Nuo sausio 1 dienos Kalėjimų departamentas oficialiai buvo reorganizuotas į Kalėjimų tarnybą ir visos 8 įkalinimo įstaigos tapo jos padaliniais. Tai buvo trečias Bausmių vykdymo sistemos pertvarkos etapas, tačiau pokyčius pareigūnai vertina neigiamai: skundžiamasi, kad pertvarka įvykdyta per greitai, o dalis jų nemato prasmės toliau likti tarnyboje ir jau nuo šių metų pradžios ją paliko 76 darbuotojai.
Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (ITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas LRT.lt pabrėžė – reformos yra reikalingos, tačiau pastarieji pokyčiai buvo priimti ir įvykdyti per greitai. Įsigaliojus pertvarkai, kai visos įkalinimo įstaigos buvo sujungtos į vieną Kalėjimų tarnybą, iš darbo išėjo gerų specialistų, o naujų prašymų, pasak K. Pauliuko, palikti tarnybą savanoriškai pasitaiko kas savaitę.
„Mano manymu, pertvarka turėjo vykti palaipsniui. Aš suprantu, kad reikia pokyčių, kad kažkokie pokyčiai bausmių sistemoje turi būti daromi, matė ir valstybės vadovai, bet jie [pokyčiai] turėjo vykti palaipsniui. <...> Ar susitvarkysime, ar nesusitvarkysime – laikas parodys“, – LRT.lt teigė K. Pauliukas.
Teisingumo ministerijos siekis buvo sumažinti struktūrinių padalinių skaičių 40 proc., o vadovaujančių pareigybių – 55 proc., ir tokiu būdu sumažinti biurokratijos naštą, neapkrauti pareigūnų ir priartėti prie vakarietiškų standartų.
Tačiau K. Pauliukas apie tokius Teisingumo ministerijos siekius atsiliepia skeptiškai.
„Mūsų [Teisingumo] ministerijos vizija yra, taip sakant, į norvegų pusę. Norvegijoje vienas pareigūnas dirba tik su keliais nuteistaisiais, tai skirtumas yra. Antras dalykas, <...> mes neturime naujų kalėjimų, mes neturime dar nieko naujo pastatyto“, – savo pastebėjimais dalijosi K. Pauliukas.
Kaip pavyzdį pašnekovas pateikia Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą. Už šio kalėjimo perimetro ir nuteistųjų priežiūrą atsakingo Saugumo valdymo skyriaus pamainoje dirba 15–16 pareigūnų, o kalinių – apie 800. Visi jie kali bendrabutinio tipo patalpose.
Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas LRT.lt teigė, kad pertvarkas lėmė darbo standartų bausmių vykdymo sistemoje trūkumas. Anot jo, prisidėjo ir tai, kad darbo krūviai saugumo skyriaus pareigūnų ir resocializacijos pareigūnų, taip pat ir vieno įkalinto asmens išlaikymo sumos tarp įstaigų, – nevienodi.
Viceministras nesutinka, kad pertvarka buvo įvykdyta per greitai, nes tos reformos vyko etapais.
„Pirmame etape mes darėme infrastruktūros inventorizavimą, centralizavimą. Antrame etape – administravimo padalinių centralizavimą. Trečiame etape mes kūrėme vieną juridinį asmenį. Dveji metai – paralelė to darbo per teisėkūrą, per atskirus procesus. Tai yra labai normalus laiko tarpas, buvo supažindinti tie patys pareigūnai ir visuomenė, bendradarbiaujančios institucijos“, – LRT.lt sakė E. Jablonskas.
Pasak viceministro, diskusijose dėl pertvarkų dalyvavo profesinės sąjungos, buvo ieškoma kompromisų. Jis priduria, kad dar prieš sujungiant įkalinimo įstaigas į vieną juridinį asmenį, Kalėjimų tarnybos vadovas, pavaduotoja ir už pertvarkos proceso organizavimą atsakingi pareigūnai lankėsi kiekvienoje įstaigoje.
„Raminome bendruomenę, kad būtų paneigta jų nežinomybė, kad būtų įvestas aiškumas, buvo organizuojami pristatymai. <...> Informavimas tikrai buvo maksimalus“, – sakė viceministras.
Kalėjimų tarnyba LRT.lt atsiųstame atsakyme tikina – reikia bent pusės metų, kol nusistovės nauja tvarka ir jos įgyvendinimo procesai.
„Pertvarkos nauda pastebima jau dabar, vien dėl suvienodinamų tvarkų, nuolat sprendžiami klausimai, kaip turi būti vienas ar kitas sprendimas įgyvendinamas ir vienoda praktika taikoma visuose kalėjimuose. Skirtingose įstaigose iki pertvarkos tie patys teisės aktai buvo įgyvendinami skirtingai“, – rašė Kalėjimų tarnyba.
Didelis krūvis, darbuotojų trūkumas ir klausimas, kas svarbiau – pareigūnai ar kaliniai?
Anot profesinės sąjungos pirmininko, po pertvarkos susiduriama su žmonių trūkumu, nes yra padidėjęs darbo krūvis, vyrauja nežinomybė, kas už ką tiksliai atsako. Jo teigimu, Kalėjimų tarnyba nespėja visko atlikti ir su tuo tvarkytis.
„Ką anksčiau galėjo atlikti du, šiandien tenka atlikti vienam pareigūnui vos ne tą patį krūvį“, – nuogąstavo profesinės sąjungos pirmininkas.
K. Pauliuko manymu, šiandien visas dėmesys yra kreipiamas į nuteistuosius, bet ne į pareigūnus.
„Taip žiūrint, pareigūnai lieka antroje vietoje. Aš manau, kad pirmiausia dėmesys turėtų būti kreipiamas į pareigūnus, nes jie atlieka sunkiausią darbą“, – teigė K. Pauliukas.
Pašnekovas sako, kad pareigūnai jaučiasi neįvertinti, o tai tik patvirtina savanoriškas darbuotojų ir pareigūnų išėjimas iš darbo.
„Šiandien nemažai žmonių išeina iš pirmojo Pravieniškių kalėjimo. Iš 2-ojo kalėjimo, vėlgi, žmonės palieka tarnybą ir girdžiu iš pamainų, kad po keletą žmonių asmeniškai palieka [tarnybą]. <...> Kai paklausi pačių pareigūnų, kodėl jie palieka sistemą, jie sako „nematome perspektyvos joje būti“. Šiandien jų pozicija yra viena – kas yra aukščiau: nuteistasis ar pareigūnas?“ – savo pastebėjimais dalijosi K. Pauliukas.
Teisingumo viceministras E. Jablonskas atsikerta – pasakymas, jog ministerija nesirūpina pareigūnais, yra klaidingas. Anot jo, pertvarkomis siekiama vienodai pagerinti sąlygas ir pareigūnams, ir kaliniams.
Viceministro teigimu, standartizavus procesus ir sukuriant vieną aiškią tvarką įkalinimo įstaigose, tiek kaliniams, tiek pareigūnams tampa aiškiau, ką jie gali daryti ir ko negali.
„Anksčiau mes tikrai turėdavome kiekvienoje įkalinimo įstaigoje skirtingus vienam procesui parengtus teisės aktus. Tai natūralu, kad įkalintas asmuo, pervažiavęs iš vienos įstaigos į kitą, nebežinojo, kaip elgtis. Automatiškai kildavo ir pasipiktinimų, ir konfliktų su prižiūrėtojais, pildavosi skundų. Reikia paminėti, kad mes gaudavome 5 tūkst. skundų per metus“, – sakė viceministras.
E. Jablonskas sako, kad pertvarkos metu tolygiai paskirstytos pareigybės per visus veikiančius kalėjimus padeda pačiam darbuotojui, nes jų krūvis yra suvienodinamas. Pasak jo, pertvarka leidžia skirti ir tolygų atlyginimą pareigūnams už tas pačias funkcijas, o prieš įsigaliojant pertvarkai kiekvienoje įkalinimo įstaigoje atlyginimai buvo skirtingi.
„Teko bendrauti su prižiūrėtoju, su pareigūnu, kuris važiuodavo daugiau negu 120 ar 130 kilometrų į vieną darbo vietą, o jo gyvenamoje teritorijoje buvo šalia esanti įkalinimo įstaiga. Kai klausiau kodėl, sako, kad čia darbo sąlygos geresnės. Būtent to mes ir norim, kad pareigūnai patogiau jaustųsi, arčiau savo namų galėtų pasirinkti įkalinimo įstaigas ir dirbti patinkantį darbą“, – sakė E. Jablonskas.
Įspėjamųjų lapelių klausimas: kreiptasi net į teismą
Kalėjimų darbuotojams klausimų sukėlė sprendimas įspėjamuosius lapelius apie naikinamas pareigas dalyti tik tiems, kurių pareigos naikinamos.
K. Pauliuko manymu, kai naikinamos pareigybės atskiroje įstaigoje, naikinasi ir pati įstaiga, nes ši praranda savo statusą, naikinama visa struktūra. Todėl, pašnekovo supratimu, visi darbuotojai turi gauti įspėjamuosius lapelius apie pareigų naikinimą.
„Yra pareigūnų, kurie kreipėsi į teismus ir mėgina įrodinėti, kad sudarant vieną juridinį asmenį ir naikinant mūsų įstaigas, turėjo būti duodami [įspėjamieji lapeliai] visiems be išimties, ar esi jaunesnysis, ar vyriausios grandies pareigūnas. Visi be išimties turėjo gauti lapelius“, – teigė K. Pauliukas.
Jis kalba apie 2016 m. Vyriausybės palaimintą Valstybės sienų apsaugos tarnybos (VSAT) pertvarką, kai buvo reorganizuoti keli VSAT struktūriniai padaliniai. Tada taip pat buvo naikinama dalis pareigybių, o rinktinės tapo pavaldžios juridinio asmens statusą turinčiai VSAT.
„Valstybės sienų apsaugos tarnyboje ir kitur visiems be išimties buvo duodami lapeliai. Kas nori, pasirenka likti tarnyboje. Ar jaunesnysis specialistas, ar vyresnysis, vyriausiasis specialistas, aukštesnės grandies pareigūnas, – visi gaudavo lapelius. Čia pas mus gaudavo tik tie, kurių pareigybės naikinamos“, – teigė ITĮPS pirmininkas.
Pašnekovas priduria, kad didžioji dalis žemiausios grandies pareigūnų, kurių šiandien labiausiai trūksta ir daugiausiai palieka tarnybą, laukė įspėjamųjų lapelių dėl noro išeiti iš savo darbovietės.
Pasak jo, tokia yra pareigūnų ir darbuotojų pozicija, tačiau Kalėjimų tarnyba laikosi kitokio požiūrio. Pašnekovo manymu, Vyriausiasis administracinis teismas priims sprendimą, ar su įspėjamųjų lapelių dalijimu viskas buvo gerai.
Savo ruožtu Teisingumo viceministras pažymi, jog sunku komentuoti, kas buvo 2016 metais ir kokiais teisės aktais tuomet buvo vadovautasi. Dabar, anot jo, vadovaujamasi šiuo metu galiojančiais teisės aktais ir teismų praktika.
„Tikrai vyko konsultacijos ir įspėjimo lapeliai buvo dalijami tik toms pareigybėms, kurios buvo naikinamos, kurios buvo mažinamos arba iš esmės keitėsi pačios pareigybių funkcijos. <...> Jeigu darbuotojui nesikeičia nei funkcijos, nei faktinė darbo vieta, nei pavaldumas, nei priklausymas kitam padaliniui, tai ar tiems darbuotojams mes turime teikti įspėjimo lapelius, kad jų pareigybė naikinama? Tikrai ne. Tiems darbuotojams yra teikiami informaciniai pranešimai apie pasikeitimus, susijusius su įstaigų pavadinimais“, – Teisingumo ministerijos poziciją dėstė E. Jablonskas.
Kalėjimų tarnyba taip pat laikosi tos pozicijos, kad įspėjamieji lapeliai buvo įteikiami tik tiems, kurių pareigybės naikinamos arba keičiasi funkcijos.
„Kiekvienas mūsų bendruomenės narys yra laisvas Lietuvos pilietis ir turi užtikrintą galimybę ginti savo teises ir įsitikinimus, jeigu mano, kad jo teisės buvo kaip nors pažeistos ir apribotos, todėl mes neinterpretuojame darbuotojų pasirinkimų, o priimame tai kaip kiekvieno darbuotojo savo teisių gynimą“, – atsakyme LRT.lt rašė Kalėjimų tarnyba.
Viceministro duomenimis, savo noru išeiti ir gauti išeitines kompensacijas pasirinko 76 įstaigos darbuotojai. Jo vertinimu, tai sudaro apie 5 proc. darbuotojų.
„Mes buvome prognozavę, nusimatę tam tikrą rizikos faktorių, kad, jeigu daugiau negu 20 proc. [išeitų], tada tikrai kiltų problemų dėl sistemos funkcionavimo. <...> Mes to nepasiekėme, tai vėlgi, rizikų tikrai nebėra, juolab kad į bausmių vykdymo sistemą iki vasario pirmos sugrįžo 28 darbuotojai. Tas balansas yra kasdienybė“, – tikino viceministras.
Kriminologė Vaičiūnienė: reformos vyksta ant senos infrastruktūros
Kriminologės Rūtos Vaičiūnienės teigimu, bausmių vykdymo sistemoje yra daug probleminių klausimų, susijusių su efektyviu valdymu, finansais, turtu ir kitais dalykais. Anot jos, tai yra kiekybiniai dalykai, kurie savaime suprantami ir kuriuos reikia taisyti.
Vis dėlto kriminologė pastebi, kad pagrindinė tokių reformų problema yra jų vykdymas ant senos kalėjimų infrastruktūros, o tai yra iššūkis norint įvykdyti kokybiškas pertvarkas. Pavyzdžiui, sako ji, didžioji dalis darbuotojų dirba netiesiogiai su nuteistaisiais tiek priežiūroje, tiek administraciniame darbe, o tai yra senos infrastruktūros nulemtas dalykas.
„Ministerijos sumanymas buvo sumažinti darbuotojų, kurie administruoja, aptarnauja, kurie netiesiogiai vykdo funkcijas arba dirba su nuteistaisiais. O apsaugos ir priežiūros pareigūnų daug todėl, kad infrastruktūra labai sena“, – LRT.lt teigė R. Vaičiūnienė.
Pasak pašnekovės, visi sutinka ir su argumentu, kad bendrabutinėse kamerose negali kalėti keliolika nuteistųjų, tai vėl yra senos infrastruktūros pasekmė.
„Mes užprogramuojame tam tikrus dalykus – jų tarpusavio kontaktą, jų subkultūros dalykus ir santykių aiškinimąsi“, – pasakojo R. Vaičiūnienė.
Anot jos, darbo sąlygos būtų patogesnės pareigūnams, o kalėjimo sąlygos – kaliniams, jeigu kalėjimai būtų atnaujinti, modernizuoti, atsisakyta bendrabučio tipo kamerų. Tokiu atveju užtikrinti kalinių saugumą ir sanitarines sąlygas yra lengviau.
„Aišku, vis tiek yra įgyvendinamas Norvegijos finansuojamas projektas – dalis patalpų yra atnaujinta, nauji korpusai kai kuriose įstaigose statomi. <...> Einame to link “, – kalbėjo R. Vaičiūnienė.
Tačiau, pašnekovės teigimu, klausimų vis tiek kyla, kaip bus įgyvendinta kalinių ir nuteistųjų santykių pertvarka, kalinių resocializacija.
Jos požiūriu, nėra aišku, kiek efektyvus ir įstaigų stambinimas, jungimas į vieną juridinį asmenį. Anot jos, yra pokyčių, kurie duoda naudos, tačiau kartais tokie veiksmai gali komplikuoti sistemą.
