Seimas įstatymu įteisino neteisėtai kirsti sieną bandžiusių migrantų apgręžimą pasienyje, galiojant ekstremaliajai ar nepaprastajai padėčiai. Nurodoma, kad apgręžimas bus taikomas kiekvienam individualiai. Žmogaus teisių gynėjų teigimu, Seimas įteisino nelegalią veiklą, prieštaraujančią tarptautiniams įsipareigojimams. Prieš balsavo ir Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, nors prieš tai įstatymui pritarė. Valdžia sako, kad alternatyvos apgręžimo politikai, siekiant suvaldyti situaciją pasienyje, nėra.
Kubiečiai prieš metus išgyveno, ką reiškia strigti tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Kol buvo įleisti į Lietuvą, mėnesį praleido miške.
„Tai buvo ping pongas tarp Baltarusijos ir Lietuvos pasieniečių. Iš mūsų buvo tyčiojamasi, buvo rasizmo ir sužeidimų bei psichologinio ir fizinio smurto“, – pasakoja pabėgėlė iš Kubos Sonia Rachel Hernandez Perez.
Įleisti jie buvo, kai gavo laikiną Europos žmogaus teisių teismo (EŽŽT) apsaugą. O Lietuvoje vėliau jiems suteiktas ir prieglobstis. Pasak žmogaus teisių gynėjų, tai parodo, kad joks individualus vertinimas pasienyje nevyksta.
„Tai reiškia, kad tai buvo žmonės, kurie bėgo nuo persekiojimo ir mes juos apgręžėme atgal į mišką, jie turėjo sužalotas kojas miške“, – sako „Sienos grupės“ savanorė Emilija Švobaitė.
Kubiečiai stebėjo Seimo diskusijas ir balsavimą, įteisinantį apgręžimą, jei įvesta ekstremalioji situacija.
„Kitas būdas yra tik atviros sienos, Lietuva be sienų su visom socialinėmis kultūrinėmis įtampomis ir krimanogeninėmis rizikomis“, – argumentavo Seimo NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Tačiau kubiečių istorija neįtikino parlamentarų, apgręžimo politika įteisinta.
Per kone dvejus metus, nepaisant oro sąlygų, migrantus pasieniečiai apgręžė per 20 tūkst. kartų. Pernai įleisti 200, dauguma – Baltarusijos ir Rusijos piliečiai. Įleisti ir 6 migrantai su nušalusiomis galūnėmis.
„Joks individualus vertinimas nevyksta, žmonės atstumiami praktiškai pagal jų odos spalvą“, – pabrėžia Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
Įstatymą kritikuoja ir tarptautinės žmogaus teises ginančios organizacijos.
„Matome, kad Lietuva siekia legalizuoti nelegalią veiklą“, – tikina „Amnesty International“ Europos regiono biuro vadovas Nilsas Muižnieks.
Valdžia sako, kad taip Lietuva ginasi nuo Minsko režimo. Esą Baltarusija derasi dėl skrydžių atnaujinimo iš Irako.
„Manipuliuoja kitais žmonėmis, naudoja juos kaip šovinius, įrankius ir Lietuva turėtų tuos šovinius neva turėtų priimti, globoti ir rūpintis“, – teigia Seimo TS-LKD frakcijos narys Vilius Semeška.
Žmogaus teisių gynėjai kritikuoja tokį požiūrį.
„Pirmiausia, tai yra žmonės, o ne ginklai, ir žmonės turi teises. Kai kalbame apie hibridinį karą, mes linkę nužmoginti sieną bandančius kirsti žmones“, – teigia N. Muižnieks.
Įsigaliojus įstatymui, pasieniečiai nebegalės atgal į Baltarusiją išsiųsti migrantų, sulaikytų ne pasienio zonoje, toliau nei maždaug 5 kilometrai nuo sienos.
Žmogaus teisių gynėjai sako, kad apgręžimo politika ne sprendžia, o kuria saugumo problemas.
„Daug didesnė grėsmė nacionaliniam saugumui yra kriminaliai tinklai, kurie kuriasi aplink šitą praktiką, tai yra žmonių gabentojai“, – akcentuoja E. Švobaitė.
Įstatymo kritikai sako, kad padėtį keistų skaidrumas pasienyje – jei stebėti apgręžimą leistų žmogaus teisių gynėjams. Valdžia ragina pasitikėti pasieniečiais.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, iš pradžių įstatymą palaikė, tačiau vėliau persigalvojo. Valdantieji, koalicijos partneriai sako, kad taip pakirstas pasitikėjimas.
Jei prezidentas pasirašys, tikimasi, kad įstatymas bus pradėtas taikyti nuo gegužės, kai baigsis dabartinė nepaprastoji padėtis.
