Paaiškėjus, kad neatskleidė priklausymo Komunistų partijai, G. Nausėda turėjo reikšti mažiau emocijų, įsitikinę LRT.lt kalbinti ekspertai.
Akivaizdžiai pasimetė, o atskleisti turėjo jau anksčiau
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologo Bernaro Ivanovo teigimu, G. Nausėda ketvirtadienį apie savo praeitį kalbėjo jau užtikrintai, tačiau visai kitaip jis pasirodė interviu trečiadienį, kai buvo paviešintas jo stojimas į Komunistų partiją.
B. Ivanovo vertinimu, G. Nausėda paskubėjo teisintis.
„Tame interviu jis taip įdomiai atrodė, ganėtinai pasimetęs <...> Drebėjo balsas, lakstė akys. Jis neatrodė psichologiškai tvirtai. Tai neatrodo gerai, iškilo prieštaravimai pačiam sau. Sakykime, jis vakar paskubėjo duoti parodymus. Tą laikyseną nuleisti viską juokais reikėjo demonstruoti jau vakar“, – pastebi apžvalgininkas.
Anot komunikacijos specialisto, „INK Agency“ vyresniojo partnerio Kęstučio Gečo, priklausymas Komunistų partijai savaime iš tikrųjų nėra šokiruojantis faktas, kaip sako ir prezidentas, bandantis parodyti narystę partijoje kaip formalumą, kuris nerodė jo vertybių. Tačiau komunikacine prasme tai yra svarbu, nes visuomenėje kilo diskusijos, mano jis.
„Tais atvejais, kai yra tokie abejotini sprendimai ir situacijos, juos geriau viešinti ir juos komunikuoti, nelaukti, kol apie juos primins“, – sakė jis.
K. Gečo teigimu, G. Nausėdai nusprendus kandidatuoti rinkimuose, jo komanda turėjo atlikti vadinamąjį reputacinį auditą ir išnarstyti visas karjeros detales.
„Turėjo būti peržvelgta visa veikla, visa biografija, ar buvo įvykiai, sprendimai ir situacijos, pažintys, kurios kelia klausimų visuomenei ir rinkėjams“, – sakė jis.
Anot eksperto, dėl biografijos fakto, kad priklausė Komunistų partijai, G. Nausėda turėjo tris pasirinkimus.
„Iš esmės yra trys variantai. Vienas – jis nepasakė, tai negerai, jis turėjo pasakyti. Antras, kad jis pasakė, bet komanda manė, jog tai nesvarbu. Manau, tai būtų klaidingas sprendimas. Trečias – jis pasakė, komanda sakė, kad reikia ką nors daryti, viešinti ar panašiai, ir jis uždraudė tai daryti, tai irgi blogas [pasirinkimas]“, – kalbėjo komunikacijos specialistas.
Vis tik jis pagyrė G. Nausėdos sprendimą atvirai papasakoti stojimo į partiją detales, pavyzdžiui, atskleisti, kad kilo ginčas su mama – komunikacine prasme tai buvo į naudą.
Kuria sąmokslo teorijas?
Komentaruose žiniasklaidai G. Nausėda taip pat nevengė kartoti, esą jo ryšių su Komunistų partija atskleidimas gali būti susijęs su vidaus politikos kovomis ar net Rusijos Vyriausybe, nors įrodymų tam nepateikė.
„Medžiojimo būsena tampa labai jau sisteminga, <...> veiksmai turbūt yra <...> projektuojami į 2024 metus“, – sakė jis interviu trečiadienį laidoje „Dėmesio centre“ turėdamas omenyje ateinančius prezidento rinkimus.
Anot G. Nausėdos, Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai galimai mato, kad „trūksta kandidatų“ ir siekia „susilpninti“ varžovus.
LRT.lt kalbinti pašnekovai sako, kad tai gal ir primena sąmokslo teorijų paieškas arba kontroversiškai vertinamą buvusį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, tačiau nėra neįprastas politinis žingsnis.
„Nemanau, kad tai yra trumpizmas. Tai yra politinio oponavimo klišė: labai dažnai politikas, sulaukęs priekaištų ir patekęs į nemalonią situaciją, panaudoja klišę, kad su juo susidorojama, D. Trumpas taip pat. Bet tai nėra kažkas labai originalaus, nebent jei tai naudojama dažnai ir intensyviai, ką daro ir D. Trumpas. Nausėda to nedaro, bent jau kol kas“, – sakė K. Gečas.
VDU politologo Lauro Bielinio teigimu, tokia taktika kaltinti kitus rodo prezidento emocijas.
„Tai ne šokas, bet toks nervinis dalykas, kai bandoma čia ir dabar pasakyti ką nors pateisinančio, argumentuoto. Dėl to nesureikšminčiau prezidento atsakymų“, – apie iš G. Nausėdos pasigirdusius kaltinimus sakė jis.
Anot politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio, G. Nausėda „nubėgo tradiciniu keliu ieškoti priešų“.
„Vos ne susidaro įspūdis, kad ir dėl prieš 35 metus padarytos klaidos kalti konservatoriai <...> Jam, kaip tokio rango politikui, valstybės vadovui, taip primityviai elgtis, taip atvirai griebtis kaltinimų nepriderėjo. Tai parodė politiniams oponentams, kad jis pasimetęs, sužeistas ir kraujuoja“, – lygino jis.
Pasak V. Bruverio, situacija atskleidė ir tai, kad G. Nausėda nėra patyręs politikas.
„Dabar išsisukinėja vaikiškai, sakydamas, kad nepagalvojo, jog tai reikia padaryti. Come on, prezidente“, – sakė jis.
Rinkiminės kovos
Anot Vilniaus politikos analizės instituto analitiko Mato Baltrukevičiaus, kaltindamas konservatorius, G. Nausėda pasirinko lengvą taikinį, nes neturi ko prarasti, iš jų rėmėjų gauti balsų jis vis tiek nesitiki.
Jis taip pat kalbėjo apie G. Nausėdos, kaip politiko pokyčius: ilgai kalbėjęs apie nesupriešintą Lietuvą, jis pats suprato, kad politika veikia kitaip.
„G. Nausėdai jau atėjo supratimas, kad visiems geras nebūsi. Tai veikimas, nukreiptas į savo auditoriją: mažiau galvojama, kaip padaryti, kad visiems būtum geras. Jis gali išgyventi socialinių tinklų burbulų pasipiktinimą“, – pažymėjo M. Baltrukevičius.
LRT.lt pašnekovų teigimu, G. Nausėdos reitingų šis skandalas neturėtų pakeisti, o gal net ir kilstelės, nes prezidentas dažniau matomas viešojoje erdvėje.
„Manau, ta kova konservatoriams labai naudinga, jie galės ją išnaudoti: kadangi muistosi, kadangi kalba, nervinasi, išėjo iš komforto zonos. Manau, jie gerokai jį pataršys“, – sakė B. Ivanovas.
L. Bielinis atkreipė dėmesį, kad iškart po pasibaigusių savivaldos rinkimų prasidėjo ruošimasis prezidento ir Seimo rinkimams.
„Natūralu, kad visi konkurentai bandys pasinaudoti, tai tampa vienu iš instrumentų, dėl kurio bus diskutuojama ir rinkimų metu. Akivaizdu, kad bus bandoma. Ar tai sąmoningai inicijuota konkurentų – nemanau, reikia tai įrodyti <...> Rinkiminiuose argumentuose tai skambės“, – mano jis.
K. Gečo teigimu, rinkėjai šį G. Nausėdos biografijos faktą greitai pamirš ir jis nebuvo toks svarbus.
„Tradiciškai žmonės prisimena nutylėjimus, įtarimus dėl slapukavimo, vengimo atvirai komunikuoti. Yra rizika, kad bus ilgalaikė, lėta reputacijos erozija, jei žmogus kažko nepasako, palieka slapta, ilgainiui pasitikėjimas jais silpnėja“, – kalbėjo komunikacijos ekspertas.
Apie priklausymą Komunistų partijai Nausėda nutylėjo, faktus paviešino žurnalistas
LRT.lt primena, kad apie tai, kad G. Nausėda priklausė Komunistų partijai, feisbuke pirmasis paskelbė „Laisvės TV“ žurnalistas Dovydas Pancerovas.
Iš jo skelbtų archyvinių dokumentų matyti, kad 1988 metų gegužės 20 dieną G. Nausėda tik pateikė prašymą įstoti į partiją, o partinis bilietas jam išduotas birželio 27 dieną.
Prezidentūros teigimu, G. Nausėda prasidėjus Sąjūdžiui nedalyvavo Komunistų partijos veikloje.
G. Nausėda 1987 – 1989 metais buvo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto aspirantas.
2009 – 2019 metais prezidente buvusi Dalia Grybauskaitė nuo 1979 taip pat priklausė Komunistų partijai, o 1989 metais prisijungė prie nuo jos atskilusios Algirdo Mykolo Brazausko vadovaujamos Lietuvos komunistų partijos. Iš šios organizacijos ji išstojo 1990 metų birželį.
Apie priklausymą Komunistų partijai D. Grybauskaitė nurodė VRK anketose tiek 2009, tiek 2014 metais, kai dalyvavo prezidento rinkimuose.
