Parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio kalbos reputaciją jam jau kainavo. Ar kainuos daugiau, parodys pradėti prokurorų ir etikos prievaizdų tyrimai. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė irgi turi problemų, nors nenori to pripažinti. Ar tai kainuos jai ministrės postą? Ji tikina, kad ne.
Žurnalisto Andriaus Tapino sukeltas savivaldybių finansų skaidrinimo vajus atvedė prie ministrės – prieš išeidama į ministeriją ji gavo 13 816 eurų, o ir šiaip su labai mažomis išimtimis, kaip ir kiti Kauno tarybos nariai, pasiimdavo maksimalias sumas.
Apie tai – pokalbis su Klaipėdos universiteto politologe Gabriele Burbulyte.
– Premjerė iš pradžių pasakė labai aiškiai – neskaidriai lėšas leidęs Vyriausybės narys turės atsistatydinti. Vėliau kalbėjo, kad aiškinsis su ministre. Ar, jūsų požiūriu, ji dar turi ėjimų, siekdama apsisaugoti nuo ministrų netekties? Nes kadencijos pradžioje jūs turbūt pamenate, visi gerai pamenam, buvo deklaruojama nauja politinė kultūra, todėl susikompromitavęs ministras turės trauktis. Tai ministrų pažeidimų buvo ne vienas, tiesa, nevienodo lygio. Šįkart ministrės išsaugojimas brangiai kainuotų premjerei?
– Nemanau, kad brangiai kainuotų, ir iš karto atsakau, kodėl aš taip nemanau – todėl, kad, kaip jūs pasakėte, mes turime jau tikrai ne pirmą pusmetį ir net ne pirmus šitos valdžios kadencijos metus ir matome, kad realiai iki šiol visi ministrai buvo gelbėjami. Ir ne tiktai ministrai, bet ir Seimo nariai. Matyt, lygiai toks pat scenarijus klostysis ir čia – tiesiog visi, man atrodo, kažkaip pradeda susitaikyti arba net ne susitaikyti, bet priprasti prie minties, kad yra visgi ministrai ir kiti politikai gelbėjami. Ir, matyt, kažko naujo mes čia nelabai galime tikėtis. Dėl to tai nebus toks skaudus smūgis, kokį mes galėtume įsivaizduoti, jeigu tai būtų apskritai pirmas atvejis per visą kadenciją.
– Kita vertus, tokia buvo tvarka – gauni pinigus, visus iki vieno kiek priklauso, tada pasirašai ataskaitą, bet čekių lyg ir nereikėjo. Tai panašu, kad bendras suvokimas ne vien Kaune buvo – mums tiek priklauso, tiesiog ir ministrė nebuvo išimtis, turbūt niekas ir nesusimąstė. Ir šiandien ji gali paklausti, kodėl [Visvaldas] Matijošaitis toliau meras, o jai reikia trauktis?
– Iš tikro taip, ir čia mes turime tokius du ganėtinai įdomius epizodus. Vienas epizodas būtų tas, kad visi tie atvejai, kuriuos faktiškai kiekvieną savaitę vis naujus mes sužinome, tarpusavyje yra labai skirtingi. Yra žmonės, kurie tiesiog naudojo lėšas, išnaudojo maksimumą, bet jie padarė viską teisėtai. Jie pristatė visus čekius ir mes nematome jokių kažkokių neskaidrumų iš to ką, mes šiandien turime. Matome kitus atvejus, sakykime, kaip tie legendiniai – naudota daugybė kortelių skirtingų, cisternos užpiltos, – kurie kelia labai daug klausimų ir abejonių dėl proceso teisėtumo. Tai čia vis lendantys tokie įvairūs nauji faktai, jie labai skirtingi ir, matyt, kiekvieną iš jų netgi reikės vertinti kaip atskirą, skirtingą epizodą ir čia jų gausa yra labai labai didelė.
Bet mes kalbame apie teisėtumą ir neteisėtumą, o ministrės atveju šiuo metu, bent jau kiek šiai dienai mes matome ir turime informacijos, yra visai kitas epizodas – tai yra teisėtumo ir moralės. Tai kol kas šiai dienai informacija yra tokia, kad bent jau turime, atrodo, tikėti ministrės žodžiais, kad niekas nebuvo pažeista, buvo elgiamasi pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos patvirtintą reglamentą.
Bet tada iškyla moralės klausimas, etikos klausimas ir šitoje vietoje etika yra labai įvairialypė. Ir įvaizdžio, reputacijos klausimas taip pat turėtų būti labai svarbus ir vertinamas, bet kol kas šiai dienai mes neturime nė vieno atvejo, kad būtent įvaizdžio, reputacijos klausimas sulauktų kažkokių pasekmių iš dabartinių politikų. Ir šitoj vietoj iš karto prasideda tokia didelė dilema – ar tai, ką deklaravo valdančioji dauguma ir konkrečiai konservatoriai prieš rinkimus, kad jie labai kreips didelį dėmesį būtent šitai etikos sudedamajai daliai, moralės sudedamajai daliai, kodėl jos nebėra laikomasi?
Aš nesakau, kad ministrė turėtų iš karto imti ir atsistatydinti, ar kad premjerė turėtų pasakyti iš karto įsakmiai: „Taip, išeik, privalai atsistatydinti“. Visgi turėtų būti procesas išanalizuotas, bet tame išanalizavimo arba visame neišanalizavimo kontekste mes pasigendam ir dar vieno dalyko – tinkamos komunikacijos. Pono Tapino pradėtas procesas ne vakar prasidėjo, ne šią savaitę, net ne prieš dvi savaites. Tikrai vyksta labai ilgas darbas, nuoseklus darbas ir, man atrodo, kad kiekvienas politikas, kuris buvo taryboje praeitą kadenciją, kuris tęsia politinę karjerą, tikrai galėjo pasirūpinti skaidrumu ir visuomenei skaidriai pristatyti – „aš nenusižengiau, aš nieko nepadariau neskaidriai. Taip, galbūt nelabai gražu, kad aš išnaudojau maksimalią sumą, galėjau pataupyti truputėlį biudžeto lėšų“, bet iš anksto pasirūpinti dokumentais – įrodymais, kad viskas buvo skaidru ir pagal įstatymo raidę. Tai tikrai buvo galima padaryti iki šios dienos nelaukiant ir nesakant vaikiškai, kad dariau tai, ką darė visi.
– Tai būtent tas ir yra svarbiausia, kad tais įrodymais buvo galima pasirūpinti, nes jų vienaip ar kitaip, iškilus klausimui, juk visada gali reikėti. Kauno prokurorai pradėjo tyrimą, bet kaltųjų, aišku, dar kol kas nėra įvardinta. Tai vis dėlto aš noriu grįžti prie to ministrės pasitraukimo. Ar, jūsų požiūriu, ji vis dėlto turėtų trauktis po viso to, ką ji pasakė, kaip ji dabar elgiasi, iš to, ką matome viešojoje erdvėje, ir girdint kalbant ją pačią?
– Pirma mintis, pirma reakcija tikriausiai būtų, kai grįžtam prie tos mano minties apie reputaciją, apie politiko įvaizdį ir apie tai, kad veiksmai turi atitikti deklaruotas vertybes, kurios buvo rinkiminės kampanijos metu, atrodytų, kad taip, tai būtų teisingas žingsnis. Bet tada mes turim vis tiek pasižiūrėti – o kas toliau? O toliau yra labai didelė tikimybė, kad ties ministre galim ir neapsistoti. Klausimas, kiek tokių dar politikų mes aplinkoj pamatysime, išvysime. Aš turiu omeny nacionaliniu mastu, ne vien tiktai savivaldybėse, ką mes jau esame pamatę, ką mes sužinoję ir laukiame Specialiųjų tyrimų tarnybos verdikto arba galbūt net ir teismų verdiktų. Tai čia yra labai galima didelė įvykių grandinė, kad ministrės atsistatydinimas sukeltų precedentą, na, tiesiog imperatyvų tokį precedentą, kad dar virtinė politikų turėtų pasitraukti iš turimų postų.
– Tai per šituos ministrus ir partijų aukštus veikėjus, kaip, tarkime, socdemų atveju Jonavos meras [Mindaugas Sinkevičius], tai paliečia daugumą partijų, bent jau tas, kurių atstovai yra savivaldybių tarybose ir yra merai. Tai ar likus iki Seimo rinkimų pusantrų metų rinkėjai prisimins, kaip vietos politikai tarpo valstybės piniguose, o jų pačių poreikiams lėšų dažniausiai trūkdavo?
– Man atrodo, kad tikrai prisimins todėl, kad tai yra ne pabaiga. Turime 60 savivaldybių, iš kurių tikrai dar tiktai maža nedidelė dalis yra išanalizuota, o juo labiau, kad dar neturime atsakymų iš Specialiųjų tyrimų tarnybos dėl jau pradėtų tyrimų. Yra tikimybė, kad jų turėsime iki rinkimų jau bent keliose savivaldybėse tikrai. Bet mano labai didelis įtarimas yra, kad dalis rinkėjų teisins savo mylimas politines jėgas ir visas kaltes vers vienai kuriai nors politinei jėgai, kurios nemėgsta. Man atrodo, kad, žinokit, mes su tokia nuomone, su tokiu įsitikinimu iki rinkimų ir atkeliausime, ir rinkimų metu tikrai tai nebus rinkėjams vienas iš veiksnių, dėl kurių jie rinktųsi vieną politinę jėgą ar kitą. Kažkaip labai labai didelės abejonės, nes tai, ką mes matėme, sakykim, savivaldybių tarybų rinkimuose ir merų rinkimuose, nesuveikė kažkodėl politinės moralės klausimai, nepasiekė rinkėjų arba dalies rinkėjų. Ir dėl to yra, na, tikrai ganėtinai liūdna.
