Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad jei Vyriausybė ir Seimas nemato galimybių toliau dirbti ir priiminėti sprendimus, pirmalaikiai rinkimai yra galimas scenarijus. Visgi jis pabrėžė, kad svarstant dėl kitų metų biudžeto Lietuvoje turi veikti patvirtintas ministrų kabinetas.
„Tenka apgailestauti, kad emocinis fonas yra stipriai pakilęs ir šiandien valstybei mažiausiai reikia kažkokio tai emocinio taškymosi arba mėginimo dramatizuoti situaciją“, – viešėdamas Paryžiuje Lietuvos žurnalistams sakė šalies vadovas.
Anot G. Nausėdos, jeigu kažkas pavargo ar nebemato galimybių tęsti savo darbą ir priiminėti sprendimus, pirmalaikių rinkimų idėja galima pasinaudoti.
„Bet jeigu einame šiuo keliu, tai eikime sąžiningai ir, svarbiausia, spręskime klausimus greitai, nes vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų principų yra atsakingo valstybės valdymo principas.
Man matant, kad netrukus prasidės intensyvios diskusijos dėl 2024-ųjų biudžeto, mažiausiai, kaip prezidentui, norėtųsi, kad mes šitą biudžeto svarstymą pasitiktume apskritai be vyriausybių ar su kažkokiomis laikinosiomis vyriausybėmis“, – kalbėjo prezidentas.

Jis teigė, kad Seimas turi apsispręsti ir jei jis nutars palaikyti pirmalaikius rinkimus, jie, pasak G. Nausėdos, galėtų įvykti pakankamai greitai.
„Na, kita alternatyva, jei Seimui nepavyks rasti politinės valios to sprendimo priimti, tada prie to paties sprendimo gali prisieiti šiek tiek tolesnių keliu, mėginant patvirtinti alternatyvias vyriausybes, bet čia aš jau nenoriu taip toli leistis į ateitį ir mėginti prognozuoti apie galimus variantus“, – komentavo šalies vadovas.
Jo teigimu, dabartinėmis aplinkybėmis, kai nueita taip toli ir vietoje to, kad Vyriausybės problemos būtų sprendžiamos tiesiog atskirų ministrų pasitraukimu, pirmalaikiai rinkimai atrodo kaip viena iš nedaugelio išeičių politinei krizei išspręsti.
„Klausimas, ar šitokiu būdu kažkas galvoja, kad išsiplaus savo atsakomybę. Manau, kad tikrai turėtų prisiimti atsakomybę, [nes] pirmiausia ne prezidentas į šitą krizę įstūmė, buvo prieita prie šios krizės dėl to, kad buvo nesusitvarkyta su reputaciniais dalykais.
Mes pademonstravome pavyzdį, kaip šitas problemas būtų galima spręsti savo patarėjo Povilo Mačiulio pavyzdžiu. Dar kartą noriu išreikšti jam už tai dėkingumą. Bet, matyt, kad buvo nuspręsta aštrinti situaciją ir mes dabar esame tokioje situacijoje kai reikia sprendimų“, – dėstė G. Nausėda.
Jis teigė, kad susidariusi situacija ir tai, kaip buvo iki jos ateita, yra visiškai valdančiosios koalicijos atsakomybė.
Savivaldybių politikų išmokų klausimą reikia spręsti kuo greičiau – prezidentas
Savivaldybių tarybų narių veiklos apmokėjimo klausimą būtina spręsti kuo greičiau, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Tikrai labai atidžiai seksiu diskusiją dėl teisės aktų, dėl įstatymų pokyčių Seime. Manau, kad jokių atidėliojimų negali būti, turime tai daryti, kaip galima greičiau, ir viskas visiems turi būti aišku, kaip atlyginama savivaldybių tarybų narių veikla nuo dienos X, kuri, tikiuosi, bus greitai“, – trečiadienį Lietuvos žurnalistams Paryžiuje sakė valstybės vadovas.
Anot jo, jei dabar nebus imtasi reikiamų priemonių užkardyti neskaidrius dalykus „visiems laikams į ateitį, tai be abejonės, vėl eilinį kartą užprogramuosime sau problemas ateičiai“.
„Šiandien yra geriausias metas, suvokiant, kad visuomenės dėmesys yra atkreiptas į šitą problemą, susitvarkyti, išsikuopti, išsivalyti, priimti reikalingus teisės aktus, kad tokių dviprasmybių ateityje ir įrodinėjimų, jog esu nekaltas, nereikėtų. Kad tiesiog skaidri sistema pati savaime spręstų problemas ir nepastatytų žmonių į tokią situaciją, kurioje jei šiandien atsidūrė ir dabar niekaip išeiti negali“, – teigė G. Nausėda.

Savivaldybių politikų kanceliarinių išmokų skaidrumo klausimą iškėlė visuomenininkas Andrius Tapinas. Anot jo, kai kurie savivaldos politikai maksimaliai panaudojo galimas sumas, nepaisant to, kad per pandemiją judėjimas ir kitokia veikla buvo smarkiai apriboti. Be to, paaiškėjo, jog siekdami pagrįsti išlaidas, kai kurie savivaldos politikai pateikė daug skirtingų čekių, rodančių, kad degalai pilti beveik tuo pačiu metu į skirtingus automobilius, už juos mokėta iš daug skirtingų kortelių ir pan.
Dėl savo išlaidų pagrįstumo pasiaiškinti turėjo ir Kauno miesto tarybos nare buvusi švietimo ministrė Jurgita Šiugždinienė, ji galiausiai nusprendė trauktis iš pareigų. Klausimų dėl naudotų išmokų sulaukė ir Kauno taryboje dirbę finansų bei kultūros ministrai Gintarė Skaistė ir Simonas Kairys.
Valdantieji konservatoriai reaguodami į krizę siūlo rengti pirmalaikius Seimo rinkimus. Jie siūlymą argumentuoja siekiu perkrauti politinę sistemą, nes šešėlis dėl galimai neskaidriai naudotų lėšų krito ant visų partijų.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra paskelbusi, kad tuo atveju, jei nebus pritarta pirmalaikiams rinkimams, ji atsistatydins.




