tiesiog gerai mokėsi, tad pagauti norą siekti mokslo ir motyvaciją buvo lengva.
Vietoj dešimtukų – penketai ir net trejetai
A. Stankūnas pamena ir lūžio momentą, prieš kurį patyrė rimtą išbandymą. Devintoje klasėje jis pakeitė mokyklą – perėjo mokytis į KTU gimnaziją.
„Atėjęs į naują mokyklą nustebau. Ankstesnėje mokykloje būdamas aštuntokas gaudavau dešimtukus, o čia gavau trejetą, penketą ir šešetą. Buvo didelis šokas. Teko daugiau mokytis. Galima sakyti, kad mokytojų lūkesčiai šioje gimnazijoje buvo aukštesni“, – pasakojo abiturientas.
Paskutinėje gimnazijos klasėje teko dar labiau susitelkti, bet, pabrėžė A. Stankūnas, mokymasis nepasiglemžė nei susitikimų su draugais, nei aistros – breiko.
Tėvų medikų kelias nepatraukė, rinksis dirbtinį intelektą
Savo sukauptą aukštų įvertinimų bagažą jis nešis į KTU, ten ketina studijuoti dirbtinio intelekto programą.
„Taip, mane žavi dirbtinis intelektas. Šių dienų aktualijos sukoncentruotos į dirbtinį intelektą, ši technologija yra įdomi. Norėčiau programuoti, kurti ar tobulinti dirbtinio intelekto programas. Galbūt pritaikyti jį mokymosi procese. Manyčiau, kad galimybės beribės“, – ateities planus atskleidė Augustas.
Vaikinas patikino niekada mokykloje nemėginęs pasitelkti dirbtinio intelekto ruošdamas namų darbus ar per kontrolinius darbus ir taip sukčiauti.
Prieš patį egzaminą turėtų būti švari galva.
U. Bagdonaitė
„Žinojau, kad yra tokia galimybė, bet ja nesinaudojau. Išties programa, kuria visi naudojasi, – „ChartGPT“, nėra tiksli, gali pateikti klaidingą informaciją. Galima sakyti, kad nesukčiavau, nes nemačiau tokio tikslo“, – sakė A. Stankūnas.
Jis jau seniai svajoja apie programavimo studijas, tiesa, prieš kurį laiką svajonė buvo pasikeitusi – Augustas svarstė, gal tapti mechanikos ar elektros inžinieriumi. Tačiau vienuoliktoje klasėje apsisprendė galutinai – studijuos informacines technologijas, o konkrečiai – dirbtinį intelektą.
A. Stankūnas – pirmasis iš šeimos eis tokiu keliu. Gydytojų tėvų profesija jo nepatraukė.
O štai susižavėjimas breiku, atrastu prieš šešerius metus, neblėsta ir, tikisi Augustas, niekada neišblės. Juolab per šį šokį vaikinas sutiko geriausius savo draugus, o tai, ko išmokęs, jau dalinasi su jaunesniais – moko vaikus šokti per vasaros stovyklas.
„Tai į mano gyvenimą atvedė labai draugišką bendruomenę, o ir šokti patinka. Susitelkdamas į breiką galiu pamiršti problemas. Nenoriu viso to prarasti“, – sakė šimtukininkas A. Stankūnas.
Troškimas – studijos Vokietijoje
Penki šimtukai – už lietuvių kalbą ir literatūrą, matematiką, anglų kalbą, fiziką ir biologiją, o už chemiją – 97 balai. Toks Vilniaus licėjaus abiturientės U. Bagdonaitės derlius.
„Aukščiausio rezultato tikėjausi iš chemijos, nes šiam egzaminui daugiausia ruošiausi. Tad 97 balai šiek tiek liūdina. Nors ir supratau, kad šimto negausiu, iškart po egzamino, kai grįžusi namo pasitikrinau, ką neteisingai atlikau“, – apie neseniai praūžusią egzaminų sesiją sakė Vilniaus licėjaus abiturientė.
Jai artimi gamtos mokslai, bet širdis labiau linksta į tiksliuosius. Tad pirmasis Ugnės troškimas – studijuoti cheminę inžineriją Vokietijoje, Miunchene, o jei nepavyktų, greičiausiai stos į mediciną Lietuvoje.
Jos troškimas – Vokietija, mat mokėsi vokiečių kalbos ir norėtų ją tobulinti, o ir cheminės inžinerijos studijų pasirinkimas ten didesnis.
Abiturientė svajoja ateityje gilintis į alternatyviąją energetiką.
Net pirmoje klasėje mokėjo mokytis
U. Bagdonaitė sako, kad tame, kad pasiekė tokių aukštų rezultatų, nėra jokios paslapties. Tiesiog reikia nuosekliai mokytis.
Ruošdamasi egzaminams ji daug mokėsi ir su draugais, mat taip galima geriau suprasti, ko pats dar nemoki, kokių žinių stinga kitam.
„Na, ir prieš patį egzaminą turėtų būti švari galva. Tad tuomet pasidarome dokumentus, kuriuos galime visi pildyti, ten susirašome, kas yra svarbu, ką dar išmokti, pasikartoti, netgi iškalti, tarkime, sąvokas, termodinamikos dėsnius. Juos įsiminę drąsiai einame į egzaminą“, – savo metodus atskleidė abiturientė.
Mokytis jai sekėsi nuo pat pirmos klasės. Pedagogai netgi siūlė ją iškart perkelti į antrą, bet tėvai nutarė, kad to nereikia. Argumentas – Ugnė jau buvo susidraugavusi su bendramoksliais, o ir nesinorėjo, kad mergaitės pečius užgriūtų pernelyg sunki našta.
Ugnė sako, kad nuo pat pirmos klasės svarbus jos pranašumas buvo tas, kad ji mokėjo mokytis. Net būdama pirmokė ruošdama namų darbus pasižymėdavo kylančius klausimus, kuriuos kitą dieną užduodavo mokytojai.
Ir atsipalaiduoja, ir atmintį lavina
Mergina pabrėžė dar vieną svarbų dalyką – į mokymosi dienotvarkę būtina įtraukti laisvalaikio pomėgius, tarkime, muziką ar sportą.
„Man tai padeda ne tik atsipalaiduoti, bet ir pasiruošti mokymuisi. Nuo pirmos iki devintos klasės lankiau pianino pamokas, grojome su grupe, tad visus tuos metus mane lydėjo klavišiniai. Vėliau mokiausi skambinti gitara, bet ji man nelabai patiko. Dabar ėmiausi smuiko“, – pasakojo Ugnė.
Be to, ją nuolat lydi sportas – buvo ir karatė, ir tenisas, ir plaukimas.
„Žinoma, yra ir kitų būrelių. Tarkime, programavimas, kinų kalba. Trumpai tariant, muzika ir sportas padeda atsipalaiduoti, o kinų kalba lavina atmintį“, – vardijo šimtukininkė U. Bagdonaitė.
