Birželio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, Lietuvos visuomenės pesimizmo nuotaikos šiek tiek pamažėjo, tačiau to nepaskatino padidėjęs optimizmas. Partijų reitinguose lyderiais vis dar išlieka socialdemokratai, bet ekspertai abejoja, ar šios partijos bandymas laikytis viduryje ir laviruoti tarp pozicijos bei opozicijos teigiamai atsilieps ateinančiuose rinkimuose.
2023 metų birželio mėnesį Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko tyrimą „Lietuvos barometras“, kuris nuo 1993 metų vyko jau 353 kartą. Skelbiant šios apklausos duomenis, nuoroda į Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Apklausa vyko 2023 m. birželio 14–29 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausta 1020 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 110 atrankos punktų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Respondentų buvo klausiama, kaip jie vertina padėtį šalyje. Septyni iš dešimties gyventojų mano, kad reikalai šalyje prastėja, o penktadalis, – kad reikalai krypsta į gerąją pusę.
Tiesa, palyginti su gegužės mėnesiu, manančių, kad šalyje reikalai prastėja, sumažėjo 8 procentiniais punktais. Gegužę neapsisprendusių buvo 2 proc., o birželį tokių jau buvo 10 proc.
Kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu gerėja, dažniau mini jaunimas iki 30 metų (33 proc.), didmiesčių gyventojai (25 proc.), respondentai su aukštuoju išsilavinimu (37 proc.) bei su didžiausiomis (per 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (31 proc.). Taip pat vadovai, besimokantis jaunimas, dešiniųjų pažiūrų gyventojai.
Kad reikalai šalyje blogėja, dažniau už kitus konstatuoja vyresni nei 50 metų žmonės (73 proc.), respondentai su vidutinėmis (1000–1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (31 proc.), pensininkai (73 proc.), darbininkai ir ūkininkai (74 proc.), rusų (80 proc.) ir lenkų (74 proc.) tautybių gyventojai, taip pat kairiųjų pažiūrų respondentai.
Kaip parodė tyrimas, didžiausi optimistai šiuo metu yra Laisvės partijos bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjai. Visų kitų partijų rinkėjai dažniau mano, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu krypsta daugiau į blogąją pusę nei į gerąją.
Pastarųjų 10 metų apklausos atskleidžia, kad optimistiškiausios Lietuvos gyventojų nuotaikos buvo prieš 4-erius metus – 2019 birželį, kai 51 proc. apklaustų gyventojų nurodė, kad reikalai šalyje gerėja. Jau 2020-ųjų m. birželį optimistiškai nusiteikusių beliko trečdalis (34 proc.). 2021-ųjų gegužę teigiamai vertinančių situaciją šalyje sumažėjo iki trijų iš dešimties (31 proc.), o pesimistiškiausios gyventojų nuotaikos buvo prieš metus, kai 2022 m. birželio–rugsėjo mėnesiais tik dešimtadalis padėtį vertino optimistiškai, o devyni iš dešimties manė, kad reikalai Lietuvoje krypo į blogąją pusę.
Pesimistinės ir optimistinės nuotaikos koreliuoja su sezonais
Politologas Bernaras Ivanovas sumažėjusį pesimizmą priskiria sezoniškumui. Anot jo, vasaros metu visada atsiranda vertinančių viską pozityviau arba bent jau tokių, kurie iš viso negalvoja apie politinius procesus.
„Pesimistai daugiau rudenį reiškiasi, bet tai yra toks sociologinis faktas, todėl man viskas čia atrodo dėsninga. Vasara yra atostoginė, viltys pasimaudyti prie jūros, politika eina į antrą planą, tu mąstai daugiau apie savo laisvalaikį <...>. Aš tikėčiausi teigiamo vertinimo daugiau negu neutralaus, bet ką darysi, turbūt gyvenimas nėra toks lengvas Lietuvoje, kad visi pultų džiaugtis“, – LRT.lt komentavo politologas.
„Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė LRT.lt teigė, kad per gegužės ir birželio mėnesius susikaupė daug įvykių, kaitinusių politinę atmosferą: „čekiukų“ skandalas, pozicijos ir opozicijos ginčai, valdančiosios koalicijos krizė. Vis dėlto tai labiau skatina gyventojus užimti neapsisprendusiųjų poziciją.
„Infliacija, prieš kurį laiką dariusi didžiausią įtaką tiems vertinimams, lyg ir truputį nusistovėjo, bet vis tiek aiškumo, kas toliau bus, [nėra – LRT.lt] <...>. Sakyčiau, pagrindinis yra netikrumo kontekstas. Jis neduoda daug blogesnių vertinimų, bet turbūt skatina atsakymą „nežinau“, nes labai sunku įvardinti, kas toliau bus“, – sakė ji ir pridūrė, kad čia jau pastarųjų metų situacija, įtraukianti ir geopolitines įtampas.
Požiūris į institucijas kito mažai, tačiau sumenko palankumas Bažnyčiai
2023 m. birželio antroje pusėje atlikta apklausa parodė, kad iš 10 pateiktų vertinti institucijų 18 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Lietuvos kariuomene, o dar septyni iš dešimties apklaustų gyventojų pasitiki šiomis 3 institucijomis: policija (70 proc. pasitiki ir 26 proc. nepasitiki), prezidento institucija (68 proc. pasitiki ir 25 proc. nepasitiki) ir „Sodra“ (68 proc. pasitiki ir 26 proc. nepasitiki).
Trimis institucijomis gyventojai daugiau nepasitiki nei pasitiki – teismais (40 proc. pasitiki ir 50 proc. nepasitiki), Vyriausybe (30 proc. pasitiki ir 66 proc. nepasitiki) bei Seimu (23 proc. pasitiki ir 74 proc. nepasitiki).
Per pastarąjį mėnesį (palyginti su 2023 m. geguže) 3 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų dalis, kuri pasitiki Bažnyčia (per pastaruosius 2 mėnesius pasitikinčių Bažnyčia sumažėjo 8 procentiniais punktais – nuo 71 proc. iki 63 proc.).
Palyginti su 2022 metų birželį vykdyta apklausa, 9 proc. punktais padidėjo teigiamas Lietuvos žiniasklaidos vertinimas, padidėjo pasitikėjimas ir teismais (nuo 34 proc. iki 40 proc.).
B. Ivanovo manymu, pasitikėjimo bažnyčia šioks toks kritimas gali būti susijęs ir su ne per seniausiai nuvilnijusia istorija, kai kunigas seksualiai išnaudojo nepilnametį.
„Turbūt dalį visuomenės paveikė ta istorija. Negražių dalykų buvo, bet iš principo čia tokios kaip ir paklaidos ribose. Bet galėjo šita istorija paveikti vienaip ar kitaip“, – teigė jis.
Kad Bažnyčios vertinimui įtakos turėjo šis skandalas, sutiko ir sociologė R. Ališauskienė.
Pastebimas Žemaitaičio ir Šimonytės kritimas
Šių metų birželio apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojai palankiausiai vertina buvusį prezidentą Valdą Adamkų (82 proc.) ir prezidentą Gitaną Nausėdą (71 proc.). Trečias pagal gyventojų palaikymą vis dar išlieka krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (63 proc.), ketvirta – Dalia Grybauskaitė (63 proc.). A. Anušauską nepalankiai vertina 23 proc. gyventojų, o D. Grybauskaitę nepalankiai vertina 30 proc.
Penktoje vietoje palankiausiai vertinama veikėja yra socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Ją teigiamai vertina 59 proc., o neigiamai – 31 proc.
Nepalankiausiai birželio mėnesį Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 6 politikus: Gabrielių Landsbergį, Vytautą Landsbergį, Aušrinę Armonaitę, Ingridą Šimonytę, Petrą Gražulį bei Valdemarą Tomaševskį.
Palyginti su pernai metų birželio apklausos rezultatais, 18 proc. punktų pagerėjo žurnalisto Andriaus Tapino vertinimas. 9 procentiniais punktais padaugėjo palankiai vertinančių prezidentę Dalią Grybauskaitę, o 8 procentiniais punktais – krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską, LSDP pirmininkę V. Blinkevičiūtę ir Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininką Ramūną Karbauskį. 6 procentiniais punktais per pastaruosius metus pagerėjo prezidento Gitano Nausėdos vertinimas.
Palyginti su prieš metus vykusia apklausa, reikšmingiau pablogėjo dviejų Lietuvos politikų vertinimas: 12 procentinių punktų sumažėjo palankiai vertinančių Seimo narį Remigijų Žemaitaitį (nuo 54 proc. iki 42 proc.) ir 6 procentiniais punktais pablogėjo gyventojų nuomonė apie premjerę Ingridą Šimonytę (nuo 28 proc. iki 22 proc.).
Blinkevičiūtės fenomenas
Pasak B. Ivanovo, V. Adamkaus reputacija yra tvirčiausia iš visų Lietuvos politikų, todėl nėra nieko nuostabaus, kad jis palankiausiai vertinama asmenybė. G. Nausėda, anot jo, dėl buvimo prezidentu suformuoja tokį pasitikėjimą šia institucija, o štai A. Anušauskas pasiima didelę dalį pasitikėjimo dėl kariuomenės, kuria gyventojai taip pat pasitiki labiausiai iš visų.
„Ir nesvarbu, kaip jis ten gerai moka anglų kalbą, kam tai rūpi? <...> Jis kažkokių ypatingų ir dramatiškų istorijų neišgyveno <...>. Pagalba Ukrainai vyksta, daugiau pozityvo, todėl aišku, kad jo autoritetas ir neigiamas vertinimas nėra didelis“, – kalbėjo jis.
Kalbėdamas apie V. Blinkevičiūtės laikymąsi penktoje vietoje, politologas teigė, kad jos fenomenas yra gana įdomus ir referavo į tuos laikus, kai ji, būdama socialinių reikalų ministrė, priimdavo drastiškus sprendimus.
„Žmonės to nelabai turbūt prisimena. <...> Manau, tai jai duoda neigiamų vertinimų, jeigu kas dar prisimena kažką apie ją. O apskritai, tai profesinis balsavimas šia prasme. Tie neigiami dabartinės Vyriausybės vertinimai pavirsta teigiamais Blinkevičiūtės ir socdemų vertinimais“, – sakė jis.
Blinkevičiūtės asmenybė, teigė sociologė R. Ališauskienė, yra žinoma įvairaus amžiaus gyventojams, o jos retorika socialdemokratams prijaučiantiems žmonėms taip pat patinka.
„Netgi tuo metu, kai ji nebuvo partijos lyderė, o buvo Europos Parlamente, ji buvo iš tų kelių parlamentarų, kurių nepamiršo. Kitų parlamentarų žmonės nebeatsimena,<...> o Blinkevičiūtę – taip“, – sakė R. Ališauskienė.
Kalbėdamas apie R. Žemaitaitį, B. Ivanovas pabrėžė, kad jo neigiamam vertinimui įtaką padarė politiko antisemitiniai pasisakymai.
„Čia visiškas užribis. Atrodo, iš pirmo žvilgsnio, ką jis ten kalbėjo – atseit nieko tokio, bet, kai tu žiūri į kontekstą, ypač lietuvišką kontekstą, turint omenyje, kaip Lietuvos žydai jaučia šią situaciją, tai yra tikrai užribis“, – sakė jis.
Politologas taip pat išreiškė susirūpinimą, kad Lietuvoje rinkėjai yra greit pamirštantys politikų klaidas, todėl R. Žemaitaičio vertinimas gali arba kristi toliau, arba netgi pakilti.
R. Ališauskienė palankumo šiam politikui kritimą taip pat priskiria pastaraisiais mėnesiais nuvilnijusiems jo pasisakymams, tačiau pridūrė, kad prisidėjo ir tai, jog jis buvo pašalintas iš partijos pirmininkų. Be to, sakė ji, pastaruoju metu atsikuria Artūro Paulausko, kaip partijos lyderio, autoritetas.
O nepalankumas I. Šimonytei, teigė sociologė, buvo paskatintas visų „čekių“ skandalų, žadėjimų atsistatydinti.
„Daugiau nelabai būtų iš kur. Aš manau, kad dėl to, nes palietė ją, o nepalietė kitų pavardžių iš jų [konservatorių – LRT.lt]“, – sakė R. Ališauskienė.
Jei rinkimai vyktų artimiausią dieną, daugiausiai balsų sulauktų socialdemokratai
2023 metų birželio mėnesį vykusi apklausa parodė, kad, jei artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų Lietuvos socialdemokratų partija – už juos balsuotų apie 18 proc. gyventojų. Antra būtų Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, už kuriuos balsuotų 15 proc. gyventojų.
Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus palaikytų 9 proc. balsuoti galinčių piliečių, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą – taip pat 9 proc., o Liberalų sąjūdį – 7 proc. Darbo partija surinktų 6 proc. gyventojų balsų.
Apklausos duomenimis, Laisvės partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos regionų partija nesurinktų reikiamų 5 proc., kad patektų į Seimą.
Kiek daugiau nei penktadalis apklaustų gyventojų nurodė, kad nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.
Palyginti su 2023 metų gegužės mėnesio tyrimu, partijų palaikymo pokyčiai itin minimalūs. Žvelgiant į pastaruosius metus, vienintelių socialdemokratų palaikymas išaugo iki 8 procentinių punktų, nes prieš metus už juos ketino balsuoti 11 proc. apklaustųjų, dabar – 18 proc.
Valstiečių kritika valdantiesiems ir LSDP laikymasis viduryje
Patį socialdemokratų partijos kilimą reitinguose B. Ivanovas įvertino kaip pačios partijos buvimą instituciškai stipria.
„Jie turi skyrius, turi merus, turi vienaip ar kitaip medijas, jie dar sugeba generuoti šį bei tą. Tas prisideda“, – sakė jis.
Politologo teigimu, demokratų partija antra pagal populiarumą, tačiau ji laikosi ant Sauliaus Skvernelio asmenybės, nes kiti politikai toje partijoje nėra tiek žinomi arba jų autoritetai nėra tokie politiškai reikšmingi gyventojams.
B. Ivanovo paklausus apie konservatorių ir valstiečių buvimą šalia vienas kito pagal gyventojų palankumą, šis atsakė, kad valstiečių partijos stabilumas jį stebina, tačiau priskiria tai partijos lyderio Ramūno Karbauskio „politiniam pykčiui“.
„Karbauskis – nei jis charizmatiškas, nei jis kažkokią viziją turi. Jis kritikuoja gana nuosekliai tam tikrą, sakysime, progresyvią liniją. Turi šalia ištikimus draugus – Širinskienę ir Verygą, jie viename fronte dirba“, – sakė jis.
Konservatoriai turi stabilius rinkėjus, tačiau, politologo manymu, kad išlaikytų šį elektoratą stabilų, reikia ir pasistengti, juolab kad šiems rinkėjams gali būti svetimos koalicijos partnerių idėjos.
„Konservatoriai, tada sakiau ir dabar sakau, nereikia savęs apgaudinėti, kad tavo tas elektoratas stabilus ir kad tie reitingai lyg ir pakenčiami. Kaune buvo tas pats kažkada ir staiga tas stabilus elektoratas kaip dūmas išgaravo <...>. Jie linkę gyventi iliuzijomis, jiems reikia daugiau dirbti ir jiems reikia įsiklausyti į visuomenę ir žmones, keisti komunikaciją, jeigu jie nori dar kažką gauti“, – sakė jis ir pridūrė, kad konservatoriams atsiliepė gąsdinimai atsistatydinti bei visuomenininko Andriaus Tapino visuomeninės akcijos, o tai sunkins ateinančius rinkimus.
R. Ališauskienės manymu, socialdemokratai bando būti per vidurį, bet buvimas per vidurį ne visada pasiteisina – esant tokioje padėtyje, galima prarasti tiek kairės, tiek dešinės balsus.
„Jie gauna labai nedaug neigiamų vertinimų, bet gauna nelabai daug ir labai teigiamų. Arčiau prie teigiamų, bet nelabai stiprūs. Pvz., konservatorius rinkėjai arba labai myli, arba labai nekenčia, valstiečius irgi, o socdemai tokie tarpiniai“, – sakė ji.
Kalbėdama apie konservatorių ir valstiečių buvimą šalia vieni kitų, sociologė teigė, kad dabar valstiečiai yra „išsikristalizavusi“ partija. Pasak jos, atsitiktiniai rinkėjai prisišliejo prie kitų partijų arba iš viso nustojo domėtis politika.
„O tie, kam būtent patinka lyderiai, ir Karbauskis, ir Veryga, tie išliko ir čia panaši situacija, kaip buvo dar su Paksu, Žemaitaičiu „Tvarkos ir teisingumo“ laikais. Ten irgi buvo skilimų, bet paskui išliko apie 8–9 proc. tvirtai palaikančių. <...> Karbauskis turbūt dabar vienintelis, kuris labiausiai kritikuoja valdančiuosius, tai tie žmonės, kuriems nepatinka dabartinė valdančioji dauguma, mato jį kaip opozicijoje geriausiai girdimą balsą“, – komentavo R. Ališauskienė.
O apie konservatorių rinkėjus R. Ališauskienė atsiliepė kaip apie tuos, kurie norėdami balsuoti nepatingi ateiti prie balsadėžių. Jie taip pat, sakė ji, per pastaruosius penkerius metus užsiaugino nemažą dalį rinkėjų iš jaunimo gretų.
„Taip, jų vertinimai pasvyruoja, priklausomai nuo aktualijų, priklausomai nuo kažkokių skandalų, bet jų rinkėjai nelabai turi kur kitur eiti. Kitos partijos, kaip liberalai arba Laisvės partija, vis tiek ištikimiausiems konservatorių rinkėjams truputį svetimi. Greičiau liberalų rinkėjas pereis pas konservatorius, negu konservatorių rinkėjas pas liberalus“, – sakė R. Ališauskienė.
Sociologė pabrėžė, kad gan didelė dalis apklaustųjų laikosi pozicijos, kad nėra apsisprendę, už ką balsuotų. Anot jos, šie žmonės dažniausiai į rinkimus ir neateina.
