Antradienį vakare Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, įsisukusi į skandalą dėl išmokų, gautų 2019–2020 metais dirbant Kauno savivaldybės taryboje, paskelbė ataskaitas, kurios turėjo išsklaidyti kilusias abejones, tačiau nutiko priešingai – kilo dar daugiau klausimų apie skaidrumą ir politinę atsakomybę. Įvertinti teisinę šios istorijos pusę LRT.lt padėjo kalbinti advokatai. „Į klausimus turi atsakyti ikiteisminis tyrimas“, – teigė advokatas Valdemaras Bužinskas, anot kurio, atsakomybė dėl apskaitos tvarkymo krinta ir ant savivaldybės pečių. Advokatas Gintautas Bartkus atkreipė dėmesį, kad įrodyti kaltę teisme būtų sudėtinga, nes išmokas pagrindžiančių dokumentų pateikti nė nereikėjo.
Pirmasis šią temą į viešumą iškėlęs žurnalistas Andrius Tapinas kritiškai vertina J. Šiugždinienės pateiktas ataskaitas. Feisbuke jis stebėjosi, kad už 2020 m. II ketvirtį pateiktoje ataskaitoje tuo metu Kauno savivaldybės tarybos nare buvusi politikė nurodė transporto paslaugos išleidusi 1100 eurų.
„Tai reiškia, kad mes turime tiesiog tikėti, kad ji iš tikrųjų neišvažiuodama iš Kauno ir vykdydama tarybos nario funkcijas per ketvirtį nuvažiavo 12 000 kilometrų. Arba 4000 kilometrų per mėnesį. Grubiai 200 kilometrų per darbo dieną. Per karantiną, kai tarybos posėdžiai vyko nuotoliu ir susitikimai su rinkėjais nebuvo galimi. Be patvirtinančių čekių. Tiesiog įrašiusi ranka“, – dėsto A. Tapinas.
Abejonių jam kilo ir todėl, kad išlaidos nurodytos abstrakčiai, o jas įrodančių dokumentų nėra. Žurnalistas taip pat pastebėjo, kad keliose ataskaitose įvardytos neegzistuojančios datos – rugsėjo ir birželio 31 dienos.
„Telefonas ir internetas po 80 eurų per mėnesį. Tokių kainų šiais laikais nebūna, čia dar kažkas turi būti paslėpta. Nesužinosim – nes ministrė čekių neturi. Ir apskritai pilantis kurą sąžiningai tokių apvalių sumų negali būti – ministrė jas greičiausiai įrašė „iš galvos“, kad sutaptų maksimali gauta išmoka. Per ketvirtį 2458.92 euro.
Maksimali leistina suma 2020 II ketvirtį Kaune yra 815.16, 815.16 ir 828.6. Tiek ėmė visi tarybos nariai. Bendra suma: 2458.92. Koks sutapimas!“ – rašė jis.
Advokatas teigia, kad tokie atvejai – ne naujiena, tačiau vertinti turi teisėsauga
LRT.lt kalbintas advokatas V. Bužinskas pabrėžė, kad panašios istorijos nei Finansinių nusikaltimų tarnybos (FNTT), nei ekonominės policijos pareigūnams ar prokurorams nėra naujiena. Vis dėlto, pabrėžė jis, tik teisėsauga gali pateikti aiškų verdiktą.
„Pirmiausia į tuos klausimus turi atsakyti ikiteisminis tyrimas. Ir čia ne pirmas juk atvejis, kai, pavyzdžiui, įmonėse pagal avansines apyskaitas atsiskaitoma tiesiog prirenkant popieriukų ir nurašant tokiu būdu į sąnaudas. Tai nėra unikalūs atvejai“, – LRT.lt kalbėjo jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad iš pateiktų ataskaitų dabar spėlioti, jos teisingos ar ne, nereikėtų. Tai teisėsaugos institucijų, kurios nesunkiai gali patikrinti, ar tarybos narys, pavyzdžiui, tikrai taip dažnai pylėsi degalus, kaip nurodo, atsakomybė.
„O kol tyrimas neatliktas, kaltinti žmogaus irgi negalima. Aš, kaip profesionalas, į tai žiūriu rimtai ir tikrai čia nieko naujo nėra“, – teigė V. Bužinskas.
Kauno miesto savivaldybė yra nurodžiusi, kad už ataskaitose pateiktą informaciją atsakingi patys tarybos nariai. Vis dėlto, LRT.lt kalbintas advokatas tam nepritaria. Anot jo, atsakomybė tenka ne tik ataskaitą teikiančiam, bet ir ją priimančiam asmeniui, o šiuo atveju – Kauno savivaldybės administracijai.
„Kita atsakomybės pusė – sąnaudų įtraukimas į buhalterinę apskaitą. Už buhalterinės apskaitos operacijų teisingumą atsako arba įmonės vadovas, arba buhalteris“, – paaiškino advokatas.
Paklaustas, kaip vertina tai, jog reglamente nenurodyta, kad tarybos nariai turi rinkti ir pateikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, advokatas darkart atsigręžė į apskaitos tvarkymo nuostatas. Pasak jo, į sąnaudas įtrauktas nepagrįstas lėšas ir reikėtų vertinti kaip nepagrįstas. Kitaip tariant, savaime suprantama, kad įrodymus turėti būtina.
„Savivaldybės tarybos nariai, dažnai pasitaiko, yra įmonių vadovai, tai jiems tos taisyklės turi būti absoliučiai aiškios“, – pridūrė LRT.lt pašnekovas.
Taip pat skaitykite
Įsikišti turėtų pati savivaldybė, tačiau reikalauti čekių negalima
Advokatas, Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto partnerystės docentas Gintautas Bartkus LRT.lt teigė, kad savivaldybės turi stebėti, kur naudojamos lėšos, o jeigu pinigai leidžiami neskaidriai – privalo reikalauti juos sugrąžinti.
Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad kai kuriose institucijose atsiskaityti už gautas išmokas visai nereikia, o vienas iš pavyzdžių – Europos Parlamentas. Kauno miesto savivaldybėje tvarka kitokia, o tarybos nariai privalo pateikti ataskaitas, tačiau čekių ar kitų dokumentų nereikalaujama, kalbėjo jis.
„Čia ir kyla klausimas, ar iš tos ataskaitos mes galim manyti, kad lėšos buvo panaudotos ne savivaldybės tarybos nario funkcijai vykdyti“, – kėlė klausimą advokatas bei paaiškino, kad savivaldybė, pastebėjusi neatitikimų ar atsiradus abejonių, turi reikalauti išlaidas pagrįsti ir grąžinti, jeigu argumentuoti nepavyksta.
Ko irgi negalime, tai pareikalauti, kad dabar atneštų čekius.
G. Bartkus
G. Bartkus pabrėžė, kad viešoje erdvėje pasklidę įvairūs kaltinimai ir svarstymai, pavyzdžiui, kodėl politikas pirko brangų kompiuterį, nors buvo pigesnių arba kodėl nuomojosi automobilį iš įmonės, kurios akcininkas pats yra – teisiškai nereikšmingi.
„Kitas dalykas, ko irgi negalime, tai pareikalauti, kad dabar atneštų čekius. Nebuvo tokio reikalavimo, tačiau buvo reikalavimas pateikti ataskaitas“, – paaiškino jis.
Įrodyti kaltę – misija (ne)įmanoma?
Advokato teigimu, šioje istorijoje galima įžvelgti net tris teisinės atsakomybės rūšis. Viena jų – paprasčiausia – mokestinė. Kitaip tariant, jeigu tarybos nariui išmokėta suma yra jo pajamos, turėtų būti taikomi ir mokesčiai. G. Bartkaus teigimu, galima taikyti ir baudžiamąją atsakomybę, tačiau įrodyti kaltę būtų labai sudėtinga.
„Kokie galėtų būti baudžiamojo kodekso straipsniai? Labai daug, nuo dokumentų suklastojimo iki piktnaudžiavimo, pareigų neatlikimo, turto pasisavinimo ir dar panašios veiklos galėtų būti inkriminuojamos, priklausomai nuo situacijos. Problema su baudžiamąją atsakomybe yra įrodinėjimo standartas, nes baudžiamojoje byloje turime pasiekti tokį įsitikinimo laipsnį, kad nekiltų jokių pagrįstų abejonių, kad asmuo panaudojo tas lėšas ne tarybos nario veiklai. Jeigu taip procentiškai įsivaizduotume, tai 90 proc. turime būti įsitikinę ir įrodyti tą teisme, kad jis tas lėšas panaudojo ne pagal paskirtį“ – paaiškino jis.
Anot pašnekovo, žemesnis įrodinėjimo standartas taikomas civilinės atsakomybės atvejais. Labiausiai tikėtina, kad ministrės J. Šiugždinienės istorija šia linkme ir pakryps.
Paprastai tariant, pakaktų įrodyti, kad labiau tikėtina, jog lėšos panaudotos asmeninis tikslais. Pavyzdžiui, kalbėjo jis, politikas nurodo per mėnesį automobiliu nuvažiavęs neįmanomą kiekį – dešimtis tūkstančių kilometrų. Tokiu atveju labai tikėtina, jog lėšos nebuvo panaudotos skaidriai, o pateikta informacija neteisinga.
„Jie dauguma taip elgėsi, mažai tikėtina, kad savivaldybė dabar rastų drąsos pareikalauti grąžinti ar keltų civilines bylas. Prokuroras turi tokią teisę, gindamas viešąjį interesą“, – LRT.lt sakė advokatas.
Vis dėlto, G. Bartkus atkreipė dėmesį, kad įrodyti tarybos nario kaltę tokiu atveju būtų labai sudėtinga net ir civilinės bylos atveju.
„Įsivaizduokim, ką toks žmogus pasakys. Galės gintis ir sakys, kad štai važiavo mano dukra ar tėvas, bet važiavo vykdydamas tarybos nario funkcijas. Pavyzdžiui, aš jo paprašiau išvežioti kokius nors lapelius ar nuvežti mane“ – svarstė pašnekovas.
Nemano, kad verta ateityje reikalauti čekių: „Įsiveliame į teisiškai nereikšmingas diskusijas“
„Toks paradoksas. Dabar, atrodo, linkstama prie tokios tvarkos, kad sumažinkime tas lėšas ir reikalaukime čekių. Tai būtų labai neteisingas, mano požiūriu, reglamentavimas. Daug teisingesnis yra toks, kokį naudoja Europos parlamentas, kuris skiria lėšas, už kurias atsiskaitinėti nereikia“, – kalbėjo jis.
LRT.lt paklaustas, ar tokiu atveju neatsirastų dar daugiau erdvės pinigus naudoti neskaidriai, G. Bartkus atsakė: „Gal ir būtų, bet su tuo tiesiog turime susitaikyti. Kodėl? Nes iš kitos pusės mes atveriame diskusijas dėl dalykų, kurie dažniausiai yra teisiškai nereikšmingi. <...> Mes tada pradedam kabinėtis prie tų lėšų ir pradedame klausinėti, kodėl tu nusipirkai Mac‘ą, o ne Lenovą, kuris pigesnis.“
LRT.lt primena, kad žurnalistui A. Tapinui paviešinus informaciją apie išmokas savivaldybių tarybų nariams kilęs skandalas neaplenkė ir Kauno. Paaiškėjo, kad didžiausias galimas sumas iš Kauno miesto pinigų aruodo sėmė tiek „Vieningo Kauno“, tiek ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai. Daugiausiai kritikos sulaukė šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai vadovaujanti konservatorė J. Šiugždinienė.
2019–2020 metais ji iš viso gavo apie 14 tūkst. eurų išmokas. Ministrė pabrėžė, kad pinigus naudojo skaidriai, o atsiskaitydavo taip, kaip ir kiti Kauno politikai – pagal galiojantį reglamentą. Nei iniciatyvos „Skaidrinam“ autoriaus A. Tapino, nei dalies visuomenės tokie argumentai neįtikino.
Premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė ministre pasitikinti.
„Pirmiausia noriu patvirtinti, kad aš ir toliau pasitikiu švietimo ministre Jurgita Šiugždiniene, kaip ir visais savo Vyriausybės kolegomis. Nes niekas bendro darbo Vyriausybėje metu niekada man neleido suabejoti jos nuoširdžiu atsidavimu savo darbui ar pastebėti menkiausio polinkio į asmeninių interesų iškėlimą prieš viešą.
Dabar viešumoje narstoma Tarybos nario išlaidų tema mano nuomonės nekeičia“, – po to, kai ministrė paviešino išmokų ataskaitas, socialiniame tinkle pasidalijo premjerė.
