Vienas po kito viešinami faktai apie galbūt neteisėtai viešąsias lėšas naudojusius savivaldybių politikus ir dėl to pradedami teisėsaugos tyrimai vis labiau kaitina aistras. Kai kurie politikai viešai nebeslepia susierzinimo dėl patikrinimų ir aiškina nieko nepažeidę, bet informacijos apie save viešinti nenori. Vis dėlto, faktai rodo, kad nemažai politikų galėjo nusikalsti, norėdami į kišenę susižerti kuo daugiau mokesčių mokėtojų pinigų. Informacija atskleidžiantis visuomenininkas Andrius Tapinas sako, jog atvėrė tam tikrą Pandoros skrynią.
Visuomenininko A. Tapino projektas, kai analizuota, kaip savivaldybių tarybų nariai naudoja viešąsias lėšas, skirtas padengti išlaidoms, patirtoms dirbant tarybos nario darbą, savivaldybėje po savivaldybės atskleidžia galimus politikų nesąžiningo elgesio atvejus.
A. Tapinui paviešinus kelių savivaldybių tarybų narių veikimo schemas, jau prasidėjo ir teisiniai procesai – ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl situacijos Mažeikiuose, Neringoje ir Šiauliuose.
Ketvirtadienį pranešta, kad Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai pradėjo tyrimą dėl galbūt pažeisto viešojo intereso.
Bus vertinamas Pagėgių ir Šilutės savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumas, ar nebuvo padaryta žala, nepažeistos savivaldybių teisės ir teisėti interesai.
Istorija prasidėjo Neringoje
Kaip į savivaldybių tarybas išrinkti asmenys naudoja jiems skiriamas lėšas, A. Tapinas susidomėjo dar prieš neseniai praėjusius savivaldybių tarybų ir mero rinkimus ruošdamasis vesti debatus Neringos savivaldybėje.
Išanalizavęs šios savivaldybės narių išlaidas, kurios buvo kompensuojamos iš savivaldybės biudžeto, A. Tapinas atskleidė, kaip praėjusios kadencijos Neringos savivaldybės tarybos nariai, panašu, gudraudami naudojo viešuosius pinigus. Pavyzdžiui, tarybos narys Laurynas Vainutis per trejus metus buvo įsigijęs 65 USB laikmenas už 6,5 tūkst. eurų.
Politikas, per debatus paklaustas, kam jam reikalingos 65 laikmenos, aiškino: jei politikui nėra leidžiama įsigyti vieno didelės talpos kietojo disko, tai jis šią problemą sprendžia sujungdamas į daug mažų laikmenų.
Neringoje paaiškėjo ir daugiau įdomių viešųjų pinigų leidimo momentų – kompiuterinės įrangos ir telefonų nuoma iš su pažįstamais asmenimis siejamų įmonių.
Nuostabą sukėlė ir kai kurių tarybos narių, gyvenančių Neringoje, išlaidos degalams – bent keli tarybos nariai per kadenciją degalams išleido po daugiau nei 10 tūkst. eurų. Šiuo atveju, reikia pastebėti, kad praėjusios kadencijos tarybos nariai dalį laiko dirbo nuotoliniu būdu, tad jiems važinėti niekur nereikėjo arba net ir nebuvo galima, nes dėl COVID-19 pandemijos ir karantino buvo apribotas judėjimas tarp savivaldybių.
Mažeikių politikai pirko degalus, brangiai kainuojantį internetą Kipre
Šie šokiruojantys faktai, kaip viešai yra minėjęs A. Tapinas, sufleravo, jog panašių savivaldybių lėšų švaistymo atvejų gali būti ir kitose savivaldybėse.
Taigi, Lietuvos savivaldybes visuomenininkas suskirstė į kelis, kaip pats vadina, krepšelius ir ėmėsi tikrinimo.
Jau žinoma, kad panašiai kaip Neringoje politikai elgėsi ir Mažeikiuose. Čia tarybos nariai taip pat naudojo mokesčių mokėtojų pinigus degalams, nors pagal per karantiną galiojusius reikalavimus, vykdyti tarybos nario funkcijas ir susitikti su rinkėjais ar dalyvauti posėdžiuose „gyvai“ nebuvo leidžiama, tad ir važiuoti nebuvo kur. Vis dėlto, kai kurie Mažeikių rajono tarybos nariai griežčiausio karantino metais degalams išleido tūkstantines sumas.
Taigi, įtariama, kad politikai iš tiesų niekur nevažiavo, o pagrįsdami išlaidas degalams tiesiog galėjo pateikti kitų asmenų jiems perduotus čekius už pirktus degalus.
A. Tapino dėmesio sulaukė ir Lina Rimkienė, kuri 2021 m. maždaug pusmetį gyveno Kipre. Iš ten Mažeikių rajono savivaldybės tarybos posėdžiuose politikė dalyvavo nuotoliniu būdu ir už tai mažeikiškiams teko sumokėti – internetui L. Rimkienė per mėnesį išleisdavo po 240–280 eurų. Klausimų A. Tapinui sukėlė ir daugiau šios politikės išlaidų – įtartinai atrodo už automobilio remontą išrašytos sąskaitos arba paskutinėmis metų ketvirčių dienomis išrašytos sąskaitos už automobilio valymus.
„Ketvirčio pabaigoje, kai reikia įsisavinti lėšas, būdavo po 12, po 9 plovimus. Ir tas sąskaitas išrašydavo toks ponas Juozas iš Tirkšlių, kuris neturi automobilių plovyklos. Tai nežinau, kaip jis tą mašiną plovė. Bet faktas tas, kad ponas Juozas dirba L. Rimkienės vyro įmonėje“, – dėstė A. Tapinas.
Kitas Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narys Vytautas Visminas per praėjusią kadenciją išleido 8 tūkst. eurų kelių automobilių remontui. Analizuojant pateiktus dokumentus pastebėta, kad tvarkyti transporto priemones taip pat prireikdavo paskutinėmis ketvirčio dienomis. Daugiau nei 6 tūkst. eurų kelių automobilių remontui išleido ir dar vienas Mažeikių politikas Jonas Žičkus. A. Tapinas įtaria, kad tarybos narys už savivaldybės lėšas remontavo ne tik savo, bet ir šeimos narių ar bičiulių automobilius.
Dėmesio sulaukė ir tarybos narė Milda Šukienė, kurios kanceliarinės išlaidos 2019–2020 metais siekia 3 tūkst. eurų. Iš bendrovės „Edzaras“ politikė per minėtą laikotarpį įsigijo 153 paketus kopijavimo popieriaus, 177 segtuvus ir 3,6 tūkst. įmaučių. Paaiškėjo, kad prekes tiekusiai įmonei vadovauja kita tarybos narė – Virginija Eidimtienė.
Politikų kelionės – ir per karantiną
Apie panašias istorijas, susijusias su viešaisiais pinigais, A. Tapinas skelbia ir Šilutės rajono savivaldybėje. Kaip ir kitose savivaldybėse, daugiausia klausimų kyla dėl išlaidų degalams.
Ne itin dideliame Šilutės rajone kai kurie politikai per kadenciją sugebėjo nuvažiuoti ne vieną šimtą tūkstančių kilometrų. Aktyviai keliavę politikai nurodydavo ir per karantiną, kai galiojo griežti judėjimo suvaržymai.
Pasitaikė ir galimo fiktyvaus įvairių prekių už mokesčių mokėtojų pinigus pirkimo bičiulių įmonėse, gudravimo įsigyjant telefonus ar kompiuterius.
Kaip įtariama, gudraujant per visą kadenciją politikai į kišenes žėrėsi tūkstantines sumas iš savivaldybių biudžetų.
„Labai įdomus momentas yra pamatyti, kaip per karantiną visi tarybos posėdžiai vyko nuotoliu beveik visur, o jie vis dar pylėsi (degalus – LRT.lt). Pylėsi ir važiavo kažkur“, – apie įvairių savivaldybių tarybų narių keliones pastebėjo A. Tapinas.
Tikėtina, kad pateikė fiktyvius kasos kvitus už degalus
Kol kas kone ryškiausiai ir labiausiai stebinančiai skamba išvados apie praėjusios Pagėgių savivaldybės tarybos išlaidavimus.
Anot A. Tapino, šioje savivaldybėje piktnaudžiauja ir dokumentus klastoja kone visi politikai.
Kaip ir kitose savivaldybėse, politikai daugiausia lėšų naudojo degalams, kelionių nestabdė ir karantinas.
Per šiuos rinkimus žmonių pasitikėjimo sulaukęs nedidelės Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius degalams išleido daugiau nei 19 tūkst. eurų. Šių pinigų jam prireikė pilant ir dyzeliną, ir benziną. Klausimų kelia ir tai, kad atsiskaitydamas už degalus meras panaudojo kelias skirtingas nuolaidų korteles.
Atskleista, jog dar įnirtingiau degalus pylėsi ir Pagėgių vicemerė Ligita Kazlauskienė. Pagrįsdama išlaidas degalams, politikė pateikė daugybę kasos aparato čekių, kurie ir išduoda galimą klastą – iš jų matyti, kad praėjusiais metais vicemerė už degalus mokėjo pateikdama 37 banko korteles.
Toks scenarijus atrodo mažai tikėtinas, tad didžiausia tikimybė, kad L. Kazlauskienė pateikė kasos kvitus, kuriuose nurodytos sumos ne tik už jos pačios, bet ir kitų asmenų įsigytus degalus. A. Tapinas daro išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog kvitus vicemerei tiekė viena degalinės darbuotojų. Tokiu atveju, išeitų, kad L. Kazlauskienė, pateikdama ne jai priklausančius kvitus, apgaudinėjo savivaldybės buhalteriją ir negalėjo pasiimti lėšų.
Analogiška schema, kai savivaldybei pristatomi fiktyvūs kasos kvitai išmokoms gauti už neva piltus degalus, galbūt naudojosi ir daugiau Pagėgių politikų.
Tiesa, pasitaikė ir tokių, kurie degalus pylė itin dideliais kiekiais. A. Tapinas atskleidė, kad politikas Remigijus Špečkauskas kartais degalų įsipildavo už kelis šimtus ar net už 1 tūkst. eurų.
„Man toks kilo klausimas, kaip jis pilasi. Ar į cisterną? Paskambino mano kolegė ir jis patvirtino, kad jis pilasi į cisterną. Jam taip patogiau. Jis ūkininkas. Tai ar neaišku, kam ūkininkai pilasi kurą į cisternas“, – sakė A. Tapinas.
Pasitaikė tarybos narių, kurie už degalus atsiskaitydavo tik grynaisiais, o tarybos narys Remigijus Kelneris pateikdavo automobilio nuomos iš žemės ūkio kooperatyvo „Lumpėnų rambynas“, kurio dalininkas ir yra pats R. Kelneris. Taigi, automobilį politikas nuomojasi pats iš savęs ir už tai pagėgiškiai nuo 2015 m. sumokėjo ne vieną dešimtį tūkstančių eurų.
Kretingoje siūlymai paskelbti informaciją be raginimų patiko ne visiems
Per Lietuvą besiritanti tarybų narių demaskavimo banga, darosi akivaizdu, kelia politikų erzelį. Apie tai išduoda ir į pirmąjį „rimtą“ posėdį susirinkusių naujos kadencijos Kretingos rajono savivaldybės tarybos narių diskusija posėdžio pabaigoje.
Tarybos narys Giedrius Petreikis pasiūlė nė nesulaukus A. Tapino prašymo paviešinti praėjusios kadencijos tarybos narių išlaidas ir užbėgti įvykiams už akių.
„Aš tikrai tikiu, kas visi mūsų tarybos nariai, kurie buvo ir kurie esame, tikrai atsakingai ir pagrįstai naudoja visas lėšas. Kadangi pakliūvame į vadinamąjį trečiąjį A. Tapino paketą, manau, išnagrinės ir sakys: „Va, viskas tvarkoje šioje savivaldybėje“.<…> Kaip sakoma, duokime žurnalistams peno. Jie atliks patikrinimą ir, man atrodo, viskas bus gerai“, – į siūlymą atsakė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius.
Tačiau kai kurie kiti politikai buvo gerokai griežtesni – anksčiau šios savivaldybės mero pareigas ėjęs Juozas Mažeika nepalaikė siūlymo ir rėžė neketinantis kam nors aiškintis dėl išlaidų.
„Galiu pasakyti, aš, pavyzdžiui, naudoju tris kuro rūšis ir nieko neapgaudinėju. Kaip ten išsireiškė, kaip gali tarybos narys važiuoti dyzeliu, benzinu, dujomis? Tikrai naudoju visas tris kuro rūšis ir nieko neapgaudinėju. Nei Tapinui, nei niekam nesiruošiu aiškintis. Tik pasakau, kad taip yra. Teoriškai galiu paskaityti ir stebėtis niekais, bet praktikoje yra visai kitaip. Iškart mesti viešai kaltinimą, kad visi sukčiai – man nėra priimtina“, – sakė J. Mažeika.
Palangos meras: „Tegu tiria ir Seimo narius“
Žinoma, ne visos savivaldybės noriai teikia informaciją apie tarybos narių išnaudotas biudžeto lėšas. Viena tokių – Palangos savivaldybė. A. Tapinas skelbė nesulaukiantis prašomos informacijos ir jau ne kartą raginęs savivaldybės atstovus pateikti informaciją.
„Niekaip negaliu iš jų gauti tų dokumentų. Aš jų paprašau vieno, jie man atsiunčia kitą. Tai matyt, ten irgi gal kažkas neypatingai gerai“, – pastebėjo A. Tapinas.
Šiomis dienomis kurorto meras Šarūnas Vaitkus, sulaukęs klausimo apie tai, kodėl informacija teikiama neoperatyviai, aiškino, kad vertinama, kokius dokumentus visuomenininkui galima pateikti bei pabrėžia, jog kol kas dar niekas neįrodė, kad politikų veikla buvo neskaidri.
„Savivaldybė yra pateikusi tam tikrus dokumentus. Natūralu, kad dar kažko užsiprašė. Dabar įvertinsime, pažiūrėsime ir pateiksime ką reikiat. Arba ko negalima, to nepateiksime“, – dėstė Š. Vaitkus.
Meras taip pat aiškino, kad kiekvienas Lietuvos pilietis turi teisę reikšti iniciatyvas ir dėl to politikas teigė problemų neįžvelgiantis, taip pat pastebėjo, kad tarybos narių lėšų naudojimo tema nėra nauja ir dabar ja besidomintiems rekomendavo žvelgti ne tik į savivaldybėse, bet ir į Seime dirbančius politikus.
„Tegu tiria ir Seimo narius, ir visus. Ne vien tik norima dabar ant savivaldos suvynioti ir pasakyti, kad visi galbūt neskaidrūs. Taip iš tiesų nėra. Juk ne pirmą kartą ta iniciatyva. Tik dabar tokiu platesniu mastu. Atrodo, 2017 m. „Lietuvos ryto“ žurnalistas buvo aprašęs situacijas, ta pati Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko tyrimą ir numatė rekomendacijas“, – dėstė Š. Vaitkus.
Atvėrė Pandoros skrynią
Pats visuomenininkas A. Tapinas pripažįsta, kad atlikta analizė atvėrė tam tikrą Pandoros skrynią. Tikrinamos praėjusių metų kadencijos politikų išlaidos, tačiau galima daryti prielaidą, kad panašiai buvo elgiamasi ir per ankstesnes kadencijas.
„Situacija turbūt pakankamai aiški. Kai ant stalo guli kumpis, kuris visas tau kaip ir nepriklauso, bet tu žinai: jei paimsi tą kumpį, niekas nepatikrins ir niekas nepastebės, neatkreips dėmesio, tai ir įpranti tą kumpį imti. Ir gal net negalvoji per kelerius metus, kad darai ką nors ne taip. Manau, toks buvo daugumos tarybos narių, kurie tokiais būdais bandė pasiekti išmokų sumas, kad maksimaliai pasiimtų pinigus, mentalitetas. Ir iš esmės jie teisūs, kaip dabar matome, vidiniai auditai buvo nepajėgūs pastebėti tokių dalykų“, – LRT.lt sakė A. Tapinas.
Pašnekovas pasakojo ir pats sulaukiantis politikų klausimų apie tai, kada patikrinimas laukia ir jų savivaldybės, o sužinoję apytikslį laiką neslepia – situacija yra prasta.
Visuomenininkas teigė, kad vykdant šį projektą jį labiausiai nustebino politikų fantazija siekiant pasiimti kuo daugiau biudžeto lėšų.
Šiuo metu viena didžiausių intrigų – situacija Jonavoje, kurios savivaldybės atstovai itin nenoriai teikia informaciją. A. Tapino žiniomis, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius pasinaudojo visomis galimomis tarybos nariui skiriamomis lėšomis.
„Visiems turbūt įdomu bus pamatyti, kaip jis patvirtino, kokiais dokumentais. Iš to Jonavos nenoro teikti dokumentus, spėju, ten gal nėra tokie labai jau aiškūs ir skaidrūs tie dokumentai. Ar jie gali dingti? Teoriškai – gali, bet visi suprantame, ir pareigūnai supranta, jei prašai dokumentų, kurie atskaitose yra, turi numerius ir jie staiga dingsta, turbūt atsiranda kitas straipsnis ir kitas aiškinimasis. Aš nežinau, ar meras, ar tarybos teisininkai ryžtųsi tokiam dalykui“, – dėstė A. Tapinas.
Jo žiniomis, Lietuvos socialdemokratų partija ragina savivaldybę pateikti informaciją.
Savivaldybių asociacija: „Priimame tai kaip šaltą dušą“
Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) ketvirtadienį išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad su savivaldybių tarybų narių veikla susijusių išlaidų kontrolė savivaldybėse turi būti stiprinama, o informacija apie šias išlaidas – atvira ir prieinama visuomenei.
Pripažindama, kad dabartinė praktika – ydinga ir neatitinka politikams keliamų skaidrumo standartų, asociacijos valdyba priėmė nutarimą, kuriame siūloma tobulinti su savivaldybių tarybų narių veikla susijusių išlaidų reglamentavimą ir griežtinti atsiskaitymo už jas tvarką.
„Akivaizdu, kad ilgametė ydinga praktika egzistuoja iš inercijos. Priimame tai kaip šaltą dušą. Todėl dabar svarbiausia – kuo greičiau imtis konkrečių veiksmų, taisyti šias sistemos spragas ir užtikrinti, kad nebebūtų sąlygų joms atsirasti ateityje,“ – sako LSA prezidentas ir jau minėtas Jonavos meras M. Sinkevičius.
Pasak jo, dabartinė situacija dar kartą parodė, kad svarbiausias saugiklis, galintis užtikrinti skaidrų visuomenės lėšų naudojimą, yra viešumas, todėl LSA siūlo keisti Vietos savivaldos įstatymą ir jame įtvirtinti įpareigojimą savivaldybių interneto svetainėse skelbti informaciją apie su savivaldybės tarybos nario veikla susijusių išlaidų panaudojimą.
Taip pat siūloma įstatyme įteisinti su savivaldybių tarybų narių veikla susijusių išlaidų maksimalius dydžius. Šiuo metu tokius dydžius kiekvienos savivaldybės taryba reglamente nustato savarankiškai.
Viešumas – geriausia prevencija
Panašios pozicijos, jog būtina stiprinti informacijos apie viešųjų lėšų naudojimą, laikosi ir viešosios įstaigos „Transparency International“ Lietuvos skyrius.
„Labai svarbu, kad savivaldybių atstovai kuo aiškiau ir greičiau atsakytų į kylančius klausimus ir neaiškumus, kaip leistos mūsų visų lėšos, kadangi jau kurį laiką ir pačios savivaldybės kelia klausimus, kaip joms tobulėti. Žinant, kad kas ketvirtas Lietuvos gyventojas savivaldybes laiko vienomis korumpuočiausių institucijų, labai svarbu, jog kuo greičiau būtų atsakoma į klausimus ir išsklaidomos abejonės. Antra dalis, kokių priemonių dabar nauji savivaldybių tarybų nariai ir vadovai imsis, kad tos rizikos būtų suvaldytos per ateinančią kadenciją“, – teigė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus laikinoji vadovė Ingrida Kalinauskienė.
Akcentuojama, kad būtent viešumas ir turėtų užkirsti kelią galimybei gudrauti ar bandyti neteisėtai pasinaudoti teikiamomis lėšomis.
„Visų pirma, tikėčiausi, kad savivaldybės šias rizikas valdys viduje. Kiek žiūrėjome, kaip skirtingos savivaldybės skalbia šią informaciją, tai tikrai yra pavyzdžių, kur galima gana detaliai matyti, atsisiųsti dokumentus ir patogiai pasižiūrėti, kaip tos išlaidos atrodo. Ir taip pat yra kitų, kurios, kaip matome ir iš viešos informacijos, netgi neatsako į klausimus ir tų duomenų nepateikia. Labai svarbu, kad ši informacija būtų viešai prieinama ir būtų išsklaidomos bet kokios abejonės“, – dėstė pašnekovė.
