„Tai yra visiškai neskaidru. Kartais būdavo bandoma apie tai diskutuoti, bet suprantat, tai yra pinigai...“ – teigė su LRT.lt tik anonimiškai sutikęs pasikalbėti ne vieną kadenciją Kauno taryboje dirbęs politikas. Žurnalistui Andriui Tapinui paviešinus informaciją apie išmokas savivaldybių tarybų nariams kilęs skandalas neaplenkė ir Kauno. Paaiškėjo, kad didžiausias galimas sumas iš Kauno miesto pinigų aruodo sėmė tiek „Vieningo Kauno“, tiek ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai. Ar galėtų įrodyti, kur panaudojo gautus pinigus, LRT.lt paklausė kelių Kauno politikų. Dalis jų atsakyti į klausimus nepanoro, kiti teigė įrodymų, kur išleido pinigus, nekaupę, nes tai nenumatyta reglamente.
A. Tapino paviešintos Kauno miesto savivaldybės tarybos narių išmokos visuomenei sukėlė klausimų. Žurnalistas pastebėjo, kad pernai absoliuti dauguma politikų per metus gavo 12 338,58 eurus, t. y. apie 1 tūkst. eurų kas mėnesį. Analogiška situacija ir ankstesniais metais, tik išmokų dydžiai skiriasi. 2021 metais jos iš viso siekė 10 999 eurus, metais anksčiau – 9 877 eurus. Kritikos susilaukė Kaune galiojanti tvarka – pinigai tarybos nariams pervedami avansu, o atsiskaityti už juos tenka vėliau. Tiesa, pateikti išlaidas įrodančių dokumentų Kauno politikams nė nereikia, pakanka užpildyti ataskaitas. Tarybos narys asmeniškai atsako už išlaidų ataskaitoje pateiktų duomenų tikslumą ir pagrįstumą, nurodo savivaldybė.
LRT.lt susisiekė su „Vieningo Kauno“ politiku, praėjusioje kadencijoje vicemero pareigas ėjusiu ir jas netrukus, planuojama, vėl užimsiančiu Andriumi Palioniu. Plačiau pakomentuoti situaciją jis atsisakė, tačiau nurodė, kad tarybos nario išlaidų ataskaitos buvo pateikiamos taip, kaip numato dar nuo 2011 m. galiojanti tvarka.
„Iš viešosios erdvės žinoma, kad šią savaitę Kauno apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl tarybos narių išlaidų kompensavimo tvarkos. Nenorint jam pakenkti, nuo bet kokių platesnių komentarų šią akimirką logiška susilaikyti“, – teigė jis.
Apie tai, ar rinko dokumentus, įrodančius, kur konkrečiai buvo panaudotos pernai gautos išmokos, LRT.lt penktadienio popietę raštu teiravosi ir Dainiaus bei Šarūno Matijošaičių, tačiau iki pirmadienio vidurdienio kol kas atsakymų nesulaukta. Gavus juos tekstas bus papildytas.
Kitas „Vieningo Kauno“ politikas, miesto taryboje jau ne vieną kadenciją dirbantis Jonas Audėjaitis atsisakė viešai pakomentuoti situaciją.
LRT.lt Kauno miesto savivaldybės taip pat prašė pateikti informaciją apie išmokas, kurias praėjusiais metais gavo tarybos nariai. Atsakymų į balandžio 14 dieną pateiktus klausimus portalas negavo.
Taip pat skaitykite
Įrodymų nekaupė, nes to nereikėjo
Kiek kalbesnė buvo 2020-aisiais vicemero pareigas palikusi, 2022 metais „Vieningo Kauno“ frakciją savivaldybės taryboje į Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ iškeitusi Rasa Šnapštienė. Šiuo metu savivaldybės taryboje nebedirbanti politikė LRT.lt aiškino, kad išmokas ji naudojo skaidriai ir rėmėsi galiojančiu reglamentu, todėl įrodymų nerinko.
„Buvo reikalaujama parašyti, kokios sumos ir kam buvo išleista. Tam ir buvo viskas išleista“, – sakė ji.
Paklausta, kur praėjusiais metais išleido gautus pinigus, R. Šnapštienė LRT.lt kalbėjo, kad daugiausia degalams, taip pat padengė telefono ir interneto, pašto išlaidas. Pašnekovė pabrėžė, kad tarybos nariai vadovaujasi galiojančia tvarka, o daugiau aiškumo galėtų įnešti, pavyzdžiui, tarybos narių kanceliarinių išlaidų viešinimas.
Buvusi TS-LKD frakcijos seniūnė Edita Gudišauskienė, pernai prisijungusi prie „Vardan Lietuvos“ atstovų taryboje, o šiemet rinkimuose į valdžią nepatekusi, LRT.lt nurodė gautas išmokas naudojusi ir už jas atsiskaičiusi reglamento nustatyta tvarka.
„Lėšos buvo skirtos kanceliarijos, interneto ryšio, pašto, transporto išlaidoms. Už kiekvieną ketvirtį savivaldybės administracijos buhalterijai teikiau nustatytos formos ataskaitą ir nurodydavau patirtas išlaidas. Reikalavimo teikti išlaidas pagrindžiančius dokumentus nebuvo. Todėl pateikusi ataskaitas jų nesaugojau ir nearchyvavau. Visą praėjusią kadenciją buvau atsisakiusi atlyginimo už darbą Tarybos, Ekonomikos ir finansų komiteto ir Neįgaliųjų reikalų tarybos posėdžiuose. Keisti atsiskaitymo už tarybos nario veiklai skirtas išlaidas tvarką, dydį yra tarybos kompetencija“, – raštu pateiktame komentare svarstė ji.
Pasak E. Gudišauskienės, iniciatyvos įvertinant, tobulinant ir skaidrinant procesus turėtų imtis savivaldybės taryba arba Seimas, jis galėtų keisti naujai įsigaliojusį savivaldos įstatymą ir detaliau reglamentuoti išmokų skyrimo tvarką.
Taip pat skaitykite
Teigia turintis įrodymus, kur leido pinigus, o tvarką kritikuoja: „Būtina priimti įstatymo pataisas“
Kauno savivaldybėje ne pirmą kadenciją dirbantis konservatorius Paulius Lukševičius, sulaukęs A. Tapino kritikos dėl gautų išmokų, LRT.lt sakė turintis visus įrodymus, kur tuos pinigus panaudojo. Politikas sukritikavo šiuo metu galiojančią tvarką ir ragino ją keisti.
„Rinkau degalų čekius, nes labai daug važinėju. Kadangi jų nereikėjo, dalį sunaikinau, tačiau viskas pirkta iš banko kortelės, bus lengva atsekti“, – LRT.lt sakė jis ir pabrėžė, kad išmokų tvarka turi būti sureguliuota valstybės lygiu.
Čia reikės su advokatais pasišnekėti.
P. Lukševičius
„Aš pats esu iš verslo, esu baisiai piktas [dėl to], kas čia dabar įvykę. Ta sistema galiojo 10 metų ir nei valstybės kontrolė, niekas nieko nematė. Man pyktis yra dėl to, už ką aš moku mokesčius. Momentas yra štai kur – tarkim, vidutinėje įmonėje auditas yra atliekamas kasmet, įmonės pasitaiso, kur yra blogai ar buhalterinė apskaita ar dar kas. Aišku, pagal dabar galiojantį reglamentą mes nieko nepažeidėme, nes iš mūsų tų čekių nereikalavo, bet aš manau, kad dar tarsiuosi su savo juristais, nes esu piktas dėl tokios situacijos, kokia yra susidariusi valstybėje, nes ta situacija tempėsi, tempėsi, tempėsi ir visos savivaldos tapo problema. Vieni daro vienaip, kiti daro kitaip. Man atrodo, kad geriausia būtų, jeigu būtų labai aiškiai numatyta Vietos savivaldos įstatyme, kas kaip turi daryti. Kadangi yra vientisas buhalterinės apskaitos įstatymas, lygiai taip turėtų būti išmokų išleidimo reglamentavimas, ar tai būtų algos, ar kanceliarinės [išlaidos]. Taip, kaip yra dabar, tai yra absurdas“, – kalbėjo P. Lukševičius.
Politikas, paklaustas, kur pernai išleido daugiausia pinigų, gautų iš miesto, LRT.lt vardijo: „Tai buvo transportas, žiniasklaidos priemonės [užsakomieji straipsniai] – dar nežinau, ar pripažins kaip tinkamus, čia reikės su advokatais pasišnekėti, nes manau, kad jau reikės ir juos įjungti, ir finansų konsultantą. Toliau internetas bus, feisbukas per rinkiminę kampaniją ir t. t. Tokie pagrindiniai. Jau apie gėlių pirkimą nekalbu, kur prie paminklų eidavom per Vasario 16-ąją ar Kovo 11-ąją.“
Paklaustas, ar tarybos nariams skiriamą išmoką laiko savotišku, nors ir neoficialiu, atlyginimu, pašnekovas atsakė neigiamai ir pabrėžė, kad pragyvena iš savo kapitalo ir investicijų.
Apie išmokas kalba tik anonimiškai: „Yra toks grubus žodis atkatas“
Kitas su LRT.lt tik anonimiškai kalbėti sutikęs ne vienus metus Kauno savivaldybės taryboje dirbęs politikas turi kitokią nuomonę. Anot jo, skaidrumo tikrai trūksta, o problema daug metų ignoruojama.
Suprantat, tai yra pinigai.
„Tai yra visiškai neskaidru, galbūt kartais ir būdavo apie tai bandoma diskutuoti, bet suprantat, tai yra pinigai... Buvo sakoma, kad tai yra visiškai teisėta“, – sakė jis.
Anot politiko, su tarybos kolegomis apie išmokų tvarką keletą kartų teko kalbėtis, ydinga situacija žinoma visiems, tačiau garsiai apie tai pasisakyti nedrįso nė vienas. Pašnekovas stebi pastaruoju metu kilusį skandalą. Anot jo, paprastai daugelis Kauno savivaldybės tarybos narių šias išmokas laiko savotišku atlyginimu už darbą.
„Yra toks grubus žodis „atkatas“ – gal kai kam net ir taip yra“, – pridūrė jis.
Socialdemokratas pokyčiams pritaria, bet dėl čekių rinkimo abejoja
Apie tai, kaip vertina galiojančią išmokų tvarką, LRT.lt kalbėjosi ir su šiemet savivaldybės taryboje pradėjusiu dirbti, todėl į A. Tapino paviešintą išmokų suvestinę nepatekusiu socialdemokratu Dariumi Razmislevičiumi. Šiuo metu šalyje galiojanti tvarka ydinga, sakė jis ir pridūrė, jog džiaugiasi, kad apie tai kalbama, o Seime jau randasi siūlymų, kaip tą tobulinti.
„Savivalda mes turime pasitikėti, iki šiol pati nusprendžia savivaldybė, kaip mokėti ir kiek mokėti. Aišku, faktas, kad čekučių reikalavimas kitose savivaldybėse galbūt sukūrė galimybę piktnaudžiauti, tai turėtų būti pakeista ir, matyt, nustatyta, kad tarybos narys gauna kanceliarines ar kitai veiklai skirtas išmokas. Aišku, turi būti nustatyti dydžiai“, – svarstė jis.
Kalbėdamas apie Kauną jis pabrėžė, kad tarybos nariams nebuvo reikalavimo rinkti išlaidas pagrindžiančius dokumentus, todėl tai ir nebuvo daroma. Politikas sutinka, kad pokyčiai reikalingi, tačiau abejoja, kad išmokos turėtų būti reglamentuojamos kaip atlyginimas.
„Darbo santykiai kitaip apmokestinami ir mokesčiai kiti. Kai kas turi kitus darbus. Pavyzdžiui, kas turi teisinį išsilavinimą ir dirba teisinį darbą, negali gauti kitų pajamų, kaip ir Seimo nariai. Yra tokių pareigų, kurios tiesiog nesuderinamos su papildomomis darbo pajamomis“, – kalbėjo LRT.lt pašnekovas.
Pasak D. Razmislevičiaus, kanceliarinėms išlaidoms galėtų būti skirta fiksuota suma, tačiau idėja rinkti čekius ar kitus dokumentus pašnekovo nevilioja: „Patikrinimo mechanizmas, matyt, prastas. Kiekvieną kartą kontroliuoti, sukurti mechanizmą, kas visose savivaldybėse kontroliuotų, tuos čekučius paimtų, kas sutikrintų, – tai yra papildomi kaštai. Galėtų būti kiekvienai savivaldybei nustatyta protinga suma ir tiesiog remtis pasitikėjimu tarybos nariais, aš manau. Tų išlaidų tikrai patiria ir faktas, kad išleidžia tuos pinigus.“
Kauno miesto savivaldybė išmokas tarybos nariams avansu perveda iki 10 kiekvieno mėnesio dienos, tad D. Razmislevičiaus LRT.lt teiravosi, ar pirmoji išmoka jį jau pasiekė. Politikas atsakė teigiamai ir pridūrė nežinantis, ar gali gautus pinigus leisti, ar ne ir kaip šiuo metu tebegaliojanti tvarka keisis.
„Atėjo numatytas terminas ir pervedė tas įmokas, o kaip toliau darysim... Reikalaus čekių – rinksim čekius“, – sakė jis. Paklaustas, kiek pinigų tarybos nario veiklai išleido nuo balandžio 18 dienos, kai tapo Kauno savivaldybės tarybos nariu, socialdemokratas atsakė dar neskaičiavęs.
Naujasis TS-LKD frakcijos seniūnas pinigų žada nenaudoti
Kauno savivaldybės taryboje kojas dar tik apšylantis TS–LKD frakcijos seniūnas Martynas Prievelis LRT.lt raštu pateiktame komentare dėstė, kad šiuo metu galiojanti išmokų už tarybos nario veiklą sistema Kaune kelia klausimų ir turi būti tobulinama. Diskusijos, koks modelis būtų skaidrus, teisingas bei sąžiningas, vyksta ir Seime, savo rekomendacijas yra pateikusi STT, teigė jis.
„Savivaldybės reglamentas yra periodiškai keičiamas ir tikslinamas dokumentas, per pastaruosius 8 metus reglamentas vienokia ar kitokia apimti buvo keičiamas apie 10 kartų, todėl nesiimčiau vertinti, kieno palikimas tokia sistema yra. Kur kas svarbiau yra užtikrinti, kad klausimų nekiltų ateityje, tam dėmesį ir siūlyčiau skirti“, – nurodė jis.
M. Prievelio žiniomis, frakcijos nariai, dirbę ankstesnėje kadencijoje, ataskaitas už išlaidas, susijusias su savivaldybės tarybos nario veikla, teikė pagal Kauno savivaldybės numatytą tvarką ir reglamente nurodytą konkrečią formą.
„Pats asmeniškai neketinu naudoti tarybos nario veiklai skiriamų lėšų, kol Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamente nustatyta tvarka kels abejonių“, – LRT.lt sakė prieš beveik mėnesį tarybos nario priesaiką ištaręs M. Prievelis.
Taip pat skaitykite
LRT.lt primena, kad skandalas dėl išmokų savivaldybės tarybos nariams taip pat įsisuko Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje. A. Tapinas paviešino žinią, kad prieš tapdama ministre Jurgita Šiugždinienė, anksčiau buvusi Kauno savivaldybės tarybos nare, 2019–2020 metais gavo apie 14 tūkst. eurų vertės išmokų. Ministrė pabrėžė, kad pinigus naudojo skaidriai, o atsiskaitydavo taip, kaip ir kiti Kauno politikai – pagal galiojantį reglamentą.
J. Šiugždinienė penktadienį pranešė, kad kreipėsi į Kauno savivaldybę prašydama paviešinti visų 2019–2023 m. kadencijos Kauno miesto savivaldybės tarybos narių išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitas.
Reaguodamas į kilusį skandalą Kauno meras Visvaldas Matijošaitis ketvirtadienį išplatino komentarą, kuriame atmetė kritiką ir užstojo politinę konkurentę J. Šiugždinienę.
„2011 metais, atėjęs į Kauno miesto tarybą, jau radau tuo metu galiojusią tvarką dėl išmokų tarybos nariams ir atsiskaitymo už patirtas išlaidas. Kas ir kodėl ją tokią priėmė, gali atsakyti tik prieš tai buvusieji valdžioje. Nepuolėme nieko keisti, nes ir taip buvo ką veikti mieste – koncentravomės į darbus, o ne į popierizmus.
Žinau tik viena, kad ši tvarka vienodai galiojo visiems – ir dabartiniams Seimo nariams, ir ministrams. Todėl nereikia šiandien badyti pirštais į švietimo ministrę J. Šiugždinienę – ji buvo tokia pati Kauno tarybos narė, kaip ir visi kiti. Tiek ir dabartiniai finansų ar kultūros ministrai, jeigu anuomet ir rinkdavo kokius čekius, tai pagal šitą seną Kupčinsko laikų tvarką niekam nereikėdavo jų priduoti“, – dėstė V. Matijošaitis.
Kauno miesto savivaldybė teigia, kad reglamente nurodyto dydžio lėšų tarybos nario veiklai suma kiekvieną mėnesį – iki 10 dienos – avansu pervedama visiems tarybos nariams į jų nurodytas asmenines sąskaitas banke. Pasibaigus ketvirčiui, lėšos pervedamos tik nustatyta tvarka atsiskaičiusiems už gautų lėšų panaudojimą tarybos nariams.
Kauniečių rinkti atstovai atsiskaito savivaldybės administracijai už ketvirtį iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 5 dienos (už IV ketvirtį – iki gruodžio 31 d.), o baigiantis Tarybos kadencijai – iki jos pabaigos. Tarybos nariai teikia ataskaitą, joje nurodo, kokias prekes įsigijo ir kokias paslaugas apmokėjo vykdydami tarybos narių funkcijas, ir patys atsako už pateiktų duomenų tikslumą ir pagrįstumą.
