captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ministras: receptinių vaistų pardavimo tvarkos turi būti laikomasi

Receptiniai vaistai turi būti parduodami tik su receptais, teigia sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Šitos tvarkos privalo būti laikomasi“, – pabrėžė jis antradienį per susitikimą su trijų opozicinių frakcijų atstovais.

A. Veryga tvirtino, kad eidamas pakeliui į Seimą užsuko į vaistinę ir nusipirko visų jam reikalingų medikamentų. Į pastabą, kad vaistininkai jo nepaprašė recepto dėl to, kad jį pažino, ministras teigė manąs, kad būtų sulaukęs atvirkštinės reakcijos.

„Aš turėjau susilaukti maksimalaus taisyklių laikymosi. Nusipirkau visų vaistų, kurių reikia“, – sakė jis.

Ministras teigė be jokių receptų, kaip ir priklauso pirkęs vaistų nuo skausmo, purškalą į nosį ir skysčio kontaktiniams lęšiams.

„Man buvo įdomu, nuėjau, viską gavau. Net ir tai, ko man nereikia turėti, nes nesergu. (...) Pirkau „Ibuprofen“, purškalą į nosį ir Gabrieliui nupirkau lęšiams skysčio, bet jis neėmė. Nežinau, kokio jam reikia, bet ten tą, kur jis buvo įdėjęs gyvuliams natrio chloridą, tikrai ne tokio jam reikia“, – Seime žurnalistams sakė A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį paskelbtame pranešime taip pat kelia versiją, kad vaistininkai kartais be reikalo prašo receptų nereceptiniams vaistams. Anot SAM pranešimo, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, nagrinėjanti žmonių skundus dėl receptinių bei nereceptinių vaistų pardavimų, pastebėjo, kad pasitaiko nemažai tokių žmonių skundų, kai vaistininkai jiems nepardavė nereceptinių vaistų, nors privalėjo tai padaryti.

„Panašu, kad prasidėjus šaltajam metų periodui ir padaugėjus pacientų bei ženkliai išaugus darbo krūviui, kai kurie vaistininkai patys susipainiojo, kurie vaistai yra receptiniai, o kurie nereceptiniai. Suklaidinti žmonės rašo SAM ir klausia, nuo kada reikia recepto vaistams, kurie iš tiesų niekada nebuvo receptiniai“, – pranešime cituojama sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė.

Pasak jos, SAM paskutinėmis dienomis gauna pacientų nusiskundimų dėl to, kad vaistinės neparduoda nereceptinių vaistų, tokių kaip nosies lašai, skirti nosies gleivinės paburkimui mažinti, ibuprofeno tabletės, paracetamolio tabletės ir kt. žmonėms įprasti nereceptiniai vaistai.

„Atkreipiame dėmesį, kad nereceptiniai vaistai visada buvo parduodami be recepto ir toliau bus parduodami būtent taip. Suprantama, kad ir vaistininkai gali apsirikti, tad pacientai taip pat turėtų būti atidesni ir patys pasitikrinti, ar jų vartojamas vaistas tikrai yra nereceptinis“, – teigia K. Garuolienė.

Sveikatos apsaugos ministras teigė atidžiai stebėjęs situaciją vaistinėse nuo lapkričio, kai įsigaliojo vadinamųjų slaptų pirkėjų institutas ir vaistininkai ėmė reikalauti receptų medikamentams, kuriuos anksčiau parduodavo be receptų.

Pasak A. Verygos, jeigu būtų situacija, kai negavęs nereceptinių vaistų žmogus būtų nukentėjęs, tokiam vaistininkui būtų grėsusi baudžiamoji atsakomybė.

„Noriu priminti, kas buvo prieš šitą diskusiją sakoma vaistininkų: nėra jokių problemų, be reikalo mumis nepasitikite, viskas yra gerai, mes viską paduodame, viską pasakome, viską patariame. Ką parodė realus gyvenimas, tai yra visiškai priešingas vaizdas. Be reikalo šita isterija yra sukelta, – antradienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras. – Tai, ką mes pamatėme, mums leidžia apie daug dalykų pagalvoti ir šitas sistemines problemas, kurios nebuvo spręstos 20 metų, kad žmonės vartojo be recepto receptinius vaistus, dabar mums jas leis išspręsti. Manau, kad be šito sprendimo nebūtume to pamatę.“

Sveikatos apsaugos ministras pabrėžė, kad iki šiol nė vienas slaptas pirkėjas nėra patikrinęs jokios vaistinės.

„Mes pažadėjome, kad pusę metų jie tik ateis, bet neskirs jokių finansinių sankcijų, tik pažiūrės, kaip laikomasi tam tikrų tvarkų“, – akcentavo A. Veryga.

Ministras žadėjo, kad bus peržiūrėta receptų išrašymo tvarka, daugiau galimybių suteikiant šeimos gydytojams ir mažinant pacientų eiles pas specialistus.

Reuters/Scanpix nuotr.

„Ilgus metus specialistai, turiu galvoje siauros grupės specialistus, nepasitikėjo šeimos gydytojais ir manė, kad jį reikia prižiūrėti ir kontroliuoti siunčiant žmogų kas kažkiek laiko pasitikrinti pas specialistą norint pratęsti vaistą sergant lėtinėmis ligomis. Aš nemanau, kad tai yra geras požiūris, manau, kad atėjo laikas pasitikėti šeimos gydytojais. (...) Tikrai artimiausiu metu tas tvarkas peržiūrėsime“, – sakė Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas.

Kita vertus, jis pripažino, kad kas pusmetį ar kartą per metus specialistai turėtų pamatyti savo pacientus.

Kalbėdamas apie galimybę didinti gydytojams atlyginimus ministras tvirtino, kad to padaryti neįmanoma nuo Naujųjų metų, nes reikia sukurti didinimo mechanizmą. Anot A. Verygos, šiemet liepą buvęs darbo užmokesčio didinimas parodė, kad tai daryti per paslaugų įkainių kėlimą nėra efektyvu.

„Jeigu tą patį mes padarysime, ką darėme liepos mėnesį, kas dar prieš tai liepos mėnesį buvo daryta, vieniems išaugs atlyginimai, kad ir kiek daug skirtume pinigų, kitiems – aš bijau, kad nieko neišaugs. Nes yra ligoninių su skolomis, yra tokių, kurios tikrai užuot didinusios atlyginimus, leidžia pinigus žolei žiemą pjauti, ir išleidžia nemažus pinigus, kiti perkasi prabangias mašinas vadovai ir panašiai. Negalime mes taip pinigų tiesiog dalinti, nes panašu, kad jie tiesiog nepasiekia medikų automatiškai“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras.

Jis sakė, kad yra sudaryta darbo grupė, kuri parengs prioritetus, kam ir kiek reikėtų kelti darbo užmokestį.

„Turime daug daugiau pinigų skirti pirminei sveikatos priežiūrai, nes ten net ir keliant procentais, įkainiai yra tiek maži, kad galutinėje sąskaitoje sudaro nedidelę dalį. Mums reikia pasirengti laiko, kad turėdami pinigus padarytume kokybiškai“, – kalbėjo A. Veryga.

Jis pabrėžė, kad didinant atlyginimus kaip iki šiol, „dalis gydytojų ir slaugytojų liktų be nieko“.

Nuo šių metų liepos, Sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, gydytojams atlyginimai turėjo būti didinami vidutiniškai 8 proc., bet kai kurios gydymo įstaigos algų nekėlė, nes tvirtino neturinčios tam pakankamai lėšų.

Kelti medikų algas nuo sausio reikalauja naujai įsteigtas Lietuvos medikų sąjūdis, platintoje peticijoje buvo reikalavimas nuo sausio jį didinti 30 proc., per artimiausius metus – dar 50 proc, o iki 2020 metų jis turėtų pasiekti vidutinį Europos Sąjungos šalių gydytojų atlyginimą.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga su Lietuvos gydytojų sąjunga preliminariai yra sutaręs dėl mažiau ambicingo didinimo, pradedant nuo kitų metų gegužės, bet ir šis galimas augimas dar derinamas su Finansų ministerija.

Pirmadienį susirinkusi Seimo opozicija nutarė inicijuoti sveikatos apsaugos ministrui interpeliaciją. Planuojama ministrą klausti dėl situacijos su receptiniais vaistais, taip pat dėl sprendimo nuo sausio 1 dienos nekelti atlyginimų medikams, dėl politinio pasitikėjimo asmenų įdarbinimo bei spaudimo Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių įstaigų vadovams trauktis iš pareigų.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...