LRT GIRDI pasiekė Užliedžių kaimo, esančio Kauno rajone, gyventojų laiškai. Bendruomenė skundžiasi dėl nuolat dingstančio arba nekokybiško vandens ir pirštu beda į už tai atsakingą Kauno rajono savivaldybės įmonę „Giraitės vandenys“. Pastaroji teigia šiuo metu skundų nesulaukianti, tačiau pripažįsta – sutrikimų pasitaiko dėl išaugusio vandens suvartojimo bei avarijų. Nors gyventojai nerimauja, kad problemą kelia rajono plėtra, geologas Jonas Satkūnas ramina – bendrovė galėtų aptarnauti net didesnį klientų skaičių.
„Aš turiu mažą vaiką, 2,5 mėn. kūdikį, ir negaliu jo maudyti. Maitinimo buteliukus sterilizuoju virintame vandenyje, pirktame parduotuvėje, nes iš čiaupo vanduo bėga siaubingas“, – laiške LRT GIRDI dėstė Užliedžiuose nuo 2016 metų gyvenanti Laura (šios ir kitų pašnekovių vardai pakeisti – LRT.lt).
Moteris atkreipė dėmesį, kad per šį laiką vandens kaina pakilo beveik dvigubai ir šiuo metu siekia apie 4 eurus, nors, anot jos, gyventojų skaičius išaugo, o ir elektros kaina pastaruoju metu sumažėjo.
„Situacija visiems žinoma ir jau anksčiau aprašyta. Su tiekiamo vandens problemomis gyvename jau nuo maždaug kovo mėnesio pabaigos. Anksčiau pakankamo spaudimo nebūdavo tik sekmadieniais, dabar jau daugiau nei antra savaitė spaudimo nėra kiekvieną vakarą, maždaug nuo 18 iki 23 valandos“, – birželio 8 dieną rašė nuosavame name, Užliedžiuose, 5-erius metus gyvenanti Rima.
Su tomis pačiomis problemomis susiduria ir kiti Užliedžių gyventojai. Prieš 3-ejus metus čia įsikūrusi Aistė, kaip ir kitos pašnekovės, pasakojo, kad šaltuoju metų laiku vanduo iš čiaupo dažniausiai nebėga sekmadieniais, tačiau vasarą tai tampa varginančia kasdienybe.
„Vakarais ne tik spaudimas sumažėja jau nuo 18–19 val., bet 22 val. vanduo išvis nebėga. Mes amžinai palikti be vandens. „Giraitės vandenys“ visiškai nesilaiko sutarties sąlygų ir jiems prisiskambinus tiesiog pasako, kad problema užfiksuota ir bandys ieškoti gedimo, nors visi jau seniai žino, kad jokio gedimo čia nėra, vandens tiesiog neužtenka visam rajonui. Mokame po 4 eurus už kubinį metrą vandens, jis yra nešvarus, kalkėtas ir be filtrų tikrai netinkamas gerti, bet net ir tokio vandens mes vakarais nebeturime“, – teigė Aistė.
Apie vandens tiekimo problemas didėjančiame Kauno rajone LRT GIRDI rašė ir anksčiau. Bendruomenė nuogąstauja, kad to priežastis – kaimo plėtra ir nuo jos atsiliekanti infrastruktūra.
Mokslininkas: bendrovė pajėgi aprūpinti net didesnį klientų skaičių
Apie situaciją Užliedžiuose LRT GIRDI kalbėjosi su Lietuvos geologijos tarnybos vyriausiuoju patarėju Jonu Satkūnu, kuris teigė, kad vandenį tiekianti savivaldybės įmonė „Giraitės vandenys“ yra pajėgi aptarnauti net didesnį klientų skaičių, tad priežasčių, kodėl vis sutrinka tiekimas, reikėtų ieškoti kitur.
Jo teigimu, bendrovės aprobuotų išteklių kiekis siekia 300 kubinių metrų per parą – tiek galima saugiai išgauti nepažeidžiant natūralaus hidrologinio režimo ir nepakenkiant vandens kokybei.
„Gavyba iš šios vandenvietės per pastaruosius 3-ejus metus nesiekė 250 kubinių metrų per parą. Vandenvietė išteklių turi daug, gavyba nesiekia nustatyto [maksimalaus] kiekio. Jeigu atsirastų didesnio kiekio poreikis, vandenvietės turi ir rezervinių gręžinių, jos gali labai nesunkiai gauti didesnį kiekį požeminio vandens“, – paaiškino jis.
J. Satkūnas pabrėžė, kad Lietuva išsiskiria gausiais požeminio vandens ištekliais, tad nei Kauno rajone, nei kitur stoka tikrai negresia. „Kita vertus, jeigu matome senkančius kastinius šulinius – ten vandens lygis krinta, nes tai paviršinis vanduo, greitai reaguojantis į hidrometeorologinius faktorius. Taigi, nors šuliniai gali sekti, tai nereiškia, kad tas pats procesas vyksta ir giliuosiuose sluoksniuose, iš kurių vanduo ir tiekiamas“, – pridūrė jis.
Anot mokslininko, atsakyti, kas konkrečiai lemia sutrikimus, turėtų „Giraitės vandenys“.
„Bet aš manau, kad jie viską yra tikrai gerai padarę, nes jeigu yra formuojamas urbanistinis kvartalas arba individualių namų kvartalas, tikrai įvertinamos visos aplinkybės, kad visi piliečiai, gyvenantys tame kvartale, gautų tinkamą kiekį ir tinkamos kokybės vandenį“, – sakė jis.
Anot LRT GIRDI pašnekovo, tikėtina, kad šiltojo sezono metu geriamasis vanduo naudojamas ir laistymui, o tai ir pridaro bėdų.
„Prie kiekvienos valdos dabar yra džiūstančios vejos, tai aišku, kas piliečiams rūpi – palaistyti. Vanduo iš vandenvietės yra paruoštas gerti, pašalinta geležis, padarytos tam tikros investicijos, todėl jis nelabai tinkamas vejoms laistyti, tuo labiau kad už jį reikia mokėti. Na, bet jeigu žmonėms labiau rūpi veja negu išlaidos... Galbūt vejoms laistyti būtų galima panaudoti ir kitus paviršinio vandens, tvenkinių išteklius, įsirengti vandens pompas laistymui“, – kalbėjo J. Satkūnas.
Dėl klimato kaitos vandens išteklių tik daugės, bet mokslininkų tai nedžiugina
Pastaraisiais metais daug kalbama apie klimato kaitą, sausros tampa ir Lietuvos kasdienybe. Vis dėlto, paaiškino mokslininkas, nerimauti, kad dėl klimato kaitos pritrūksime vandens, nėra jokio pagrindo.
„Matome klimato keistėjimo reiškinius, ekstremalius reiškinius – tai sausros, tai potvyniai. Yra prognozinių modelių, rodančių, kad iki šimtmečio pabaigos temperatūra šiek tiek kils, turėsime šiltesnes žiemas, sniego turbūt nematysime, tačiau padidės lietaus kritulių kiekis 120 milimetrų. <...> Ar stokosime vandens? Tikrai ne, netgi turėsime daugiau“, – kalbėjo J. Satkūnas.
Vis dėlto, mokslininkų tai nedžiugina. Manoma, kad Vakarų Lietuvoje, Nemuno deltoje, kuri užliejama potvynių, gruntinio vandens lygis dar pakils.
„Kad išvengtume tų problemų, reikia iš anksto ruoštis“, – pabrėžė J. Satkūnas.
Bendrovė teigia skundų šiuo metu nesulaukianti
Bendrovės „Giraitės vandenys“ administratorė Justina Brazaitienė LRT GIRDI teigė, kad laikinus geriamojo vandens tiekimo sutrikimus vandentiekio sistemoje lemia elektros tiekimo sutrikimai, gedimai ar avarijos inžineriniuose tinkluose, vandens gerinimo įrenginiuose, taip pat vandens lygio sumažėjimas požeminiuose vandens sluoksniuose ir kt.
Ji atkreipė dėmesį, kad Užliedžių seniūnija yra viena sparčiausiai augančių Kauno rajone, todėl nuolat investuojama į vandentvarkos infrastruktūrą.
„Bendrovė per pastaruosius 5-erius metus Užliedžių kaime pagal finansines galimybes investavo į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą ir atstatymą 634,5 tūkst. eurų“, – raštu pateiktame komentare dėstė ji.
Anot J. Brazaitienės, 90 tūkst. eurų kainavo nauji arteziniai gręžiniai ir senųjų atnaujinimas, už 36,1 tūkst. eurų Erdvės gatvėje įrengti papildomi vandens kokybės gerinimo įrenginiai. Dar 392,1 tūkst. eurų, tęsė ji, atsiėjo vandentiekio, buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų surinkimo bei šalinimo tinklai. Skaičiuojama, kad tinklų ir įrenginių remonto darbai kainavo 116,3 tūkst. eurų.
Didžioji dalis šių nusiskundimų buvo gauta prasidėjus sausrai ar įvykus avarijai.
J. Brazaitienė
„Šiuo metu nusiskundimų iš Užliedžių kaimo vartotojų dėl geriamojo vandens tiekimo sutrikimų negauname. Per 2023 m. sausio–gegužės mėnesius iš viso gauta 27 vartotojų nusiskundimai dėl tiekiamo geriamojo vandens slėgio sumažėjimo ir vandens kokybės. Didžioji dalis šių nusiskundimų buvo gauta prasidėjus sausrai ar įvykus avarijai. Gyventojai skundėsi sumažėjusiu vandens slėgiu ir vandens kokybe piko valandomis tarp 19–23 val. vakaro“, – LRT GIRDI nurodė J. Brazaitienė ir paaiškino, kad šiomis valandomis vandens vartojimas išauga 4–5 kartus, o vidutinis dienos suvartojimas yra perpus didesnis, palyginti su įprasta vasara.
Didelė avarija magistraliniame vandentiekio tinkle buvo registruota birželio 7 naktį, teigė ji.
Šiemet, nurodė pašnekovė, „Giraitės vandenys“ suteikė 55 sąlygas prisijungti prie centralizuotų tinklų naujiems vartotojams, o veiklos plane numatyta ir vandentvarkos infrastruktūros plėtra bei atnaujinimas.
Birželio pradžioje bendrovė pranešė, kad Užliedžių vandenvietėje įrengus naują gręžinį, išgaunamo vandens kiekis padidintas du kartus.
