Iki 2030-ųjų visiškai užvaldyti Baltarusiją – tokius Kremliaus administracijos planus atskleidė Vokietijos žiniasklaida, paviešinusi, kaip teigiama, Kremliaus administracijos dokumentą. Portalo LRT.lt kalbinti politikai ir ekspertai įsitikinę, kad tiek toli į ateitį nei Vladimiro Putino, nei Aliaksandro Lukašenkos režimai dėliotis planų negali. „Jie nesulauks 2030-ųjų“, – įsitikinęs Žygimantas Pavilionis.
Remiantis šiuo dokumentu, Rusijos prezidento Vladimiro Putino strategai nori pajungti Baltarusiją politiniu, ekonominiu ir kariniu aspektais, o viso to tikslas – bendra sąjunginė valstybė. Vakarų saugumo šaltiniai, kaip skelbia vokiečių laikraštis „Süddeutsche Zeitung“, laiko dokumentą autentišku.
Lietuvos politikai į vatą nevynioja ir sako, kad Baltarusija jau seniai nebėra suvereni valstybė, kad ir kaip apsimetinėtų tokia esanti. Seimo Užsienio reikalų komitetui (URK) vadovaujantis Žygimantas Pavilionis portalui LRT.lt sakė, kad diktatorius Aliaksandras Lukašenka nuo pirmosios dienos poste bandė įsiteikti Rusijai, o dabar jau įvykusi faktinė Baltarusijos okupacija.
„A. Lukašenka savanoriškai atidavinėja Baltarusijos suverenumo likučius, nes žino, kad be to poste jis neišliks“, – vertino Ž. Pavilionis.
Pasak LRT.lt pašnekovų, net ir artimiausioje A. Lukašenkos aplinkoje yra tokių, kurie nepritaria gilesnei Baltarusijos integracijai su Rusija. Tiesa, kaip kalbėjo Rytų Europos studijų centro (RESC) asocijuotasis ekspertas Maksimas Milta, tai toli gražu nereiškia, kad jie imtųsi jėga priešintis Baltarusijos perėmimui.
„Jie nesulauks 2030-ųjų“
URK pirmininkas Ž. Pavilionis portalui LRT.lt sakė manantis, kad to, kas jau ne vienerius metus vyksta Baltarusijoje, negalima pavadinti niekaip kitaip, kaip tik keliaklupsčiavimo Rusijai politika. Pasak politiko, Kremlius bet kokį A. Lukašenkos bandymą įsiteikti ar net ir išlaikyti pragmatinius santykius priima kaip silpnumo ženklą.
„Tai dar viena pamoka ir tiems, kurie Lietuvoje ilgai kalbėjo, jog apsiginti nuo Rusijos galima tik šiltais, draugiškais ar net integraciniais santykiais. Galų gale tai baigiasi okupacija. Manau, kad Baltijos šalys tai seniai suprato, Vidurio Europos šalys suprato, Ukraina suprato ir Moldova supranta, integruojasi į Vakarus“, – tikino Ž. Pavilionis.
Anot jo, galima teigti, kad iš esmės yra įvykusi faktinė Baltarusijos okupacija, o tai lėmė, kad Ukraina buvo užpulta iš Šiaurės. Be to, pasak politiko, nebūtų buvę žudynių Bučoje, Irpinėje, nebūtų užpultas Kyjivas.
Kaip sakė Ž. Pavilionis, už tai atsakingas būtent A. Lukašenkos režimas, kuris ne tik sudarė sąlygas rusams pulti iš Baltarusijos teritorijos, bet ir iki paskutinės minutės apgaudinėjo ukrainiečius teigdamas, kad nieko panašaus nenutiks.
Tiesa, dar prieš kelis mėnesius ir politikai, ir ekspertai teigė, kad V. Putinui naudingiau ne prisijungti Baltarusiją, o laikyti A. Lukašenką paklusniu tarnu – taip tarptautinėje erdvėje Rusija turėtų vienu palaikymo balsu daugiau. Ž. Pavilionis sakė, kad formaliai net ir gyvuojant Sovietų Sąjungai Baltarusija turėjo atskirą balsą Jungtinėse Tautose.
„Formaliai dabar tai niekuo nesiskiria nuo Sovietų Sąjungos. <...> Grįžtama prie to paties lėlės modelio, koks jau buvo, kai iš tiesų tai tebuvo Kremliaus valdoma imperija. O ta imperija šiuo metu naikina tos laisvės ir nepriklausomybės likučius, kuriuos, tiesą pasakius, A. Lukašenka savanoriškai atiduoda, nes be to jis neišliktų poste.
Už savo kruviną kėdę jis aukoja ne tik baltarusių laisvę ir gyvybes, bet ir ukrainiečių gyvybes. Jį galima vadinti dvigubu nusikaltėliu ir jis tikrai sėdės viename teisiamųjų suole su V. Putinu“, – sakė Ž. Pavilionis.
Taip pat skaitykite
Be to, URK pirmininkas sakė esąs įsitikinęs, kad kalbėti apie 2030-uosius net nereikėtų – jo manymu, V. Putinas ir A. Lukašenka jų paprasčiausiai nesulauks.
„Manau, kad matėme paskutinę metinę Putino kalbą. Jie gali nebesvajoti apie jokius 2030-uosius. <...> Putinas nesulauks jokių 2030-ųjų, kaip ir Lukašenka jų nesulauks“, – pabrėžė Ž. Pavilionis.
Tiek toli į ateitį planuoti negali
RESC asocijuotasis analitikas M. Milta svarstė, kad informacijos apie galimus Kremliaus planus nutekinimo laikas – neatsitiktinis. Kaip dėstė pašnekovas, Kremliaus dokumento nutekinimas sutapo ne tik su Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje metinėmis, bet ir su V. Putino metine kalba.
„Mano akimis žiūrint, režimams, kurių vienintelė egzistavimo sąlyga yra nebaudžiamumo užtikrinimas, ilgalaikis planavimas yra labai nerealistinis iš praktinės politikos pusės. Tu negali planuoti smarkiai į priekį, kai tave supa tiek daug kintamųjų, pirmiausia, išorės darbotvarkėje, kurie tau nėra pavaldūs.
Jei esi stabili šalis, kuri vadovaujasi tarptautinės politikos normomis ir taisyklėmis, tu gali nuspėti, kokia trajektorija norėtum judėti į priekį ir vystytis. Tačiau kai tavo režimas yra įsuktas į karo ekonomiką, tu negali blaiviai matuoti ir nuspėti savo ateities vos ne dešimtmečiui į priekį“, – portalui LRT.lt aiškino M. Milta.
Jo manymu, tai labiau Kremliaus norų išraiška, o ne reali strategija, kuri numatytų aiškius veiksmus. Kaip sakė analitikas, V. Putino režimui bus vis mažiau progų demonstruoti menamas pergales ir pasiekimus, todėl reikės tų „pergalių“ ieškoti kitur ir siekti didinti režimo atsparumą ir patrauklumą.
„Vertinčiau, kad, viena vertus, šitas dokumentas nėra nerealus, kalbant apie Rusijos režimo norus ir siekius. Bet, kita vertus, nemanau, kad šitie norai ir siekiai sutampa net ir su tų baltarusių, kurie palaiko Lukašenką, tarnauja režimui.
Taip pat skaitykite
Nematyčiau jų didelio noro staiga keisti savo lojalumą, nes Baltarusijos režimas nėra grįstas prorusiškumu. Baltarusijos režimas grįstas posovietiškumu. Lukašenka įvairiuose savo demagoginiuose pasisakymuose neapeliuoja, kad nori būti kaip Rusija, Rusija nėra jo retorikoje minima kaip pavyzdys. Jei reikia minėti pavyzdį, jis yra iš praeities, sovietmečio“, – vertino analitikas.
Todėl, nors pakeisti kryptį, anot M. Miltos, Lukašenkos režimui ir nebūtų neįmanoma, vis dėlto, jo teigimu, tai prieštarautų visam diktatoriaus iki šiol kurtam naratyvui. Jis sakė, kad Rusija bandys rasti situaciją, kai A. Lukašenkai nebus paliekama pasirinkimo.
„Ar tai galėtų būti aliuzija į 1968 metų įvykius Čekoslovakijoje, kai tuometinis socialistinės Čekoslovakijos vadovas, norėjęs įgyvendinti reformas, kurios kiek atlaisvintų šalį, buvo paimtas sovietų įkaitu ir tokiu būdu priverstas atsukti procesus atgal? Ar galėtų Lukašenka būti paimtas Rusijos specialiųjų tarnybų įkaitu? Tai nėra nerealus scenarijus“, – portalui LRT.lt komentavo M. Milta.
Kas laukia baltarusių?
Nuo 2020-ųjų rugpjūčio, kai A. Lukašenka pasiskelbė suklastotų rinkimų laimėtoju, į Lietuvą patraukė tūkstančiai baltarusių. Srautas, panašu, nestoja – Migracijos departamentas praneša, kad šiemet dėl leidimo gyventi Lietuvoje jau kreipėsi 2 973 Baltarusijos piliečiai, dar 2 088 baltarusiai paprašė jų turimus leidimus pakeisti. Leidimai neišduoti 148 asmenims.
Ar žinios apie Kremliaus planus paskatins daugiau baltarusių ieškoti prieglobsčio Lietuvoje ar kitose Europos šalyse? Seimo URK pirmininko pavaduotojas Giedrius Surplys sakė tuo abejojantis. Jis svarstė, kad baltarusiai yra savo šalies patriotai, tad toliau sieks režimo lyderio nuvertimo.
Taip pat skaitykite
„Sakyčiau, kad tiek ukrainiečiai, tiek ir baltarusiai pastaraisiais metais pademonstravo didžiulį pilietiškumą, didžiulį patriotizmą. <...> Nepaisant to, kad Baltarusijoje vyksta žiaurios represijos, kad vis dar turime daugiau nei 1 000 sugrūstų į kalėjimus, didelės migracijos bangos nėra.
Man tai signalizuoja, kad yra vilties elementas, kad netrukus baigsis Lukašenkos era. Dėl to neprognozuočiau, kad į Lietuvą ar į kitas valstybes galėtų plūstelti baltarusių banga“, – komentavo G. Surplys.
Tiesa, jis abejojo, kad baltarusiai vėl patrauktų į masinius protestus. Politikas sakė, kad jam bendraujant su Baltarusijos opozicija nuolat teko girdėti apie itin žiaurias režimo represijas, fizinį susidorojimą, o dėl to žmonės išeiti į gatves tiesiog bijo.
„Dėl areštavimo, dėl grasinimo protestuotojų artimiesiems. Labiau matyčiau stiprią viltį, kad ta situacija turėtų greitai baigtis. Turbūt ji bus susijusi su karo Ukrainoje baigtimi. Lukašenkos režimo dienos suskaičiuotos ir režimui oponuojantys žmonės projektuoja gyvenimą savo šalyje“, – portalui LRT.lt teigė G. Surplys.
RESC asocijuotasis analitikas M. Milta komentavo, kad į Lietuvą atvykstančių Baltarusijos piliečių skaičius laikosi stabilus ir reikia turėti omenyje, kad bene didžiausios informacinių technologijų srities kompanijos perkėlė savo darbuotojus į Vilnių.
„Kalbant apie baltarusių žmonių nuotaikas, aš nematau paskatų, kurios lemtų baltarusių grįžimą namo. Kol kas visi šitie parodomieji teismai, visi režimo pasisakymai apie žmones, kurie buvo priversti pabėgti, byloja atvirkščiai. <...>
Manyčiau, kad tai gali tik skatinti baltarusių nuotaikas pačioje Baltarusijoje bėgti nuo persekiojimo. [Režimo] nebaudžiamumas niekur nedingsta, o veikiau vis stiprėja“, – kalbėjo analitikas.
Be to, kaip sakė M. Milta, baltarusiai labai aiškiai save atskiria nuo rusų, net ir kalbant apie valstybės sąrangą, nepaisant to, kad tiek Baltarusijoje, tiek Rusijoje vadovauja kruvini režimai.
„Režimai, kurie nesiskaito su savo piliečių laisvėmis ir teisėmis, du režimai, kurie grįsti nebaudžiamumu, kurie yra labai suinteresuoti vienas kitu. Vis tiek žmonės mato skirtumus tarp šitų dviejų režimų“, – sakė M. Milta.
Kitaip tariant, anot analitiko, jei baltarusiams tektų rinktis, ar likti gyventi su Lukašenkos režimu, ar būti perimtiems Putino režimo, pirmiausia jie rinktųsi gyventi savo krašte, kuris, nors ir nominaliai, bet turi savo vietą pasaulio žemėlapyje.
„Nors natūralu, kad kalbėti apie Baltarusijos subjektiškumą politikoje nebėra vietos, bet bent jau turėti nors vieną simbolinę atskirties išraišką [svarbu], nes tai pamatinė baltarusių vertybė. Savo tapatybę jie jaučia ir ją išreiškė ne tik per 2020-ųjų protestus. Bet tai nėra jų norų lubos. Atvirkščiai. Jie nori atsikratyti režimo“, – portalui LRT.lt komentavo M. Milta.
