Eidama 103-ius metus antradienį mirė garsi Lietuvos archeologė Rimutė Rimantienė.
Archeologas, R. Rimantienės dukters vyras Eugenijus Svetikas LRT.lt teigė, kad 102 metų sulaukusios mokslininkės gyvybė užgeso antradienį apie 16 val.
Atsisveikinti su velione bus galima liepos 7 dieną, penktadienį, Vilniaus laidojimo rūmuose „Ritualas“ nuo 9 iki 14 valandos. R. Rimantienė amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse, bus palaidota šalia savo vyro, žymaus bibliografo Juozo Rimanto.
E. Svetikas prisimena ir pats dalyvavęs R. Rimantienės mokslinėse ekspedicijose. Anot jo, pelnytai archeologė kartais vadinama Lietuvos akmens amžiaus tyrėjų motina, nes indėlis šioje srityje – neprilygstamas.
„Pati žymiausia Lietuvos archeologė, kurios tyrimų dėka atskleisti Lietuvos akmens amžiaus periodo ypatumai“, – LRT.lt sakė jis, pridūręs, kad tarp žymiausių mokslininkės atradimų – Nidos ir Šventosios senovės gyvenvietės.
Paskutinę knygą R. Rimantienė išleido sulaukusi 96-erių.
R. Jablonskytė-Rimantienė gimė 1920 m. spalio 25 d. Kaune, žymaus Lietuvos istoriko Konstantino Jablonskio (1892–1960) ir matematikės Sofijos Landsbergytės-Jablonskienės (1886–1974) šeimoje. 1938 m. baigė Kauno „Aušros“ mergaičių gimnaziją.
1938–1946 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose. 1942 m. apgynė diplominį darbą „Stambieji titnaginiai dirbiniai ir kampininės kultūros klausimas Lietuvoje“.
Dar mokydamasi pradėjo dirbti M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.
Baigusi studijas dėstytojavo Vilniaus ir Kauno universitetuose, o nuo 1960 m. iki 1999 m. vidurio darbavosi Lietuvos istorijos institute. Sistemingai ir energingai dirbdama, kasinėdama archeologijos paminklus bei studijuodama daugiausia jos tėvo Konstantino Jablonskio surinktą medžiagą, ji atskleidė mokslui seniausią Lietuvos istorijos tarpsnį – nuo pirmųjų gyventojų pasirodymo iki vietinių kultūrų susiformavimo.
Daugiausia tyrinėjo Šventosios, Nidos, Dubičių, Ežeryno, Lynupio, Margių, Šakių lankos ir kitas Varėnos rajono akmens amžiaus.
Archeologė yra apdovanota Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos mokslo premija bei Baltijos Asamblėjos premija.
Mokslininkė Lietuvoje ir užsienyje paskelbė daugiau kaip 50 mokslinių ir daugiau kaip 20 mokslo populiarinamųjų straipsnių, Lietuvoje – daugiau kaip 100 enciklopedinių straipsnių.
Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl archeologės ir muziejininkės mirties.
„Netekome didžios asmenybės, kuri formavo modernią Lietuvos archeologijos mokslo mokyklą, išaugino archeologų kartas, buvo be galo produktyvi akademikė, tyrinėjusi ir visuomenei pristačiusi pirmykščių Lietuvos gyvenviečių apgyvendinimo principus ir kitus atradimus, atvėrusi žymiausius Lietuvos priešistorės klodus ir sluoksnius. Net ir didžiausios priespaudos laiku, pristatant archeologinę medžiagą akademinei bendruomenei ir pasauliui, R. Jablonskytė-Rimantienė savuoju balsu leido prabilti baltiškajam paveldui“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas reiškia nuoširdžią užuojautą R. Jablonskytės-Rimantienės šeimos nariams, artimiesiems, draugams, kolegoms ir visai Lietuvos mokslo bei kultūros bendruomenei.
