Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė LRT TELEVIZIJOS laidai „Dienos tema“ sako, kad ataka iš Baltarusijos nėra pasibaigusi, o anksčiau buvo kalbama apie galimus naujus skrydžius iš Irano bei Irako ir migrantų skrydžius į Kaliningradą.
– Ministre, jūs vakar įspėjote, kad atnaujinami skrydžiai iš Irano į Minską, o tai reiškia, kad prasidės nauji imigracijos srautai. Perspėjama, kad gresia dar vienas hibridinis karas, dar viena migrantų banga. Tačiau kol kas skrydžiai nevyksta. Iš kur tos žinios, kad visa tai gali atsinaujinti?
– Turėčiau pasakyti, kad šita ataka iš Baltarusijos nėra pasibaigusi. Nuolat yra, jeigu pasižiūrėtume į šiuos metus, apie 600 bandymų kirsti mūsų sieną. Ir keliai dabar eina per Maskvą.
Mes labai atidžiai sekame informaciją, kurią gauname tiek iš mūsų tarnybų ir institucijų, tiek iš Europos Sąjungos, Europos Komisijos institucijų, ir informacija tokia, kad galimi nauji skrydžiai tiek iš Irano, tiek iš Irako.
Bet norėčiau atkreipti dėmesį į Iraną, nes, dėl Irako Europos Komisija turi svertų. Kai buvo pats nelegalios migracijos pikas, mus tikrai labai gelbėjo Europos Komisija, kuri padėjo stabdyti skrydžius iš Irako.
Jeigu startuotų skrydžiai iš Irano, būtų sudėtinga tokių svertų turėti. Apskritai susitarimų su Iranu nėra. Tai reiškia, kad negalėtų vykti šitų nelegalių migrantų grąžinimai.
– Kas tada būtų? Kur mes juos dėtume? Ir kiek čia jų galėtų būti?
– <...> Lietuva yra padariusi viską, kad savo sienos apsaugą sustiprintų maksimaliai. Mes turime fizinį barjerą. Visai neseniai mūsų Valstybės sienos apsaugos tarnyba baigė diegti sienos stebėjimo sistemas.
Šiuo metu mūsų siena tiek su Rusijos Federacija, tiek su Baltarusija yra 100 proc. stebima. Mūsų pareigūnai žino, kaip dirbti, yra sprendimas neįleisti neteisėtų migrantų, kurie yra stumiami į mūsų valstybę, ir tos pozicijos iš principo tikrai laikysimės tol, kol šita ataka tęsis.
– Ataka dar buvo, ministre, iki karo Ukrainoje. Bet dabar, jeigu yra visokių žinių, sakykim, kad branduolinis ginklas dislokuojamas Baltarusijoje ir visa kita, Lukašenkos pasisakymai įvairiausi, ar gali antroji banga būti jau apskritai susijusi su tuo, kas vyksta Ukrainoje? Ir ji būtų daug stipresnė?
Nes, pavyzdžiui, Iranas, reikia suprasti, bendradarbiauja su Rusija, tai gal čia naujas kažkoks taktinis manevras ir tada tų emigrantų bus ne tūkstantis, kaip buvo tais laikais prie sienos, o 10 tūkst. Ir čia koncertina atlaikys ar ne?
– Na, mes tikrai atidžiai stebime situaciją, jau yra tam tikrų sprendimų, kas susiję su Kaliningradu, ir yra atvira oro erdvė, girdime apie bandymus susitarti dėl naujų skrydžių būtent į Kaliningradą ir, žinoma, tą informaciją vertiname ir stebime, nors kol kas tai nepradėta daryti.
Ir su Lenkijos kolegomis bendradarbiaujame, palaikome ryšį stebėdami situaciją, tą patį darome ir kas susiję su Baltarusija. Šiuo atveju noriu pasakyti, kad mes tikrai žinome, ką daryti, mūsų siena yra maksimaliai sustiprinta, esant reikalui, pasitelktume dar daugiau mūsų kariuomenės, yra vykdomas neįleidimo sprendimas ir jis bus tęsiamas.
Darysime viską, kad mūsų siena – ne tik mūsų siena, bet ir Europos Sąjungos išorės siena – būtų apsaugota, kad neatsirastų naujas emigracijos kelias. Noriu pasakyti, kad Lietuva nebus pereinamuoju kiemu.
– Jūs paprašėte 60 milijonų eurų sienos apsaugai ir patrulio takui. Kam to reikia, ką ruošiatės daryti su tais pinigais?
– Šiandien tikrai galime didžiuotis, nes Europoje Lietuva yra įvardijama kaip pavyzdinė šalis, kurios sienos apsaugos standartas yra aukščiausio lygio, t. y. fizinis barjeras, sienos stebėjimo sistemos, kreipėmės dėl patrulio tako, tai mūsų valstybės sienos apsaugos pareigūnams padėtų greičiau ir geriau reaguoti.
Kreipiausi į Europos Komisiją dėl 60 milijonų, turėjau asmeninį pokalbį su komisare ir tikiuosi pozityvių sprendimų, nes europiniu lygmeniu yra pozicija, kad turi būti skiriami maksimalūs resursai sienos apsaugos infrastruktūrai sustiprinti.
– Vidaus reikalų ministerijos iniciatyva Seime svarstomas Sienos apsaugos įstatymas. Žmogaus teisių apsaugos organizacijos sako, kad gal apgręžimo politika nėra gerai, gal reikėtų įsileisti visus. Kam toks įstatymas reikalingas ir kodėl jūs jį inicijuojate?
– Manau, kad šitas sprendimas, kuris buvo priimtas pirmiausia mano asmenine iniciatyva, kad neteisėti migrantai į Lietuvą yra neįleidžiami, pasiteisino ir per tuos metus mes turėjome 20 tūkst. neįleidimo atvejų.
Klausimas, kas būtų buvę, jeigu mes nebūtume turėję tokio sprendimo. Bet noriu pabrėžti, kad Lietuvos pavyzdžiu pasekė ir kitos šalys, pirmiausia estai tokį įstatymą priėmė, suomiai, mūsų projekto paprašė mūsų kolegos latviai, jie taip pat planuoja jį priimti.
Tam, kad turėtume aiškų reglamentavimą, turėtume aiškias taisykles, kada toks sprendimas gali įsigalioti, mes parengėme įstatymą ir tikimės, kad tas įstatymas bus priimtas ir mes turėsime sprendimą, kuris leis, esant nepaprastajai, ekstremaliai situacijai, kai migrantai naudojami kaip ginklas, turėti būdą, priemonę gintis.
– Gerai, šiek tiek apie kitus klausimus. Vyksta pertvarka pas ugniagesius, šiuo metu įgyvendinamas bandomasis projektas Radviliškyje. Kam tokio projekto reikia?
– Pirmiausia yra žmonių gyvybių klausimas, mums labai svarbu, kad, nepaisant vietos, kur žmogus gyvena, jis gautų pagalbą laiku, jeigu degs namas, kad atvyktų pareigūnai su tinkamomis priemonėmis, su tinkama technika, pasiruošę.
Šiuo metu mes turime dviejų lygių sistemą, t. y. valstybinio lygmens ir savivaldos lygmens ir tai, žinoma, rodo, kad sistemos yra skirtingos ir tai nėra efektyvu. Todėl startavo pirmasis mūsų bandomasis projektas sujungti tas sistemas į vieną ir parodyti to modelio veikimo rezultatus, kad viena sistema yra geriau negu dvi atskiros.
Tai yra pareigūnų aprūpinimas, tai yra techninės priemonės, transportas ir kiti dalykai. Ir labai tikimės, kad šis bandymas bus pamatas tolimesnei pertvarkai, nes turėsime aiškių argumentų, faktų ir skaičių, kurie leis mums judėti į priekį.
– Taip pat yra žinių, kad šiemet policijai skiriamas biudžetas istoriškai yra pats didžiausias. Tačiau praėjusių metų pabaigoje policijos profsąjungos kaltino Vidaus reikalų ministerijos vadovus, kad didžiuosiuose miestuose padėtis kritinė, vien Vilniuje trūksta apie 40 proc. pareigūnų, algos mažiausios iš visų statutinių pareigūnų. Šitas biudžetas tas problemas išspręs?
– Mano, kaip ministrės, pagrindinis prioritetas nuo pat kadencijos pradžios buvo pareigūnų motyvacija, atlyginimų didinimas. 2023 metų biudžetas tikrai yra rekordinis. Palyginti su 2021 metų biudžetu, tai 2021 metais visas policijos biudžetas buvo toks, koks 2023 metais yra vien tik skirtas darbo užmokesčiui.
Tai yra tikrai didžiuliai pinigai, kuriuos atkovojome, nes mes tikrai matome, kad mūsų pareigūnai yra verti, nes, krizinėms situacijoms esant, mes galime jais remtis, jų profesionalumas yra tikrai aukšto lygio ir turime siekti, kad jie būtų motyvuoti.
Pinigai tikrai yra skirti, taip pat žinau, kad Policijos departamentas yra priėmęs sprendimus dėl sostinės priedų, taip pat ieškoma kitų priemonių, susijusių su naujų pareigūnų pritraukimu, apskritai pareigūno profesijos patrauklumo didinimu ir, žinoma, pareigūnų, kurie dabar dirba mūsų sistemoje, išlaikymu.
– Neseniai kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kurie buvo atleisti būtent iš šitos tarnybos, viešai kaltino Kriminalinės žvalgybos tarnybos vadovus, neva jie liepdavo sufabrikuoti bylas, pritempinėti, jog buvo mobingas ir taip toliau – toks viešas kaltinimas, jis gana aštrus ir gana reikšmingas. Ar jums tie dalykai dabar kažką sako ir situacija tiriama, ar kokių dalykų vyksta?
– Pirmiausia tai, kas vyksta, vyksta viešojoje erdvėje ir bandant diskredituoti mūsų teisėsaugos institucijas, kriminalinės žvalgybos institucijas, aš manau, kad tai yra pavojingi dalykai.
Mūsų pareigūnų profesionalumas yra vertinamas tarptautiniu lygiu, mūsų tarptautiniai partneriai pasitiki jais ir vertina, rezultatai yra puikūs.
Aišku, todėl mes turime ir tikrai puikių, gerų įrankių mūsų tarnyboms efektyviai veikti. Organizuoto nusikalstamumo grupuotėms šiandien Lietuvoje yra labai sudėtinga dirbti, joms nėra vietos.
Jeigu kalbėtume apie rezultatus, tai pernai 10 tonų narkotinių medžiagų buvo išimta todėl, kad mūsų pareigūnai gerai dirba. Tai aš manau, kad bandymas kažkaip juos diskredituoti susijęs su tuo, kad galbūt yra nepatenkintų mūsų pareigūnų geru, efektyviu darbu ir todėl bandoma kažkaip diskredituoti, bet šiuo atveju manau, kad mes turime išlaikyti juos tokio lygio, kad ir toliau labai sėkmingai kovotume su sunkiais ir labai sunkiais nusikaltimais.
– Ir dar, ministre, ar turite tiktoką?
– Ne, neturiu.
– Kodėl?
– Mūsų ministerija yra tokia visų reikalų ministerija, buvo ne viena krizė, tai nėra būtinybės ir laiko. Yra ką veikti ir be to.
– Bet šiaip kai kurie jūsų ministrų kabineto nariai išsitrynė tiktokus, jūs tiesiog neturite, bet kažkokias rekomendacijas savo ministerijos darbuotojams siunčiate?
– Taip, yra tam tikros rekomendacijos, kurios yra taikomos, ir aš manau, kad yra pareiga girdėti tas rekomendacijas, ypač aukščiausiojo lygio pareigūnams. Džiaugiuosi, kad yra reaguojama ir atsisakoma nesaugių komunikacijos priemonių.
