Praėjusios savaitės pabaigoje Kauno prieigose iškilęs naujasis Kauno akcentas – 176 592 eurus kainavusi Tado Vosyliaus skulptūra „Tauras“ įžiebė diskusijas ir iškėlė svarbų klausimą, kodėl ne meno kritikai ir ekspertai, o miesto valdžia sprendžia, kurie konkursui „Kauno akcentai“ pasiūlyti kūriniai tinkami, o kuriems mieste ne vieta? 2021-aisiais miesto valdžia atsisakė ekspertų vertinimo, teisę spręsti perleisdama savivaldybės komisijai, kurios vadovas – pats meras Visvaldas Matijošaitis. Tiesa, kaip nurodė savivaldybė, 2022 m. naudingumo vertinimą nuspręsta patikėti menotyrininkams, tačiau galutinį sprendimą ir toliau priima miesto valdžia.
LRT.lt primena, kad „Kauno akcentai“ – nuo 2017 m. vykstantis miesto viešąsias erdves puošiančių skulptūrų, dizaino objektų, šviesos instaliacijų, apšvietimo ar gatvės tapybos darbų konkursas. Tarp „Kauno akcentais“ jau tapusių kūrinių – požeminėje perėjoje į senamiestį pasitinkanti Luko Šiupšinsko skulptūra „Zen triušis“, praeivių žvilgsnius Laisvės alėjoje traukiantis Donato Dovidavičiaus kūrinys „Antras“, prie Žaliakalnio turgaus pasitinkanti žymiosios Kauno senbernarės Bitės skulptūra, įgyvendinta dailininko Naglio Ryčio Baltušniko idėja „Jurgio Mačiūno aikštė“, žymaus menininko Morfai patobulintas skulptoriaus Bernardo Bučo darbas, esantis prie Vienybės aikštės.
Tai tik keli Kauno tapatybės dalimi jau tapę kūriniai.
Naujausias „Kauno akcentas“ – T. Vosyliaus tauro skulptūra – sukėlė diskusijų, ar 2021-aisiais Kauno miesto savivaldybei pakeitus sąlygas konkursas neprarado savo vertės, tapdamas vietos politikų ir biurokratų įrankiu? Ar savivaldybės darbuotojai ir tarybos nariai tikrai yra tie žmonės, kurie turėtų vertinti konkursui pateiktas menininkų idėjas?
T. Vosyliaus skulptūros, gyventojus ir miesto svečius pasitinkančios Savanorių prospekto gale, šalia Muravos sankryžos, menine verte suabejoję kauniečiai netruko pastebėti, kad Kauno tauras primena Rusijoje, Krasnodare, planuojamą statyti skulptūrą. Apie tai šeštadienį feisbuke pasisakė kultūros ministras.
„Mano mylimas Kaunas pasistatė taurą, tarsi brolį dvynį iš Krasnodaro (tiesa, ten projektas dar nerealizuotas). Būtent vasario 24-ąją. Simboliška. Jei tai tiesa, ką matau socialiniuose tinkluose, tai yra pats didžiausias absurdas, koks tik begali būti. Gyvenimas tarsi kitoje realybėje, be jokio konteksto, be jokios empatijos“, – dėstė jis.
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio atstovas Tomas Jarusevičius BNS tvirtino, kad skulptūrą sukūręs menininkas T. Vosylius kūrinio paraišką teikė prieš metus. Rusijos žiniasklaida apie planus statyti minimą panašią skulptūrą Krasnodare minėjo 2019 metais.
„Kas nori Kauną šiuo atveju kopijuoti ar atkartoti – čia jau jų reikalai, bet Kaunas tiesiog įgyvendino vieną iš akcentų, ir tokių akcentų yra dešimtys“, – pabrėžė jis.
Plačiau skaitykite.
Taip pat skaitykite
Palyginimai su Krasnodaro skulptūra autoriui kelia šypseną: „pasikarščiavo ministras“
LRT.lt skulptoriaus T. Vosyliaus paklausė, kaip jis pats vertina viešojoje erdvėje pasirodžiusius svarstymus, esą Kauno tauras – Krasnodare, Rusijoje, iškilsiančios skulptūros kopija. Jis taip pat pakomentavo kultūros ministro S. Kairio aštrų pasisakymą socialiniame tinkle „Facebook“.
„Nežinau, į kurią vietą reikia žiūrėti, kad matytum panašumų. Na, gal ir yra viena vieta... Mane iš tikrųjų labai nustebino ir kelia šypseną. Bulius ir tauras, mano nuomone, skirtingi gyvūnai. Pasaulis platus ir jame ne vienas bulius padarytas. Suprantu, kad yra žmonių, kurie mažai ką matę... Manau, pasikarščiavo ministras“, – teigė T. Vosylius.
Anot jo, technika, naudota kuriant naująjį Kauno akcentą, jau kurį laiką pasaulyje plačiai naudojama, tad „ten nėra ką kopijuoti.“
„Jei kalbama apie kičą, atkreipkite dėmesį į būtent tą minimą projektą Krasnodare. Kokios ten akys – tikras kičo pavyzdys, nesugebėjimas stilizuoti formos, o naivus imitavimas – tai ir yra kičas. Mano atveju ganėtinai neblogai stilizuotos formos, o blizgesys tinka didmiesčiui, daugiakultūriam miestui, ypač judrioje gatvėje“, – portalui sakė skulptorius.
Paklaustas, kaip kilo būtent tauro idėja ir kodėl skulptūrai pasirinkta Muravos sankryža, T. Vosylius atsakė, kad dar 2020-aisiais buvo paskelbtas „Kauno akcentų“ kvietimas siūlyti idėjas Kauno žiedinėms sankryžoms.
„Pagriebiau fotoaparatą ir išlėkiau fotografuoti. Aš važinėjau po miestą plačiai atmerktomis akimis, vertinau įvairias vietas, gilinausi į urbanistiką, sugalvojau 7 idėjas skirtingoms vietoms (kas mane pažįsta, žino, kad mano galvoj idėjų visada knibžda), šita Muravos sankryža ir visa aplinka labai chaotiška, bet tai miesto vartai“, – teigė skulptorius ir paaiškino norėjęs, kad miesto simbolis tauras atsirastų būtent šioje vietoje ir pasitiktų miesto svečius. Pasak jo, kūrinį įkvėpė miesto herbas, o procesas užtruko gana ilgai – daugiau nei dvejus metus.
Tai, ką dabar matome Kauno prieigose, yra antras idėjos variantas. T. Vosylius pasakojo, kad pirmoji tauro idėja jam pačiam kėlė abejonių, dėl to jis tarėsi ir su kolegomis.
„Šiuo variantu, kuris dabar ir stovi, stengiausi per daug nenutolti nuo tikrojo tauro [naudojamo heraldikoje] ir sukurti simbolį, kuris butų taurus, išdidus, stiprus, savimi pasitikintis tauras – Kauno simbolis“, – paaiškino jis.
Skulptoriaus nuomone, „Tauro“ veidrodiškumas judrioje gatvėje labai tinka – dėl to atrodo, kad skulptūra visada gyva, spindi ir naktimis.
Neigia sulaukęs užsakymo sukurti būtent taurą: sprendimas su mero noru sutapo atsitiktinai
LRT.lt menininko klausė, ar prieš kurdamas skulptūrą žinojo, kad tai turėtų būti ne kas kitas, o tauras. T. Vosylius atsakė, kad tai buvo jo paties sprendimas, atsitiktinai sutapęs su mero V. Matijošaičio noru. Anot jo, kadangi skulptūrai nusižiūrėjo Muravos sankryžą – savotiškus miesto vartus – tai idėja, kad čia turėtų atsirasti Kauno simbolis tauras, kilo natūraliai.
„Taip nutiko, kad Kauno meras jau kurį laiką turėjo tokią viziją sukurt Kauno simbolį. Buvo klausta kitų menininkų, o aš tikrai to nei girdėjau, nei ką. Taip sutapo, kad aš tą pasiūliau“, – kalbėjo T. Vosylius. Jis pabrėžė jokio išankstinio užsakymo iš miesto valdžios negavęs. Anot jo, apie tai nė kalbos negali būti.
„Netgi labai smagu, kad taip nutiko. Vadinasi, to simbolio trūko ne tik man. Labai smagu, iš tikrųjų, kad taip sutapo. Meras taip galvoja ir dauguma kauniečių taip galvoja, tai čia viskas gerai“, – sakė T. Vosylius.
Pašnekovas atmetė kritiką, esą prieš pat rinkimus iškilusi skulptūra – politinės kampanijos dalis, o pats menininkas tapo miesto valdžios įrankiu. LRT.lt T. Vosylius sakė, kad konkurso iniciatorius yra miesto savivaldybė, tačiau tai nereiškia, kad jis pats įtrauktas į politinę kovą. Pasak jo, taip sutapo, kad tauras kauniečiams pristatytas būtent prieš rinkimus ir būtų keista, jeigu dėl to skulptūros įrengimą būtų reikėję atidėti dar kuriam laikui.
„Rinkimų laikotarpis, visi bando rasti kažkokių pretekstų, neva blogybių... Aš tai čia nieko nematau, viskas vyko natūraliai. Mano akimis žiūrint, čia nieko nėra negražaus. Pavydėti galima, aišku, matyt, tas daug kam ir temdo protą“, – kalbėjo T. Vosylius.
2021-aisiais ekspertų vertinimus keitė savivaldybės komisija, 2022 m. įtrauktas nepriklausomas ekspertas
LRT.lt primena, kad 2021-ųjų lapkritį Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas pakeisti konkurso „Kauno akcentai“ tvarkos aprašą, iš jo išbraukiant visuomenei žinomų kompetentingų specialistų vertinimą. Taigi, ekspertų darbo grupę keitė „komisija urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti“. Remiantis dokumentu, tai iš tarybos narių ir administracijos darbuotojų sudaryta komisija, kurios vienas iš tikslų – teikti rekomendacijas savivaldybės administracijos direktoriui dėl projektų atrankos ir lėšų skyrimo viešųjų erdvių akcentų sukūrimo ir įgyvendinimo projektams finansuoti. Jau anksčiau skelbta, kad šiai komisijai pirmininkauja pats Kauno meras V. Matijošaitis, joje taip pat yra jo sūnus Šarūnas.
Beje, savivaldybės taryboje balsuojant dėl tvarkos aprašo pakeitimo V. Matijošaitis ir jo sūnūs Šarūnas ir Dainius nusišalino.
Taip pat skaitykite
Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas LRT.lt paaiškino, kad urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti įkurtoje komisijoje „visi klausimai svarstomi kolektyviai, sprendimai priimami balsuojant“.
Be to, anot jo, 2022 m. pabaigoje buvo nuspręsta vertinimo tvarką vėl koreguoti, naudingumo vertinimo procedūrai pasitelkiant nepriklausomų menotyros srities ekspertų. Taigi, apraše atsirado sąvoka „ekspertas“ – nepriklausomas menotyros srities ekspertas, atliekantis paraiškų naudingumo įvertinimą, su juo sudaroma paslaugų teikimo sutartis.
Kaip rašoma konkurso apraše, projektų naudingumo vertinimo ataskaita, jos išvados ir siūlymai pateikiami jau minėtai komisijai, kuri informaciją svarsto, tvirtina ir rekomendacijas perduoda administracijos direktoriui.
2022-aisiais pateiktose paraiškose tauras minimas keliskart. S. Rimas paaiškino, kad įvairių siūlymų su stilizuotu Kauno herbu „Kauno akcentų“ konkursui yra teikta ir seniau. Pavyzdžiui, 2022 metais buvo realizuotas projektas „Kauno Žalgirio tauras“ (autorius – Lukas Šiupšinskas).
LRT.lt jo taip pat klausė, kodėl 2021-aisiais nuspręsta ekspertų vertinimą pakeisti savivaldybės tarybos narių ir savivaldybės administracijos darbuotojų sudaryta komisija. Anot S. Rimo, tai padaryta siekiant sutrumpinti biurokratines procedūras ir pagreitinti sprendimų priėmimą. Jo teigimu, buvo pastebėta, kad nuo paraiškos pateikimo iki sutarties pasirašymo neretai praeina keli mėnesiai.
Neigia, kad skulptūros pastatymo laiką derino prie rinkimų
Kaip LRT.lt sakė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas, gautos paraiškos vertinamos net 4 etapais: administracinio vertinimo (tikrinama, ar atitinka visus formalius reikalavimus), naudingumo (tikrinama, ar atitinka „Kauno akcentų“ kriterijus), vėliau su paraiškomis ir atliktu naudingumo įvertinimu susipažįsta minėta savivaldybės komisija, ji pateikia rekomendacijų dėl projektų finansavimo administracijos direktoriui. Galutinį sprendimą dėl finansuojamų objektų ir finansavimo dydžio priima administracijos direktorius savo įsakymu patvirtindamas finansuojamų objektų sąrašą, paaiškino jis.
Kauno miesto savivaldybė neigia, kad prieš teikdamas paraišką menininkas žinojo, kad sukurti reikia ne ką kitą, o taurą.
„Tai buvo paties autoriaus idėja ir pasirinkta vieta“, – LRT.lt sakė S. Rimas.
Jis taip pat atmetė kritiką, kad skulptūra Muravos sankryžoje specialiai įrengta prieš savivaldos rinkimus, taip siekiant pritraukti rinkėjų. Pasak S. Rimo, ją pastatyti planuota dar 2022-ųjų gruodį, tačiau procesas užtruko.
„Savivaldybės administracija siekė, kad skulptūra būtų įrengta sutartyje numatytais terminais, dėl vėlavimo autorius buvo kelis kartus įspėtas“, – sakė jis.
