Jei Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, daugiausiai rinkėjų balsų sulauktų socialdemokratai ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, o valdantieji konservatoriai liktų treti. Politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad socialdemokratų ir demokratų reitingų susilyginimas, konservatorių buvimas trečioje vietoje nėra statistiškai reikšminga, bet politologas pabrėžė kitą niuansą – ryškus palankumo Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen sumažėjimas gali būti siejamas su parlamentą sudrebinusio Kristijono Bartoševičiaus skandalu.
2023 metų vasario mėnesį Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ atliko tyrimą „Lietuvos barometras“, kuris nuo 1993 metų vyko jau 350 kartą. Skelbiant šios apklausos duomenis, nuoroda į Lietuvos radiją ir televiziją (LRT) ir „Baltijos tyrimus“ būtina.
Apklausa vyko 2023 m. vasario 15–28 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1003 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), apklausa vyko 111 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida – iki 3,1 proc.
Vienas iš klausimų respondentams buvo, už kurią politinę partiją jie balsuotų, jei ateinantį sekmadienį vyktų Seimo rinkimai. Taip pat dalyvavusių apklausoje klausta, kaip jie vertina dalį visuomenės veikėjų, kuriuos mato palankioje šviesoje, o ką vertina nepalankiai.
Apklausos rezultatai atskleidė – šiuo metu palankiausiai vertinamas yra kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Mažiausiai palankumo taškų sulaukė konservatorius, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Jeigu Lietuvos Seimo rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, respondentai nurodė, kad rinktųsi europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujamą Lietuvos socialdemokratų partiją bei buvusio premjero Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ – šių partijų reitingai vasario mėnesį susilygino.
Nuo sausio mėnesio valdančiųjų konservatorių reitingams kritus, šie vis dar liktų trečioje vietoje. Koalicijos partneriai Laisvės partija, kurių reitingai dar nežymiai krito žemyn, neperkoptų reikšmingos 5 proc. ribos. O štai palankumas Liberalų sąjūdžiui, palyginti su sausio mėnesiu, nukrito per 0,4 proc.
Susilygino demokratų ir socialdemokratų reitingai
Naujausios apklausos duomenys rodo, kad jei parlamento rinkimai vyktų artimiausią sekmadienį, tarp rinkėjų favoritų būtų socialdemokratai ir Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai. Socialdemokratų reitingai nuo sausio mėnesio 14,4 proc. nukrito iki 13,1 proc. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ – atitinkamai nuo 14,7 proc. nukrito iki 13,1 proc.
Valdantieji konservatoriai vis dar laikosi trečioje vietoje – jų reitingas siekia 10,2 proc. Sausio mėnesį už šią partiją būtų balsavę 11,7 proc. respondentų.
Sausio mėnesį už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LŽVS) būtų balsavę 7,2 proc. respondentų, vasarį – 6,6 proc. respondentų. Iš karto po LVŽS ketvirtoje vietoje rikiuojasi Darbo partija, kuri sulauktų 6,4 proc. respondentų balsų. Sausio mėnesį Darbo partiją būtų palaikę 5,9 proc.
Pagal vasario apklausos duomenis, už Liberalų sąjūdį sausio mėnesį būtų balsavę 5,3 proc. respondentų, o vasarį už juos balsuotų 4,9 proc. respondentų.
Kita koalicijos politinė jėga – Laisvės partija – vis dar neperžengtų reikiamos 5 proc. kartelės. Už juos balsuotų tik 2,5 proc. respondentų, sausio mėnesį jų reitingai dar laikėsi ties 2,7 proc.
Pakilo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) reitingai: sausio mėnesį už juos būtų balsavę tik 2,6 proc., vasarį – jau 3,5 proc. Artūro Paulausko vadovaujama „Laisvė ir teisingumas“ vasarį surinktų 3,4 proc. balsų, o sausį už juos būtų balsavę 2,8 proc. respondentų.
Didžiausias procentas respondentų – 28,5 proc. – yra neapsisprendę arba iš viso nebalsuotų. Sausio mėnesį tokių buvo 25,9 proc.
Iš valdančiųjų palankiausiai vis dar vertinamas Anušauskas, prasčiausiai – Armonaitė ir Landsbergis
Atsakydami į klausimą, kokius visuomenės veikėjus jie labiausiai vertina, respondentai didžiausią palankumą išreiškė buvusiam prezidentui Valdui Adamkui – jį palankiai vertina 78 proc. respondentų, nepalankiai – 12 proc., o likusieji neturėjo nuomonės.
Antroje vietoje rikiuojasi prezidentas Gitanas Nausėda – 69 proc. respondentų atsakė vertinantys jį palankiai, 24 proc. vertina nepalankiai.
Krašto apsaugos ministras ir konservatorius Arvydas Anušauskas laikosi trečioje vietoje – jį palankiai vertina 60 proc. respondentų, nepalankiai – 25 proc., neturi nuomonės – 15 proc.
Vienu procentu pagal palankumą jam nusileidžia kadenciją baigusi Dalia Grybauskaitė: ją palankiai vertina 59 proc. respondentų, 34 proc. vertina nepalankiai, likusieji – nežinojo, kokią nuomonė turi apie D. Grybauskaitę.
Iš prasčiausiai vertinamų visuomeninių veikėjų ir politikų – profesorius Vytautas Landsbergis, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė ir užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergis vasario mėnesio apklausoje palankiai vertinamas 18 proc. respondentų. 75 proc. jį vertina nepalankiai, 7 proc. – neturėjo nuomonės.
Laisvės partijos pirmininkę, ekonomikos ir inovacijų ministrę Aušrinę Armonaitę palankiai vertina vos 17 proc. respondentų, nepalankiai – 76 proc., likusieji – nežino arba neturi nuomonės.
Respondentai prasčiausiai įvertino užsienio reikalų ministrą ir konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį – jį viso labo palaiko tik 16 proc. respondentų, nepalankiai vertina 78 proc. ir tik 6 proc. atsakė neturintys nuomonės.
Kaip parodė vasarį daryta apklausa, per pastarąjį mėnesį labiausiai pablogėjo Seimo pirmininkės ir Liberalų sąjūdžio lyderės Viktorijos Čmilytės-Nielsen (8 procentiniais punktais) bei advokato Igno Vėgėlės (6 procentiniais punktais) vertinimas.
Bartoševičiaus skandalas galėjo paveikti Čmilytės-Nielsen vertinimą
Politikos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto TSPMI dėstytojas Mažvydas Jastramskis sako, kad sausio mėnesio reitingų skirtumas tarp demokratų ir LSDP buvo per mažas, kad būtų galima sakyti, jog kažkuri iš šių partijų lenkė viena kitą. Anot jo, tiek demokratų, tiek socialdemokratų populiarumas yra vienodas.
Paklausus politologo, ar šie reitingai rodytų, jog S. Skvernelio demokratų ir V. Blinkevičiūtės socialdemokratų rinkėjai persidengia vieni su kitais, šis atsakė, kad sunku pasakyti, kai nėra konkrečių tyrimų šia tema.
„Aš galiu pasakyti, kad bent jau 2016 m. [Seimo – red.] rinkimais „valstiečių“ sąrašas, kurį vedė tuo metu Skvernelis, labai nemažai rinkėjų perėmė, kurie anksčiau balsavo už socialdemokratus. Tai jeigu panaši tendencija išsilaiko, galima sakyti, kad taip – jų rinkėjai tikrai turėtų persidengti. Bent jau persidengti ta prasme, kad tai rinkėjai, kurie nelabai rinktųsi balsuoti už dešiniuosius“, – LRT.lt savo įžvalgomis dalijosi M. Jastramskis.
Kad konservatoriai yra trečioje vietoje, sako politologas, nėra kažkoks reikšmingas atsilikimas arba bent jau sunku pasakyti, kad jie atsilieka. Tačiau jis pabrėžia, kad konservatorių rinkėjai yra drausmingesni ir ateina balsuoti gausiau. M. Jastramskis pateikia Vilniaus savivaldos rinkimų pavyzdį – apklausos rodė, kad A. Zuokas pirmauja, tačiau pirmame ture daugiausiai balsų surinko Valdas Benkunskas.
„Iš dalies taip yra tikriausiai todėl, kad dalis žmonių, kurių paklausus, už ką balsuotų, gali paminėti ir Zuoką šiuo atveju, socialdemokratus ar demokratus, bet neateis į rinkimus balsuoti. Iš kitos pusės, mes čia žiūrime labai paprastai, lyginame partijas vienas, du, trys, bet, jeigu mes lyginsime tai, kad konservatoriai turi 10 proc., o pagrindinės opozicinės partijos turi kartu per 20 proc., tai čia jau aiški persvara“, – sakė pašnekovas.
Politologo manymu, prieš porą mėnesių nuskambėjęs buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus skandalas konservatorių partijos stipriai nepaveikė. Tačiau, svarsto jis, Viktorijos Čmilytės-Nielsen pablogėjęs vertinimas gali būti siejamas su šiuo skandalu, nes politikės pavardė viešojoje erdvėje buvo minima neigiamame kontekste.
„8 procentiniai punktai jau išeina iš paklaidos ribų, tad čia galima iš tikrųjų kalbėti apie tai. Aišku, įdomu yra ir tai, kad partijos reitingas iš esmės [statistiškai reikšmingai – red.] nepasikeitė, o jos reitingai sumažėjo. Tikrai galima sieti su būtent „neaišku, kas ten kam skambino, ar kas ten ką įspėjo, ar neįspėjo“ istorija. Čia poveikis, panašu, matyti“, – sakė M. Jastramskis.
Politologas priduria, kad retai kada per mėnesį partijų reitinguose kažkas pasikeičia reikšmingai. Pastarieji kartai, sako M. Jastramskis, kai per mėnesį stipriai pasikeitė respondentų vertinimai, buvo Liberalų sąjūdžio ir Eligijaus Masiulio korupcijos skandalas bei S. Skvernelio prisijungimas prie LŽVS.
Savivaldos rinkimai galėjo turėti įtakos respondentų atsakymams
Sociologė Rasa Ališauskienė LRT.lt teigė, kad apklausa daryta rinkimų mėnesį, tai galėjo turėti įtakos respondentų pasirinkimui.
„Padaugėjo tų, kurie neapsisprendė arba nebalsuotų. Vis tiek rinkimų mėnuo, prieš savivaldos rinkimus, o klausiama apie balsavimą į Seimą, tai žmonės gal daugiau ir koncentravosi į savivaldos rinkimus kartu žiūrėdami, kokia yra pasiūla, nes ne visos partijos kėlė kandidatus savivaldybėse“, – sakė ji.
Tačiau dabar įvykę savivaldos rinkimai, anot sociologės, negalėtų būti šių reitingų praktinė išraiška, nes tokiuose rinkimuose rinkėjai antrame ture balsuoja prieš jiems nepatinkantį kandidatą. Kitaip tariant, jeigu pirmame ture buvo daugiau pasirinkimų balsuoti už kokį nors politiką, antrame ture reikia rinktis vieną iš dviejų, todėl šališkumas partijai daliai rinkėjų nėra aktualus.
Sociologės teigimu, Liberalų sąjūdžio lyderės V. Čmilytės-Nielsen reitingai nemažai krito sausio mėnesį ir tas kritimas tęsiasi toliau. Ji priduria, kad Liberalų sąjūdžio reitingų pakritimas sausio mėnesį buvo didesnis negu vasario mėnesį. K. Bartoševičiaus skandalas, anot R. Ališauskienės, yra tik viena sudedamoji Liberalų sąjūdžio problemų dalis, todėl nebūtinai skandalas ir yra pagrindinė reitingų ir palankumo kritimo priežastis.
„Išėjo taip, kad Bartoševičiaus skandale liberalai buvo matomi labiau negu Tėvynės sąjunga – ir kalbėjo daugiau, ir aiškinosi daugiau dėl susitikimų su prokurore ir kitų dalykų. Atsiliepė jai [Viktorijai Čmilytei-Nieslen – red.] labiau“, – savo pastebėjimais dalijosi R. Ališauskienė.
A. Anušausko, kaip vieno iš valdančiųjų, aukštas vertinimas remiasi karo kontekstu, ministras pradėjo daugiau reikštis ir kalbėti. Pasak pašnekovės, tai susiję ir su tuo, kad visuomenė labiau pasitiki Lietuvos kariuomene kaip institucija, ypač kai saugumo poreikis visuomenėje padidėjęs.
Komunikacijos ekspertas Šuminas: krizės yra neišvengiamos politikų kasdienybėje
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius sako, kad būtų galima daryti prielaidą, jog būtent Seimo pirmininkės vertinimas yra susiję su kaltinimu dėl nutekėjusios informacijos.
„<...> Seimo neeilinio posėdžio metu Seimo pirmininkė tarsi atsakinėjo į Seimo narių klausimus, tačiau neatsakė į viską, o atsakė tik į iš anksto pateiktus klausimus. Nesutiko atsakinėti Seimo posėdžio metu į kitus Seimo narių klausimus, paliko tokį dviprasmišką įspūdį visuomenei ir turbūt su tuo būtų galima sieti Seimo pirmininkės reitingų sumažėjimą“, – LRT.lt svarstė jis.
Pasak eksperto, viešojoje erdvėje apie K. Bartoševičiaus skandalą ir valdančiųjų komunikacinę krizę kalbama mažiau. Ar tai turės ilgalaikės įtakos, pašnekovas abejoja, nes politikoje krizės yra neišvengiamos ir dažnos.
„Politikai bėga ilgalaikes distancijas ir didesnio ar mažesnio masto krizės yra neišvengiamos politikų kasdienybėje. Turbūt nurašinėti dabar Seimo pirmininkę tik dėl šitos krizės būtų tikrai per anksti ir per drąsu, juolab kad iki tos krizės Seimo pirmininkė buvo labai neblogai vertinama visuomenės ir jai pavyko išvengti didesnių skandalų iki pat šios pedofilijos krizės“, – tvirtino A. Šuminas.
