Sostinėje vyko LGBTQ+ eitynės „Vilnius Pride“, kuriose dalyvavo apie 5 tūkst. asmenų. Renginio metu neišvengta ir incidentų: Gedimino prospektą kirtęs automobilis vos nesuvažinėjo dalyvių, o prie Katedros susirinko būrelis žmonių protestuoti prieš LGBTQ+ bendruomenę.
12 val. eitynių dalyviai rinkosi šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos, o 13 val. Gedimino prospektu pajudėjo Katedros aikštės link, kur buvo sakomos kalbos.
„Vilnius Pride“ eitynėse plevėsavo Europos Sąjungos (ES), Ukrainos, vaivorykštės spalvų vėliavos, dalyviai nešėsi įvairių plakatų, pavyzdžiui, su užrašais „Meilė nesirenka lyties“, „Aš noriu eiti namo ir mylėti tai, ką noriu“ ar „Meilė yra meilė, nesvarbu, kieno ji“.
Žygiuodami dalyviai skandavo „Mes esame visur!“.
Šventės pradžioje apsieita be didesnių incidentų, vis dėlto, renginyje pastebėtas kamufliažinę uniformą, papuoštą lietuviškais simboliais, vilkintis vyras. Nors aprangos simboliai – lietuviški, vyras kalbėjo rusiškai, keikėsi, filmavo renginio dalyvius.
Provokacijų būta ir daugiau. Eisenos dalyvių vos nesuvažinėjo Gedimino prospektą Vasario 16-osios gatve bandęs kirsti vyras.
Taip pat skaitykite
Be to, ties Katedros aikšte eitynių dalyvius pasitiko būrelis tautinėmis vėliavomis nešinų protestuotojų, kurie laikė plakatus „Gražulis buvo teisus“, „Homoseksualūs asmenys nepateks į dangaus karalystę“.
Nori lygių teisių
LRT.lt kalbintas eitynėse dalyvaujantis Valdas atvyko su šeima bei teigė renginyje dalyvaujantis nebe pirmą kartą. Valdas viliasi, kad renginys taps švente, raginančia suvienodinti žmonių teises.
„Kad jos būtų vienodos visiems piliečiams. Kad nebūtų diskriminacijos dėl skirtingų spalvų, įsitikinimų, seksualinių orientacijų. Mes einame dėl savo šeimos, kad mes būtume saugūs ateityje, kad ir kas atsitiktų“, – LRT.lt komentavo Valdas.
Anot jo, žvelgiant iš išorės, šalies pozicija dėl LGBT teisių atrodo kaip akmens amžiuje. „Yra dalykų, kurie turėjo būti padaryti vakar, užvakar“, – apie lygių teisių reikalingumą Lietuvoje sakė Valdas.
Į eitynes atėjo ir iš Rusijos pabėgusi Natalija su draugais, jie tokiose eitynėse atsidūrė pirmą kartą. Natalija neslepia, tikėjosi, kad čia bus daugiau žmonių, tačiau jai labai įdomu, kaip viskas bus toliau. Pati Natalija teigė, kad Rusija yra itin nedraugiška LGBT bendruomenei.
„Aš niekada nebuvau užpulta, bet niekada nesijaučiau, kad galiu būti atvira apie savo seksualinę orientaciją. Bijojau, kad būsiu užpulta“, – LRT.lt sakė ji.
Kita eisenos dalyvė taip pat atėjo su šeima palaikyti tų, kurie siekia daugiau lygiateisiškumo.
„Ir taip yra ne tik homoseksualių žmonių atžvilgiu, bet ir apskritai. <...> Mes juos palaikome, mes palaikome jų reikalavimus, todėl ir esame čia“, – šypsojosi ji.
Eitynėse galima sutikti čia su vaikais atėjusių šeimų, svečių iš užsienio, atvažiavusių išreikšti palaikymą Lietuvos LGBT bendruomenei.
Pavyzdžiui, Vilniuje dalyvauja ir nuo Aliaksandro Lukašenkos režimo į Lietuvą pabėgusi Baltarusijos LGBT bendruomenė.
Vienas iš jos dalyvių, laikydamas plakatą, primenantį apie 2020 m. Minsko užgniaužtus protestus, nusivylimo neslėpė – Baltarusijoje situacija su LGBT bendruomene yra žiauri.
Anot jo, Baltarusijoje tokios bendruomenės gali būti paskelbtos ekstremistinėmis, o nariai – suimti.
„Gali būti areštuotas, gali gauti administracinę baudą. <...> Baltarusijos LGBTQ bendruomenė susiduria su spaudimu tiek psichologiškai, tiek fiziškai“, – sakė jis ir pridūrė, kad Baltarusijos visuomenė vis dar labai konservatyvi, todėl prireiks laiko, kol požiūris pasikeis.
Eitynes prižiūrintys policijos pareigūnai BNS nurodė, kad jose dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių.
Raskevičiaus bučinys Celofanui
Katedros aikštę pasiekusių dalyvių laukė apie 30 prieš LGBT bendruomenę protestuojančių žmonių.
Šalia buvo galima išvysti ir Antaną Kandrotą-Celofaną, prie kurio priėjęs Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius pabučiavo jam į skruostą.
Netikėto bučinio sulaukęs A. Kandrotas iš karto puolė valytis skruostą.
Katedros aikštėje dalyvių laukė ir scena, kurioje savo solidarumą su LGBT bendruomene išreiškė JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas Gilchirstas ir Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger Buxton.
R. Gilchristas dalyviams sakė, kad tai garsiausios eitynės, kuriose jis yra buvęs. Jis taip pat pridūrė, kad taip garsiai skambantys reikalavimai yra girdimi Maskvoje, Minske, kariaujančios Ukrainos žemėse, kur LGBTQ žmonės gina savo šalį.
„Manęs daugelis žmonių klausia: „Ambasadoriau, ar jūs manote, kad dabar tinkamas metas civilinei sąjungai Lietuvoje?“ Mano atsakymas – absoliučiai taip“, – sakė jis.
JAV ambasadorius taip pat pasveikino Estiją, kuri įteisino civilinę santuoką ir teigė tikintis, kad Lietuva netrukus paseks šiuo pavyzdžiu.
„Tiems jauniems žmonėms, kurie slepiasi, kurie bijo. <...> Mes palaikome jus, su jumis viskas yra gerai“, – sakė R. Gilchristas.
Švedijos ambasadorė Inger Buxton patikino, kad daugelis diplomatų Lietuvoje palaiko šalies LGBT bendruomenę. „Eitynės yra priminimas apie progresą, kurį mums pavyko pasiekti. Bet tai taip pat primena ir žingsnius, kuriuos mums reikia žengti. Daugelyje pasaulio vietų dar vis pavojinga būti LGBTQ+ bendruomenės dalimi“, – sakė I. Buxton.
Ji taip pat teigė, kad pagarba ir įtrauktis yra svarbiausios Europos Sąjungos vertybės ir pabrėžė, kad Švedijos pirmininkavimo Europos Taryboje metu buvo imtasi naujų struktūrinių pakeitimų ES viduje dėl LGBT teisių klausimo.
„Aš džiaugiuosi Estijos žingsniais, kurių jie ėmėsi, kad legalizuotų santuokos lygybę. Lietuva taip pat ėmėsi kai kurių svarbių žingsnių, aš labai tikiuosi, kad Civilinės sąjungos įstatymas bus priimtas artimiausiu laiku“, – sakė ji.
Į LGBTIQ eitynes atvykęs sostinės meras: Vilnius yra visiems atviras miestas
Vilniaus meras konservatorius Valdas Benkunskas šeštadienį dalyvavo LGBTIQ bendruomenės eitynėse, jis teigia, kad Lietuvos sostinė yra visiems atviras miestas, kuriame vis mažiau vietos lieka neapykantai.
„Man atrodo, šitas renginys ir šitos eitynės dar kartą parodo, kokį didelį žingsnį esame kaip visuomenė žengę į priekį. Jis dar kartą parodo, kad Vilnius yra europietiškas miestas, atviras visiems ir kuriame vis mažiau vietos lieka neapykantai, kito žmogaus skaudinimui, užgauliojimui“, – BNS eitynėse sakė V. Benkunskas.
„Šitas renginys ir yra apie tai – apie toleranciją, apie atvirumą ir apie laisvę būti savimi“, – pridūrė jis.
V. Benkunskas Vilniaus meru dirba pirmą kadenciją nuo šių metų balandžio.
Politikas sakė palaikantis kiekvieno žmogaus teisę būti individu, išsakyti savo poziciją bet kokiais klausimais, įskaitant ir seksualinės orientacijos.
„Tas, kas Vakarų Europos miestuose, sostinėse jau yra įprasta dešimtmečiais, pas mus po truputį irgi įgauna savąjį vaizdą“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Eitynės „Vilnius Pride“ vyko Estijai praėjusią savaitę tapus pirmąja Baltijos šalimi, įteisinusia tos pačios lyties asmenų santuokas. Lietuvoje Civilinės sąjungos įstatymo projektas, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, yra įveikęs svarstymo stadiją.
V. Benkunskas sakė, kad Civilinės sąjungos įstatymas turėjo būti priimtas seniai.
„Keista, kad vis dar to nėra“, – teigė politikas.
Paklaustas, ar pritartų tos pačios lyties asmenų santuokoms, V. Benkunskas sakė: „Aš manau, kad mes turime eiti žingsnis po žingsnio ir, pirmiausia, turime susitvarkyti su Civilinės sąjungos įstatymu, pasižiūrėti, kaip veikia šitas institutas, na o tada, matyt, bus galima šnekėti kitomis temomis.“
LGBTIQ eitynės Vilniuje praėjo sklandžiai, didesnių incidentų nefiksuota
Vilniuje šeštadienį vykusios LGBTIQ bendruomenės eitynės „Vilnius Pride“ praėjo sklandžiai, jų metu vykę incidentai apsiribojo apsižodžiavimais tarp renginio dalyvių ir protestuotojų, teigia policija.
„Iš tikrųjų, pats renginys praėjo tikrai sklandžiai. Buvo incidentų (...) žodinių, tai yra pasirėkavimai, apsižodžiavimai, bet visi incidentai buvo išspręsti vietoje“, – žurnalistams po eitynių sakė Vilniaus apskrities policijos Viešosios tvarkos valdybos viršininkas Dainius Daukantas.
Policijos duomenimis, eitynėse nuo Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos iki Katedros aikštės dalyvavo apie 5–6 tūkstančius žmonių.
Prie Katedros aikštės renginio dalyvius pasitiko keliasdešimt protestuotojų, skandavusių „Gėda!“, „Lietuva!“, jie nešėsi plakatus „Pyd******* eikit na****“, „STOP vaikų tvirkinimui“ ir panašius.
Dalis žmonių, stebėjusių eitynes iš šono, jomis piktinosi. Ties Lukiškių aikšte du protestuotojai laikė plakatus „Dievas teisia nuodėmę“, „Pasiruošk Dievo karalystei“, pranešė naujienų portalas „15min“. Dar vienas vyras garsiai meldėsi.
D. Daukantas taip pat teigė, kad kontrprotestą prieš eitynes organizavęs Antanas Kandrotas pareigūnams pateikė raštus savivaldybei, kuriais jis pranešė apie organizuojamą piketą.
„Vilnius Pride“ išvakarėse policijos pareigūnai ragino nedalyvauti nesankcionuotuose protestuose.
4 eitynių tikslai
Eitynių organizatoriai kėlė keturis pagrindinius reikalavimus – teisinės ir medicininės tranzicijos prieinamumo, teisės į santuoką, partnerystę ir įvaikinimą, cenzūruojančių Nepilnamečių apsaugos įstatymo nuostatų panaikinimo ir visavertės apsaugos nuo diskriminacijos.
„Dar 2020 metais organizavome nedideles eitynes, tada kėlėme tris elementarius reikalavimus, daugiausia susijusius su teisiniais pokyčiais. Iš esmės per tą laiką nuo 2020 metų niekas nepasikeitė – šiemet pridėjome dar vieną reikalavimą ir juokavome, kad kiekvienais metais pridėsime po vieną, nes dalykų, kuriuos reikia keisti, tikrai daug“, – anksčiau LRT.lt komentavo „Trans Autonomijos“ pirmininkas Ajus Jurgaitis.
Pasak A. Jurgaičio, eitynių organizatoriai akcentuoja tuos aspektus, kur galima pasiekti kokį nors teisinį pokytį.
„Suprantame, kad įstatymais nebus užtikrintas visiškas teisingumas, lygybė ir saugumas, tam reikia platesnių sisteminių pokyčių, prie kurių gali prisidėti visa visuomenė, bet įstatyminiai pokyčiai gali gerokai palengvinti daugelio LGBTQ+ žmonių gyvenimą Lietuvoje, padaryti jį saugesnį, užtikrinti apsaugą daugiau žmonių“, – vardijo „Trans Autonomijos“ pirmininkas.
Protestuotojai žadėjo uždažyti LGBTIQ perėją
Šeštadienio rytą, prieš LGBTQ+ eitynes, Vilniaus Katedros aikštėje buvo organizuojamas ir nedidelis (15–20 žmonių), prieštaringai vertinamo visuomenės veikėjo Antano Kandroto-Celofano, protestas.
Jo organizuojamame susibūrime „Keliu trispalvę už Lietuvą“ protestuojama prieš Vilniuje ir kituose miestuose keliamas Ukrainos vėliavas.
„(Susirinkome – ELTA) pabrėžti, kad Lietuvoje yra Lietuvos trispalvė, kad tai yra svarbiausia vėliava. Ir kad neaiškintų mums kažkokie ateiviai iš užsienio, kurią vėliavą turime turėti“, – žurnalistams šeštadienį sakė A. Kandrotas, omenyje turėdamas švedų kilmės visuomenininką, Ukrainos rėmėją ir paramos fondo „Blue/Yellow“ vadovą Joną Ohmaną.
Nors A. Kandrotas tikino, kad organizuojama akcija nėra susijusi su LGBTQ+ bendruomenės eitynėmis, jis žadėjo eiti uždažyti vaivorykštės spalvomis nudažytą pėsčiųjų perėją Pylimo gatvėje.
Įvairių protestų dalyvis Antanas Kandrotas žurnalistams sakė, kad vaivorykštės spalvos ant gatvės neva kenkia eismo saugumui.
„Visi eisime šalinti Kelių eismo taisyklių pažeidimų“, – žurnalistams sakė jis.
Anksčiau darytame vaizdo įraše prie perėjos jis šaipėsi iš LGBTIQ bendruomenės.
Policija savo ruožtu įspėjo, kad socialiniuose tinkluose pasirodę raginimai šeštadienį rinktis į sostinės Katedros aikštę ir organizuoti eitynes su trispalvėmis, yra nesuderinti, tad tokie veiksmai pažeistų galiojančius teisės aktus.
Pareigūnai ragino nedalyvauti neteisėtose eitynėse ir nepažeidinėti įstatymų.
