Lenkijai pareiškus, kad Kaliningradui grąžina istorinį pavadinimą ir miestą nuo šiol oficialiai vadins Kruleviec, lietuviškai Karaliaučiumi, Seimo nariai Vilius Semeška ir Paulė Kuzmickienė kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją (VLKK) dėl Kaliningrado pavadinimo keitimo į Karaliaučių ir Lietuvoje.
Pasak politikų, rusiškai miestas pavadintas po Antrojo pasaulinio karo sovietams aneksavus šiaurinę Rytprūsių dalį. Regionui suteiktas seno bolševikų revoliucionieriaus Michailo Kalinino vardas. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Violeta Meiliūnaitė sako, kad Karaliaučiaus istorinis vietovardis jau patvirtintas, o naujasis siūlymas bus svarstomas.
„Nuomonė kol kas neutrali, mus nustebino kolegų iš Lenkijos sprendimas, bet jis atrodo logiškas. Seimo nariai kreipėsi, kad būtų svarstomas šis klausimas, ir jis bus svarstomas pagal visą procesą.
Iš tiesų tai yra tradicinis istorinis pavadinimas, vietovardis, įtvirtintas 1997 metais komisijos nutarimu. Toks tradicinis vietovardis yra, bet jis turi labiau istorinę reikšmę. Šiuo atveju jie nori, kad tai būtų aktualizuota nūdienos kontekste“, – LRT TELEVIZIJAI komentavo VLKK pirmininkė.
Pasak kreipimąsi inicijavusių Seimo narių, dabartinis esamas pavadinimas priklauso rusiškam naratyvui ir atsirado SSRS vykdant agresinius veiksmus Antrojo pasaulinio karo metu. Sovietų Sąjungos regionas buvo pavadintas seno bolševikų revoliucionieriaus Michailo Kalinino vardu. Po mirties Kalinino garbei jo vardu buvo pervadinta net keletas miestų. Vienas iš jų – anuomet Kionigsbergas, dabar Kaliningradas – tą vardą išlaikė iki šiol.
Karo Ukrainoje kontekste reikia peržvelgti pavadinimus, atsisakyti mūsų kalbai svetimų pavadinimų vartojimo. „Jau seniai metas atsisakyti sovietinio palikimo ir neteršti mūsų Valstybinės kalbos svetimkūniais. Solidarizuojamės su kaimynais lenkais ir kviečiame lietuvių kalboje nenaudoti mums primestų, dirbtinų pavadinimų“, – teigė Seimo narys V. Semeška.
Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzmickienė atkreipė dėmesį į Maskvos vykdytą kryptingą toponimikos politiką, kurią šiandien privalome pakeisti.
„Sovietų Sąjungai kaip karo grobis atitekusi Rytų Prūsijos dalis, pavadinta Kaliningrado sritimi, po Antrojo pasaulinio karo buvo priskirta Rusijos Federacijai. Čia niekada negyveno rusai, o Stalinas melavo apie istorines rusų žemes. Siekdama laiduoti regiono priklausomybę Maskva taikė ir kryptingą toponimikos politiką, buvo rusifikuoti vietovardžių ir vandenvardžių pavadinimai.
Keičiant pavadinimus, ne tik orientuotasi į tai, kad naujų vietovardžių reikšmės būtų suprantamos srities kolonizatoriams iš įvairių SSRS dalių, bet ir į srities priklausomybės sovietams legimitimizavimą. Atėjo metas nesitaikstyti su istorijos klastojimu, atsisakyti dubliuoto vietovardžių ir vandenvardžių vartojimo ir grįžti prie istorinės toponimikos – iš esmės sugrąžinti Karaliaučiaus kraštui baltiškąjį lingvistinį identitetą“, – kalbėjo Seimo narė.
Ekspertė: Kaliningradą vadinti Karaliaučiumi galima tik kalbant apie istorinius dalykus
Siūlymas oficialioje vartosenoje Rusijos Kaliningrado srities ir miesto pavadinimus pakeisti į Karaliaučiaus labiau politizuotas nei racionalus. Senus lietuviškus pavadinimus galima vartoti tik kalbant apie šį kraštą iki Antrojo pasaulinio karo, sako Rytprūsių tyrinėtoja.
„Man tai toks dirbtinis bandymas politizuoti. Nepatogu, ir tai nebėra Karaliaučiaus kraštas“, – penktadienį BNS sakė Klaipėdos universiteto profesorė Dalia Kiseliūnaitė.
„Jeigu vartosime tik senuosius, tradicinius pavadinimus, žmogų dezorientuosime. Jis pasiima žemėlapį ir neranda tų pavadinimų“, – teigė ji.
Pasak D. Kiseliūnaitės, svarstant apie Kaliningrado miesto ir srities pavadinimų keitimą, reikėtų kalbėti apie visus tos srities vietovardžius – negalima vienų keisti, kitų – ne.
Kita vertus, anot jos, senieji pavadinimai netinka šiuolaikinei Rusijos teritorijai.
„Man, kaip Rytprūsių tyrinėtojai, sunku būtų įsivaizduoti, kad kalbant apie šiuolaikinį kraštą, Rusijos teritoriją, militarizuotą iki ausų, kalbėtume, kad tai yra Karaliaučius, kad cigarečių ar degtinės kontrabanda eina iš Tilžės“, – BNS sakė profesorė.
Ji priminė, jog Lietuva Rusiją laiko nedraugiška šalimi, be to, sovietų valdžia sunaikino Karaliaučiaus kraštą, pakeitė jo pavadinimus ir jį patį.
„Nebėra Karaliaučiaus, nėra paties miesto, nebėra jo dvasios, ten gyvena visiškai nauji žmonės, kurie nepuoselėja to krašto tradicijų. Priešingai – jie sugriovė tą kraštą. Man net liežuvis neapsiverčia vadinti jį Karaliaučiumi“, – kalbėjo D. Kiseliūnaitė.
