Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į Seimą dėl naujų valstybinės kalbos gairių. Anot jo, kai kurie gairių punktai nukreipti prieš tautinių mažumų mokyklas, gali kilti grėsmė jų išlikimui. Gaires pateikusi Valstybinė lietuvių kalbos komisija sako tik siekianti, kad vaikai geriau mokėtų lietuvių kalbą.
Pagirių gimnazijoje iš daugiau nei 800 mokinių – 300 mokosi gimtąja lenkų kalba.
Tačiau direktorė sako, kad lietuvių kalbai skiriama tiek pat arba daugiau mokymosi valandų nei lenkų kalbai.
Daugiau lietuvių kalbos pamokų būti ir negalėtų – jų nebūtų kam vesti.
„Mums atrodo, kad tai, ką galime suteikti mokiniams to ganėtinai pakanka, mus riboja žmogiškieji ištekliai, prieš kelerius metus dar turėjom galimybę tautinių mažumų klasėse skirti konsultacijas tai pradiniame, pagrindiniame ugdyme, tačiau mūsų mokytojų krūviai tokie dideli, kad dabar tokios prabangos deja neturim“, – sako Pagirių gimnazijos direktorė Jelena Suruda.
Vis dėlto, pasak direktorės, mokiniai gerai moka valstybinę kalbą.
„Per 5 metų mano vadovavimo kadenciją mūsų lenkučiai dažniau renkasi Lietuvių kalbos valstybinį brandos egzaminą nei mokyklinį egzaminą ir absoliučiai visi išlaiko iš pirmo karto“, – pastebi gimnazijos vadovė.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija parengė naujas Valstybinės kalbos politikos gaires. Jose teigia, kad 15-mečių lankančių mokyklas ne lietuvių kalba, rezultatai prastesni, lietuvių kalbos išmokstama neužtektinai.
„20 procentų tautinių mažumų mokyklų abiturientų neišlaiko egzamino. Tie vaikai, kurie mokosi nelietuviškose mokyklose, jie parengiami prasčiau – nenorime konfrontacijos tarp Lietuvos piliečių. Mes tiesiog matom bėdą“, – sako Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė.
Punktai apie mokymą tautinių mažumų mokyklose papiktino Vilniaus rajono merą.
„Valstybinės kalbos stiprinimas, jos patrauklumas, stiprinimas per ją prizmę, kad menkinama tautinių mažumų kalbos galia“, – teigia Vilniaus rajono meras.
Pasak mero, kyla abejonių, ar siekiama spręsti lietuvių kalbos mokymo problemas, ar sudaryti sąlygas lengviau naikinti tautinių mažumų mokyklų tinklą.
„Yra galimybė naikinti ar minimizuoti tinklą švietimo įstaigų, nes konstatuojame, kad tautinių mažumų mokyklos turi problemą su valstybinės kalbos mokymu, nors iš tikro statistika rodo, kad tendencija lenkiškose mokyklose gerėjanti“, – sako R. Duchnevičius.
„Jokiu būdu tai nėra nukreipta prieš tautinių mažumų mokyklas, norisi, kad ir jas baigę vaikai galėtų gerai jaustis universitete, kur dėstoma lietuvių kalba“, – atsikerta Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė.
Gaires įprastai svarsto Seimas, todėl Vilniaus rajono meras, ragindamas jas keisti, kreipėsi į parlamentarus.
Vieni tautinių mažumų diskriminacijos neįžvelgia.
„Tautinių mažumų mokyklose iš tikrųjų reikia sustiprinti valstybinės kalbos mokymąsi. Pasiekimai vienose yra geresni, kitose – blogesni. Na čia žinot kaip būna - vienas valgo mėsą, kitas kopūstus, o sako visi valgo balandėlius“, – teigia Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Vilija Targamadzė.
Kiti – ragina keisti.
„Mes siūlysime, kad gairės būtų pakeistos ar pakoreguotos atitinkamai pagal pastabas ir pasiūlymus ir VLKK pati juos ir tvirtintų, nes tokios prievolės Seimas neturi“, – sako Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė Dalia Asanavičiūtė.
Komisija žada susitikti su Vilniaus rajono meru ir ieškoti išeičių iš susiklosčiusios situacijos.
