Sprogimai geležinkeliuose, sustabdę Rusijos karinių ešelonų judėjimą, atakuota OMON būstinė Minske, o dabar ir aerodrome galimai apgadintas Rusijos oro pajėgų flagmanas – tai prieš režimą ir jo remiamą Rusijos karą prieš Ukrainą kovojančių baltarusių partizanų darbas. Jų tikslas – suduoti lemiamą smūgį Aliaksandro Lukašenkos režimui, kai jis nusilps.
„Sėkmingiausia ataka“
Sekmadienį Baltarusijos opozicijos atstovai pranešė, kad už 12 km nuo Minsko esančiame kariniame Mačuliščų aerodrome nugriaudėjo du sprogimai, apgadinę Rusijos karinį žvalgybinį lėktuvą A-50U. Tai itin brangus orlaivis, Rusijai kainavęs apie 300 mln. eurų, tokių šalis turi tik penkis ar šešis. Tai yra vienintelis toks orlaivis Baltarusijos teritorijoje, jo reikšmė ir simbolinė – šis lėktuvas kyla į orą prieš Rusijos smūgius Ukrainoje, jis stebi Ukrainos oro padangę ir šalies oro pajėgas.
Orlaiviai yra tokie brangūs, kad tokią funkciją vykdančių žvalgybinių lėktuvų E-3A NATO yra įsigijęs iš bendro biudžeto – tai vienintelis Aljanso bendras karinis pirkinys.
Buvusius Baltarusijos pareigūnus vienijančios organizacijos BYPOL vadovas Aliaksandras Azarovas teigia, kad sprogimus surengę baltarusių partizanai, dalyvaujantys plane „Peremoga“. Jo tikslas – suduoti lemiamą smūgį Aliaksandro Lukašenkos režimui, kai jis bus pažeidžiamiausias.
Anot organizacijos, norą prisidėti prie plano yra išreiškę apie 200 tūkst. žmonių, nors šią ataką surengė vos keli asmenys, jau sėkmingai pasitraukę iš Baltarusijos.
Didžiosios dalies A. Azarovo teiginių patikrinti neįmanoma, bet jis sako, kad lėktuvas buvo atakuotas dronais, jų didžiąją dalį Baltarusijos oro gynyba numušė. Anot BYPOL vadovo, lėktuvui padaryta tokia žala, kad 300 mln. eurų kainuojantis orlaivis daugiau į orą nebepakils. Tačiau antradienį žurnalistinių tyrimų centras „Bellingcat“ paskelbė gautas palydovines nuotraukas, kuriose užfiksuotas į Rusijos A-50 lėktuvą panašus orlaivis Mačuliščų aerodrome. Ant orlaivio dalių matyti galimi apgadinimo ženklai. Jau ketvirtadienį Minskas išplatino vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas pakilimo taku važinėjantis ir skrendantis rusų A-50 lėktuvas.
Compared to the earlier Feb 19th image (right) there does appear to be a difference in the colour of the wings. pic.twitter.com/KgTkMVLgyn
— Bellingcat (@bellingcat) February 28, 2023
Analitikų manymu, jei būtų buvusi sėkminga, tokia ataka būtų viena ryškiausių, surengtų baltarusių partizanų, per visą Maskvos invazijos Ukrainoje etapą. Kas tiksliai įvyko aerodrome neaišku, tačiau po pranešimų apie incidentą Baltarusijos režimas buvo sustiprinęs senos apsaugą, ieškojo dronus turinčių asmenų, dar akyliau tikrino iš šalies išvykstančių baltarusių dokumentus, pranešė baltarusių aktyvistai.
Ginkluotas pasipriešinimas
Kai 2020 ir 2021-aisiais Baltarusijos režimas brutaliai malšino masinius taikius protestus prieš suklastotus rinkimus, iš jėgos ir teisėtvarkos struktūrų traukėsi daug pareigūnų. Po nepavykusių protestų tarp Baltarusijos „silovikų“ atsirado nepatenkintų režimu ir žinančių, kaip organizuoti panašias akcijas. 2021-aisiais Minskas ėmė sulaikyti pasitraukusius pareigūnus, kurie net aktyviai neveikė opozicijoje, bet priklausė ar buvo įtariami priklausymu grupėms, planavusioms aktyvų pasipriešinimą jėga.
„Baltarusijos KGB gana sėkmingai sugavo organizatorius, (...) daug žmonių, kurie rengė atakas. Galbūt jie elgėsi nepernelyg atsargiai, žinome, kad kalėjimuose yra daug prie pasipriešinimo jėga norėjusių prisidėti žmonių“, – LRT.lt pažymėjo buvęs Baltarusijos diplomatas, dabar Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) ekspertas Pavelas Slunkinas.
Kai Rusija pradėjo invaziją Ukrainoje, Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pakvietė Baltarusijos partizanus imtis veiksmų. Tada buvo pristatytas planas „Peremoga“ (liet. „Pergalė), kurį rengia organizacija BYPOL. Jos pateiktais duomenimis, norą dalyvauti veiksmuose yra išreiškę apie 200 tūkst. žmonių, tai padaryti paprasta – užtenka parašyti žinutę „Telegram“ programėlėje veikiančiam botui, jis tai užregistruoja, o tuomet žinutę iš įrenginio galima ištrinti, todėl pareigūnams tokie asmenys yra beveik nesusekami.
„Aišku, galbūt dalis tų žmonių jau emigravę, dalis yra kalinami, dalis nepasirengę dalyvauti veiksmuose. Bet neabejotina, kad yra daug žmonių, kurie nori ir yra pasirengę dalyvauti tokiose atakose. (...) Matyti, kad tai ne juokas, jie turi resursų ir žmonių, patirties rengti tokį aktyvų pasipriešinimą“, – sakė P. Slunkinas.
Grėsmė režimui?
Pernai spalį Baltarusijos opozicijos kanalai išplatino žinutes ir nuotraukas, kuriose užfiksuoti už 20 km nuo Baltarusijos sienos Rusijoje susprogdinti traukinių bėgiai. Jais į kaimyninę šalį buvo gabenami rusų kariai ir įranga.
„Geležinkelių karu“ pramintos partizanų atakos pernai paveikė infrastruktūrą Baltarusijoje, garsiai nuaidėjo ir ataka prieš OMON būstinę, kai 2021-ųjų rugsėjį ant Minske esančio pastato dronas išpylė 10 litrų degiosios medžiagos, kilo gaisras, buvo sprogimų. Baltarusių partizanai prisiėmė atsakomybę ir už incidentus, kai buvo apgadinti Baltarusijos milicijos automobiliai, – deaktyvuoti jų stabdžiai, todėl jos pateko į avarijas, degiosiomis medžiagomis buvo apmėtytos pareigūnų šaudyklos.
Baltarusijoje veikė ir partizanų judėjimas, vykdęs kibernetines atakas prieš režimo struktūras prieš pat invazijos pradžią, kai Rusija permetinėjo pajėgas į Baltarusiją. Vėliau karo pradžioje jis viešino slaptą informaciją. BYPOL taip pat yra nutekinę daug režimo informacijos, gautos iš savo šaltinių, ir net skelbė turintys duomenų, kad A. Lukašenka pats sulaužė nosį kankinamam suimtam „Nexta“ įkūrėjui Romanui Pratasevičiui.
„Žinau, kad buvo kelios partizanų rengiamos atakos, bet juos sulaikė (Baltarusijos) žvalgybos tarnybos. Tad tarp jų buvo ir dirbančių policijai“, – sakė P. Slunkinas.
Baltarusijos „silovikų“ elitas yra visiškai lojalus A. Lukašenkai, nes bijo atsakomybės už „krauju suteptas rankas“, todėl įtariamus partizanus siekia bausti griežčiausiai ir paversti tai perspėjimu kitiems.
„Jie bandė įbauginti žmones, kad jie nesijungtų (prie plano). Jie tikrai bijo, tai ne taikus protestas, kurį gali lengvai numalšinti saugumo pajėgomis. Tai slapta, to kontroliuoti negali, todėl režimas prieš tai kovoja“, – sakė P. Slunkinas.
Aleksejus Šiškiavičius, apkaltintas „Telegram“ kanalo boto, skirto prisijungti savanoriams partizanams, sukūrimu, spalį buvo nuteistas 11 metų kalėjimo. Kitiems „geležinkelių partizanams“ režimas skyrė ir 22-ejus metus kalėjimo, ir grasino mirties bausme, kuri Baltarusijoje jau nevykdoma beveik 5-erius metus.
Pats A. Lukašenka keliuose susitikimuose su aukščiausio rango saugumo tarnybų pareigūnais minėjo BYPOL iniciatyvą, menkino ginkluoto pasipriešinimo grėsmę, tačiau tai tik parodė, kad režimas judėjimo iš tiesų bijo.
Tačiau režimu nepatenkinti vidutinio lygio pareigūnai, tarnautojai nors ir nori pokyčių, nėra pasiruošę prie to aktyviai prisidėti, nes netiki, kad ši iniciatyva dabar gali nuversti režimą.
„Neturime pervertinti šios galimos atakos, tai nėra radikalus pokytis. (...) Jis režimo negriauna, jis tebėra monolitinis, jį toliau remia Rusija, – pabrėžė P. Slunkinas. – Bet planas „Peremoga“ yra skirtas ne dabarčiai, o laikui, kai jo reikės. Laukiama, kol tokia veikla griaus režimą, kai Rusija bus silpna ar kai Baltarusijos režimas bus silpnas, kai jų veikla galės kažką pakeisti.“
Tačiau partizanai žada tęsti ir tokias pavienes atakas. Kalbėdamas su LRT RADIJU BYPOL vadovas A. Azarovas pabrėžė, kad planuojamos naujos atakos.
„Manome, kad Baltarusija yra okupuota Rusijos kariuomenės, todėl mūsų pareiga yra kovoti už savo nepriklausomybę ir Baltarusijos žmonių laisvę, kaip kad už savo šalies laisvę kovoja ukrainiečiai“, – sakė jis.
