Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė sako, kad Seimo antradienį įteisintas migrantų apgręžimas yra nemoralus, todėl drauge su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis prašys prezidento vetuoti šias įstatymo pataisas.
„Mūsų požiūriu, šitos pataisos prieštarauja ir tarptautinei teisei, ir mūsų pačių prisiimtiems įsipareigojimams. Jos yra nemoralios, kelia pavojų asmenų, kurie nereguliariu būdu bando patekti į Lietuvą ir pasiprašyti prieglobsčio, gyvybei, sveikatai“, – BNS teigė J. Juškaitė.
„Su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis ir akademikais kreipsimės į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydami vetuoti šias pataisas, galbūt prezidentas įsiklausys į mūsų argumentus“, – pridūrė ji.
Taip pat skaitykite
Parlamentas antradienį priėmė Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas, įteisinančias migrantų apgręžimą pasienyje valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios padėties metu.
Pataisomis nustatyta, kad esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Vyriausybė Nacionalinio saugumo komisijos siūlymu gali priimti sprendimą, jog užsieniečiai, ketinantys kirsti ar kirtę valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba pažeisdami įstatymus, į Lietuvos teritoriją neįleidžiami.
J. Juškaitės teigimu, toks teisinis reglamentavimas pastatys Lietuvą į poziciją, kurioje „rizikuosime pažeidinėti tarptautinę teisę“. Tai, anot jos, Lietuvai gali grėsti bylomis tarptautiniuose teismuose.
„Prezidentūrą matome kaip tam tikrą paskutinę instituciją, kurios žodis bus lemtingas“, – sakė Žmogaus teisių centro vadovė.
„Sienos grupė“ negaili kritikos įstatymui dėl migrantų apgręžimo
Savanorių organizacija „Sienos grupė“ kritikuoja antradienį Seimo priimtas įstatymo pataisas. Pasak nevyriausybinės organizacijos (NVO) atstovų, tikėtina, kad dabar į šalį negalės patekti dar daugiau migrantų, turinčių realų pagrindą prieglobsčiui.
„Tai, kas iki šiol vyko kaip ministrės įsakymas, nuo šiol vyks kaip įstatymas, priimtas mūsų visų vardu. Jeigu mes iki šiol galėjome sakyti, kad tai yra ministrės atsakomybė, tai dabar tai bus mūsų visų atsakomybė“, – Eltai teigė „Sienos grupės“ narys Mantautas Šulskus.
Klausiami, ar prisidėjo prie diskusijų dėl įstatymo pataisų, įtvirtinusių migrantų apgręžimo politiką, „Sienos grupė“ nurodė teikusi institucijoms savo siūlymus. Vis dėlto, pasak savanorių, į pastabas nebuvo atsižvelgta.
„Lygiai taip pat kaip ir kitos organizacijos, mes aptarinėjome juos komitetuose – tiek Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, tiek Žmogaus teisių komitete. Tačiau matome, kad valdančiosios daugumos pozicija yra pakankamai principinė“, – Eltai nurodė „Sienos grupės“ atstovė Emilija Švobaitė.
Kartu su grupės savanoriais, antradienį vykusį Seimo posėdį stebėjo ir keli užsieniečiai, patekę į Lietuvą neteisėtos migracijos krizės metu. M. Šulkaus teigimu, į parlamentą atvykę keturi Kubos piliečiai gavo prieglobstį šalyje ir turi leidimus gyventi Lietuvoje. „Sienos grupės“ atstovas tvirtino, kad pastarųjų užsieniečių atvejai įrodo, kad „apgręžimo politika suveikė pačia blogiausia prasme“ – asmenys buvo išstumti iš šalies teritorijos net ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
„Jie buvo apgręžti kelis ar net keliolika kartų, beveik mėnesį gyveno miškuose tarp Baltarusijos ir Lietuvos. Mėgino susisiekti su Raudonuoju Kryžiumi, su kitomis organizacijomis ir galiausiai susisiekė su „Sienos grupe“. Mes juos sutikome miške, parūpinome jiems tarptautinę apsaugą iš Europos Žmogaus Teisių Teismo. (...) Net ir su ta apsauga jie buvo dar vieną kartą apgręžti Lietuvos pasieniečių“, – pasakojo M. Šulskus.
„Tai vienas iš pavyzdžių, kai žmonės buvo apgręžti, nepaisant to, kad turėjo realų pagrindą prieglobsčiui“, – apgailestavo jis.
Kelia klausimą dėl pasieniečių rėmėjų
Seimas įstatymu įteisino ir naują pareigybę – pasieniečių rėmėjus. Tai civiliai savanoriai, galintys padėti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnams – pagelbėti sulaikyti asmenį, nustatyti sienos pažeidėjo tapatybę, atlikti asmens ir jo daiktų apžiūrą ir pan. Taip pat tokie savanoriai įstatymo nustatyta tvarka turėtų teisę panaudoti prievartą bei kitas specialiąsias priemones.
„Sienos grupei“ šios įstatymo nuostatos ir kuriamas institutas kelia abejonių. Pasak jų, pasieniečių rėmėjams praktiškai nėra taikomi jokie reikalavimai.
„Mes Lietuvoje turime policijos rėmėjus, tačiau čia (pasieniečių rėmėjai – ELTA) yra kažkas naujo. Jiems bus mažiau reikalavimų. Iš tikrųjų, bus paprasčiau tapti pasieniečių rėmėju – praktiškai, jokių apmokymų, ko reikalaujama iš policijos rėmėjų. Atrodo, kad nėra jokių saugiklių (...)“, – aiškino M. Šulskus.
Taip pat NVO atkreipė dėmesį, kad tarp rėmėjų pareigų ir teisių nėra numatyta prievolės prisidėti prie individualaus asmenų vertinimo procedūros.
„Šiuo metu pasienyje vyksta individualus asmenų vertinimas – ar jie bėga nuo grėsmės, persekiojimo – humanitarinės situacijos vertinimas yra išimtinai paliktas pasieniečiams. Tarsi atrodo, kad pasieniečių rėmėjai galbūt kaip tik galėtų būti nevyriausybinių organizacijų savanoriai, padedantys atlikti tą individualų vertinimą, teikti humanitarinę pagalbą. Tačiau pasieniečių rėmėjui, deja, tokios funkcijos nėra įrašytos. Yra numatyta naudoti prievartą, smurtą. Akivaizdu, kad šis institutas bus pasitelkiamas grynai valstybės sienos apsaugai, tačiau ne procedūros humanizavimui“, – apgailestavo „Sienos grupės“ savanorė Emilija Švobaitė.
Pataisas inicijavusi Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad jos aiškiai atskiria natūralią ir instrumentalizuotą migraciją, vykdomą Baltarusijos režimo.
Be kita ko, jos yra būtinos norint užtikrinti šalies nacionalinio saugumo interesus. Ministerija taip pat pažymi, kad įstatyme numatyti saugikliai dėl pažeidžiamų asmenų.
Žmogaus teisių gynėjų organizacijos sako, kad taip įteisinami tarptautinei teisei prieštaraujantys migrantų išstūmimai. Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad toks įstatymas „uždegs žalią šviesą kankinimams“.
Migrantų apgręžimą pasienyje su Baltarusija buvo pradėtas vykdyti 2021 metų rugpjūčio 3 dieną vidaus reikalų ministrės įsakymu ir vėliau įrašytas į Vyriausybės nutarimą.
