Pirmadienį vakarop premjerės Ingridos Šimonytės pateiktas kandidatas į švietimo, mokslo ir sporto ministrus Gintautas Jakštas skubės į prezidentūrą. Po šio susitikimo artimiausiomis dienomis prezidentas Gitanas Nausėda turėtų priimti sprendimą, ar skirs dabartinį viceministrą G. Jakštą ministru.
G. Jakštas, jei jo kandidatūra bus palaiminta, LRT.lt sakė ketinantis laikytis Vyriausybės programoje nubrėžtos švietimo permainų krypties, tačiau žada išklausyti ir prezidentą, ir premjerę, ir švietimo bendruomenę, kad pokyčiai nebūtų skausmingi.
– Kaip reagavote į pasiūlymą tapti ministru? – LRT.lt paklausė G. Jakšto.
– Reagavau kaip į didelį darbų, kuriuos darome kartu su komanda, pripažinimą. Nesu partijoje, nesu žinomas žmogus, kuris galėtų būtų pripažintas kokiais nors kitais būdais, tik atliekamais darbais. Vertinu kaip didelį darbų, kuriuos atlieku ne aš vienas, o visa komanda, pripažinimą. Manau, tai svarbu visai komandai, nesame nurašomi, nereikia dirbti iš naujo, galime daryti tuos darbus, į kuriuos jau įdėjome labai daug pastangų.
– Pastaruoju metu stažavotės Amerikoje. Ten ir sulaukėte šio pasiūlymo?
– Taip, stažuotėje buvau porą savaičių. Būdamas ten sužinojau, kad mano kandidatūrą siūloma pateikti prezidentui. Tad stažuotė baigėsi keliomis dienomis anksčiau, sekmadienį grįžau į Lietuvą.
– Kada tikitės prezidento sprendimo?
– Manau, visiems būtų naudingiau, jei sprendimas būtų kuo anksčiau, kad ir koks jis būtų, ar vienoks, ar kitoks, nes laukia daug darbų. Norisi per vasarą pasirengti sėkmingam naujų mokslo metų startui.
– Pradėta begalė švietimo reformų. Esate užsibrėžęs jas visas tęsti, jei būtumėte paskirtas ministru?
– Jei tapčiau, žinoma, reikėtų kalbėti ir su premjere. Bus įdomu išgirsti ir prezidento poziciją dėl vykdomų reformų, ar yra vertinamų skeptiškai. Taip pat kalbėčiau ir su komanda, ir su bendruomene. Kryptis tikrai negali keistis, turime siekti geriausių galimybių kiekvienam. Reikia įgalinti ir pedagogus, ir institucijas.
Kalbant apie kiekvieno pokyčio detales, galima pažiūrėti, išklausyti bendruomenės nuomonę, pakalbėti ir su komanda, bendruomene, ir su premjere, prezidentūra. Tada žiūrėti, ar turėtų būti kokių nors suplanuotų veiksmų korektūrų. Bet krypties neplanuotume keisti.
– Turbūt ir iš Amerikos galėjote justi, kad dėl tarpinių patikrinimų vienuoliktokams kilo didelė įtampa. Ar ketinate imtis kokių nors pokyčių, kaip siūlo dalis pedagogų bendruomenės, galbūt tarpinius patikrinimus atidėti, galbūt juos vykdyti, bet labiau kaip bandomuosius?
– Stebėjau situaciją, bet bendrauti su kolegomis apie tai nebuvo paprasta, nes buvo dešimties valandų skirtumas, tad tuo metu, kai Lietuvoje dirbama, ten buvo miegama. Nebuvo lengva viską aptarti. Norisi labai ilgai nelaukti, priimti sprendimus, kad rugsėjį pasitiktume žinodami, kas laukia, bet negalime leisti, kad kuri nors karta nukentėtų. Visuomet bus pereinamoji karta, ar atidėtume, ar neatidėtume tarpinių patikrinimų. Klausimas: jei atidedame, ką galime pasiekti, kokios su tuo susijusios rizikos? Jei neatidedame, kaip kuo sklandžiau įgyvendinti, kad ta karta, kuri bus pirmoji, laikanti pasikeitusius egzaminus, nenukentėtų.
Grįžau tik vakar, dar nebuvo progos su visais pakalbėti, negaliu atsakyti, kokie sprendimai būtų.
– Dar viena reforma – kolegijų tinklo pertvarka. Ši permaina apibrėžiama kaip jūsų kūdikis, dėl jos kyla didelių įtampų. Viskas, kas suplanuota, pavyks?
– Tie pasiūlymai, apie kuriuos dabar diskutuojama, įvertinti plačios komisijos. Pačioje pradžioje, neišgirdus visų išorinių pozicijų, institucijų, visų socialinių partnerių pozicijų, gal kai kas atrodė kitaip. Bet kai daugiau nei metus diskutavome – ir komisijoje, ir su studentų sąjunga, profesinėmis sąjungomis, ekspertais, darbdavių atstovais, viskas buvo peržiūrėta. Tais pasiūlymais, kurie pateikti, tikiu. Sprendimas bus Vyriausybės, kai kuriais atvejais turėtų būti ir Seimo.
Reikia žiūrėti, ar pakankamai palaikys, ar reikės kokių nors pakeitimų. Tikiu – tai, ką darome, reikia daryti būtent taip, kaip pasiūlyta, tada ir pavyks.
Manau, žmonės, buvę komisijoje, išgirdo įvairių nuomonių. Galbūt dažnai trūksta informacijos, todėl su turima informacija galvojame, kad sprendimas turėtų būti vienas, bet išgirdus visą spektrą suinteresuotų pusių, matymų, skirtingų kampų, labai supanašėja įsivaizdavimas, ką ir kaip reikėtų daryti. Todėl ir komisija, kuri labai skirtinga, didžioji jos dalis – išoriniai žmonės, galiausiai pamatė panašiai, nors pradėjome su labai skirtingu įsivaizdavimu. Tad žiūrėsime, ką reikėtų daryti.
– Viceministre, švietimo bendruomenėje esate įvardijamas kaip kandidatas, kuris griežtai laikysis tos linijos, pradėtos buvusios ministrės Jurgitos Šiugždinienės. Esate pasiryžęs savarankiškai keisti kryptį, jei prireiks?
– Manau, ministras neturi teisės krypties keisti savarankiškai. Yra Vyriausybės patvirtinta programa, koalicijos partnerių sutartis, pokyčiai, kurie turėtų būti įgyvendinami, partijų susitarimas. Iš esmės keisti nesiryžčiau, nesiruoščiau, nemanau, kad tai būtų teisinga.
Jei būčiau patvirtintas ministru, siekčiau tęsti priimtus įsipareigojimus. Bet visi suprantame, atliekant kokius nors darbus, yra ne vienas būdas tai įgyvendinti. Dėl įgyvendinimo būdų reikėtų diskutuoti ir su bendruomene, ir su partija, kuriai priklauso šis ministro portfelis. Ir, žinoma, su prezidentūra, socialiniais partneriais.
Tikslai įtvirtinti, jie nekinta.
– Laukiama egzaminų rezultatų, tarp jų – matematikos. Kaip manote, pavyks išvengti praėjusių metų pragaišties? Be to, prisiminkime, buvo paskelbtas matematikos gelbėjimo planas, planuota skirti 30 tūkst. eurų. Tie pinigai panaudoti? Kokie rezultatai?
– Nežinau, kaip stiprinta, nebuvau tiek įsitraukęs, vyko nemažai aukštojo mokslo pokyčių, buvau susikoncentravęs į juos, bet norėtųsi tikėtis geresnių rezultatų nei pernai.
Ar galime tikėtis revoliucijos? Kad kas nors per vienus metus įvyks reikšmingai kitaip nei buvo? Nebent turėtų pasikeisti mokinių požiūris. Ta dalis, gaunanti geriausius rezultatus, greitai nepakis, tam reikia nuoseklių investicijų ir nuoseklaus darbo. Kai suprantame, kad išlaikymo riba nėra labai aukšta, ją pasiekti užtenka bazinių matematikos žinių, išlaikančiųjų dalis galėtų padidėti. Kai pasiryžtama mokytis, ją tikrai galima pasiekti.
Jei šie metai nebus didelio pokyčio metai, manau, 2024-ieji tikrai bus, kadangi neišlaikę matematikos negalės gilinti žinių aukštajame moksle, išskyrus menus. Manau, tai bus aiškus signalas. Bet dabartinė karto to spaudimo nejaučia, nesu tikras, ar šiemet rezultatai bus reikšmingai geresni.
– Kokių darbų imsitės pirmiausia? Įprastai kandidatai sako susipažinsiantys su komanda. Jums to daryti nebereikės.
– Labai džiugu, kad komanda tęsia darbą. Žinoma, kalbėsime su komanda, žiūrėsime, kokie prioritetai svarbiausi. Visur dalyvaudavau, prisidėjau rašydamas programą, žinau, kas vyksta, tik ne visuomet pavyksta išmanyti visas detales, kai esi paskendęs savo darbuose. Bet pagrindinis prioritetas, žiūrint į du mėnesius, likusius iki naujų mokslų metų, – kad nebūtų baisu pasitikti Rugsėjo 1-osios.
Yra nemažai darbų, kuriuos reikia padaryti. Dėl kolegijų tinklo turėtų būti priimti vieni ar kiti sprendimai, kad žinotume, kur link judame, kad neaiškumo situacija taip ilgai nebesitęstų. Taip pat dėl bendrojo ugdymo, kad žinotume, kaip dėl tų tarpinių – atidedame, neatidedame, perlaikome? Ar dar bus kitų sprendimų. Reikia žinoti, ko laukiame.
Kitas labai svarbus dalykas – derybos dėl biudžeto. Tai didžiuliai įsipareigojimai, jie yra ir partijų susitarime, ir Vyriausybės programoje, dėl jų sutarta su profesinėmis sąjungomis. Tam reikės milžiniškų lėšų. Tose derybose bus labai svarbu įrodyti, kad jos sukurs didelę vertę. Vyriausybė, Seimas turi nedvejoti, jog reikia skirti tiek lėšų.
– Nerimaujate dėl galimo paskyrimo?
– Net nežinau, dėl ko reikėtų nerimauti. Norisi padaryti tuos darbus, į kuriuos įdėta daug pastangų. Dauguma jų pradėti. Juos reikia įgyvendinti. Didžiausias nerimas – kad pavyktų sklandžiai, reikia ne tik pasiekti rezultatą, bet ir neskausmingo proceso bendruomenei.
Pokyčiai visuomet sukuria tam tikro neužtikrintumo, nežinomybės, bet reikėtų, kad neužtikrintumo ir nežinomybės būtų kuo mažiau. Visi, darantys tuos pokyčius, daro tai dėl bendruomenės. Ir dėl pačių mokinių, studentų, ir dėl pedagogų, mokyklų. Norėtųsi, kad būtų ne tik rezultatas, norisi ir sėkmingo proceso.
– Švietimo, ministro ir sporto ministro portfelis priklauso konservatoriams. Ketinate stoti į partiją?
– Nesvarsčiau tokios galimybės.
