Per anglų kalbos egzaminą abiturientams šiemet reikėjo rašyti laišką organizacijai, kurioje anksčiau savanoriavo, su prašymu pateikti rekomendaciją galimam būsimam darbdaviui. O šiemetinėje esė abiturientai analizavo, kokį poveikį žmogui daro kitos kultūros. Esė neretas abiturientas įvardijo kaip kebliausią šiemetinio egzamino užduotį. Kai kuriuos trikdė aidas egzaminų centro patalpoje, mat tai apsunkino klausymo dalį.
Valstybinis anglų kalbos egzaminas tradiciškai yra populiariausias visoje sesijoje. Jį laikyti šiemet pasirinko apie 18 tūkst. kandidatų.
Papildomojo ugdymo akademijos „Alfa Klasė“ mokytojai atliko šiandien vykusio valstybinio anglų kalbos egzamino užduotį ir siūlo susipažinti su atsakymais.
Atsakymus galite pamatyti ČIA.
ČIA galima susipažinti su valstybinio anglų kalbos egzamino užduotimi.
Užsienio kalbos (anglų) valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys – kalbėjimo dalis vyko anksčiau.
Rezultatai turėtų būti geresni nei pernai
Bendrai egzaminas savo lygiu nesiskyrė nuo buvusių metų, mano papildomo ugdymo akademijos „Alfa klasė“ anglų kalbos mokytojai Lukas Rakauskas ir Jana Van Gucht.
Pasak jų, struktūra išlaikyta ta pati.
„Temos visame egzamine vėlgi pasikartojančios ir aktualios moderniame pasaulyje gyvenančiam jaunam žmogui: sportas, savanorystė, globalizacija, aplinkosauga, filmai, menas, atsinaujinanti energija, psichologija. Skaitymo ir klausymo pratimuose žodynas atitinka B2 lygio gebėjimus, tiesa, pasitaiko sąvokų ir kolokacijų, būdingesnių C1-C2 lygmeniui (pvz. veiksmažodis exacerbate).
Neįprastai daug dėmesio reikalavo pirmosios skaitymo ir klausymo užduotys, kuriose tenka atidžiai analizuoti, ieškoti detalių, parodančių kelią galimo atsakymo link. Nors užduotys pagal idėją turėjo būti lengviausios, daugeliu atvejų pirmose užduotyse stengtasi žemesnio lygio mokinius suklaidinti“, – mano pedagogai.
Pasak mokytojų, rašymo užduotys taip pat buvo aiškios, panašios į buvusių metų užduotis.
Anglų kalbos mokytojai Lukas Rakauskas ir Jana Van Gucht apžvelgė ir rašymo užduotis. Esė dalyje mokinių prašoma aprašyti globalėjančio pasaulio įtaką gimtajai kultūrai.
„Čia galima pasirinkti bet kurį iš trijų minčių reiškimo būdų: cause-effect (išryškinant TIK effect dalį), for-and-against, advantages-disadvantages. Tokio pobūdžio tekstus įžangoje dera pradėti kontroline mintimi (thesis statement), kurioje aiškiai pateikiama, kas bus nagrinėjama (už/prieš, efektai, privalumai-trūkumai).
Kiekvieną dėstymo pastraipą dera pradėti kokiu nors siejamuoju žodžiu (on the one hand, on the other hand, however, moreover, first of all ir t.t), dera nepamiršti tinkamai argumentuoti (prašoma bent dviejų argumentų), pateikti pavyzdžių.
Išvadinę pastraipą vėlgi dera pradėti kokiu nors siejamuoju žodžiu (in conclusion, all in all, putting everything into consideration), apibendrinti iškeltus teiginius ir palikti vietos skaitytojo apmąstymui (food for thought).
Pusiau formalaus laiško rašymo dalyje reikėjo nepamiršti struktūrizuoti tekstą (kiekvieną prašomą punktą pradėti analizuoti naujoje eilutėje), nepamiršti kreipinio (Mr. Edwards), nepamiršti atsisveikinti, kaip yra prašoma užduotyje (Alex Brown vardu). Įdomesnis gal tik rašymo tikslas – rašoma ne su tikslu padėkoti ir kažkur pakviesti ar užsirezervuoti vietą, bet paprašyti rekomendacinio laiško iš buvusio vadybininko“, – įžvalgomis pasidalijo mokytojai.
Anot jų, šių metų rezultatai, tikėtina, bus geresni nei praėjusių metų, kadangi egzaminas ypatingų iššūkių sukelti neturėjo.
Taip pat skaitykite
Mokytoja: gerai išsiaiškinusiems, ko jų klausia, užduotis neturėjo būti sunki
Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos anglų kalbos mokytoja Dovilė Rudienė mano, kad bent jau rašymo užduotys neturėjo kelti keblumų abiturientams, jei jie atidžiai perskaitė ir suvokė, kas rašoma užduotyje, ko jų prašoma.
Ji sakė išgirdusi abiturientų skundų dėl klausymo užduoties, mat buvo prastai girdėti, ir dėl galimai sudėtingų skaitymui skirtų tekstų.
Pasak mokytojos, su kuria kalbėjomės jai jau kiek šnektelėjus su egzaminą laikiusiais jaunuoliais, nuomonių girdėti įvairių: vieni sakė, kad buvo sudėtinga, kitus nemaloniai nustebino klausymo užduotis.
„Kai kurie sakė, kad buvo prastai girdėti. Tie, kurie laikė egzaminą kitoje patalpoje, sakė, kad viskas buvo gerai. Dalis skundėsi paskutine klausymo užduotimi, kuri yra sudėtingesnė, aukštesnio lygio. Toje dalyje reikėjo į tekstą įrašyti išgirstus žodžius. Bet kiekvienais metais ir dar tik ruošiantis egzaminams tokio tipo užduotis mokiniams būna sunki“, – mokinių nuogąstavimais ir savo įžvalgomis pasidalijo pedagogė.
Buvo ir tokių, kurie skundėsi klausymo užduoties tempu, bet, pabrėžė mokytoja, sunkumų tai kėlė ne visiems laikiusiesiems egzaminą.
„Kai kurie skundėsi skaitymo tekstais, kurie esą buvo sudėtingi. Bet tai priklauso nuo mokinių pasirengimo, skaitymo įgūdžių. Vieniems geriau sekasi skaityti, kitiems klausyti, o tretiems – rašyti“, – kalbėjo pedagogė.
Tuo tarpu rašymo užduotys, pasak D. Rudienės, neturėjo būti mokiniams netikėtos.
„Jei mokytojai nors kiek daugiau metų rengia mokinius egzaminams ir jie būna atlikę praėjusių, užpraėjusių metų užduotis, tai laiško užduotis neturėjo nustebinti abiturientų. Ji buvo analogiška praėjusių metų užduočiai. Žinoma, reikėjo suprasti, ko prašo užduotyje. Nenustebino, kad reikia apibūdinti kažką, nenustebino, kad reikia pasakyti, ko mokinys prašo. Juk pusiau formalūs laiškai ir moko išpildyti tam tikrą komunikacinę intenciją raštu. Tokio tipo užduotys neturėtų stebinti, jei mokinys ruošėsi“, – kalbėjo mokytoja.
D. Rudienė tikra, kad ir esė neturėjo kelti keblumų, tiesa, yra vienas „bet“.
„Visuomet savo mokinius mokau atidžiau perskaityti, ko jų prašoma užduotyje, ir atitinkamai laikytis užduoties klausimo. Reikia labai tiksliai atsakyti, ko prašo užduotis. O užduotis buvo paaiškinti, kokį poveikį kultūrinis atvirumas gali daryti savai kultūrai. Vadinasi, reikėjo parašyti savo nuomonę, išdėstant teigiamą ir neigiamą poveikį. Mokinys turėjo būti pakankamai susipažinęs su savo kultūra, praplėtęs akiratį ir suvokęs, kad yra ir sava kultūra, ir daug kitokių kultūrų“, – aiškino pedagogė.
Galima laikyti ne daugiau nei 7 egzaminus
Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laikys beveik 27,5 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių.
Lietuvoje norintieji gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.
Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.
Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 5 dieną lietuvių kalbos ir literatūros mokykliniu ir valstybiniu egzaminu, o baigsis birželio 27 dieną muzikologijos mokykliniu egzaminu. Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 dienos.
