„Aš nepabėgau – galėjau, bet nepabėgau, nes tikėjau Lietuvos migracijos sistema, teisingumu, tiesa. Dabar jie verčia mus tikėti, kad tie, kurie pabėgo, buvo protingesni“, – interviu LRT.lt sako prieglobsčio prašytojas iš Nigerijos Abe. Jis ir dar šeši prieglobsčio prašytojai bus išsiųsti atgal į Nigeriją. Pasak Migracijos departamento, tam, kad migrantai galėtų apsigyventi Lietuvoje, jie turi atvykti teisėtais būdais ir gauti nacionalinę vizą ar leidimą gyventi šalyje.
Į Lietuvą Abe (vardas pakeistas) atvyko 2021 metų liepą. Nuo to laiko vaikinas susirado butą Kaune, įsidarbino picerijoje ir pramoko lietuvių kalbos – su Abe kalbamės pusiau lietuviškai, pusiau angliškai. Į klausimus Abe stengiasi atsakyti lietuviškai – nors ne visada pavyksta surasti tinkamą linksnį, vaikinas kalba sklandžiai, kartais sakinį pakartoja ir angliškai.
„Atvykau čia iš Nigerijos, esu prieglobsčio prašytojas. Nigerija man nesaugi. Mano šeima mirė, mano kaimas vis dar puolamas. (...) Taigi aš atvykau čia – ieškojau saugios vietos, 2021 metais paprašiau prieglobsčio, bet mano prieglobsčio prašymas buvo atmestas. Kaip ir visų“, – portalui LRT.lt sako Abe.
Ankstų vasario 8-osios rytą buvo numatytas Abe ir dar šešių Nigerijos piliečių deportavimas atgal į Nigeriją, tačiau, kaip LRT.lt informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Andrius Jarackas, migrantai nebuvo išskraidinti dėl orlaivio gedimo. Šiuo metu VSAT neturi informacijos, kada tai bus padaryta.
„Nesu teroristas, nesu nusikaltėlis, tik noriu ramiai gyventi. Kasdien prabundu, žiūriu naujienas apie savo bendruomenę ir verkiu, nes vis dar žudomi žmonės, o valdžia negali jų apsaugoti. (...) Žmonės žudomi, jiems nukertamos galvos, moterys prievartaujamos“, – apie situaciją Nigerijoje pasakoja Abe.
Taip pat skaitykite
„Labai bijau dėl savo gyvybės“
Abe buvo 17 metų, kai jis atvyko į Lietuvą. Vaikinas prisimena, kad Migracijos departamentas argumentavo, kad jo dokumentai netikri, kad iš tiesų jam 23-eji metai, tad prieglobsčio prašymas buvo atmestas.
Kaip tvirtina Abe, 2021 metų gegužę jo kaimas buvo užpultas teroristinės grupuotės: „Šie žmonės puolė kaimus ir daugiausiai žudė krikščionis. Mano mama, sesuo ir aš išgirdome šūvių garsus, tad bėgome. Man pavyko pabėgti į mišką, deja, mano mamai ir seseriai tai nepavyko. Krūmynuose pralaukėme visą naktį. Jie padeginėjo namus, mano mama ir sesuo buvo nužudytos.“
Pasak vaikino, Migracijos departamentas teigė, kad jo dokumentai nėra tikri, o Nigerijoje esą saugu.
„Tai netiesa. (...) Bijau dėl savo gyvenimo. Gyvenu Lietuvoje apie dvejus metus, čia turiu draugų, šeimą, radau darbą picerijoje, kepu picas, mėgstu gaminti. Kitą mėnesį planavau registruotis į profesinę mokyklą, skiriu savo laiko ir mokausi lietuvių kalbos, nes noriu čia gyventi“, – pažymi Abe.
Jis sako, kad Nigerijoje nebus saugus ir norėtų pasilikti Lietuvoje: „Galėjau bėgti, bet to nepadariau. Visi bėgo, bet man labai patinka Lietuva, noriu gyventi čia. Radau darbą, jokio įstatymo nepažeidžiau ir niekada nepažeisiu. Jei vyksiu į Nigeriją, būsiu miręs arba turėsiu gyventi gatvėje. (...) Noriu gyventi čia, bet jie man nesuteikia tokios galimybės.“
Taip pat skaitykite
Abe pabrėžia, kad Lietuva sulaukė daug prieglobsčio prašymų, tačiau, anot Abe, beveik visi migrantai pabėgo, nes „jie nebuvo tikri prieglobsčio prašytojai ir saugumo ieškotojai“.
„Bet aš esu čia, aš nepabėgau – galėjau, bet nepabėgau, nes tikėjau Lietuvos migracijos sistema, teisingumu, tiesa. Dabar jie verčia mus tikėti, kad tie, kurie pabėgo, buvo protingesni“, – svarsto Abe.
„Turiu darbą, moku mokesčius. (...) Tik noriu gyventi taikų gyvenimą – ar tai nusikaltimas? (...) Aš bijau, aš labai bijau dėl savo gyvybės. Noriu gyventi čia“, – sako Abe.
Savanorė: naktiniai deportavimai atrodo kaip veikimas slapta
Pagalbą migrantams teikiančios „Sienos grupės“ savanorė Emilija Švobaitė deportacijas į kilmės šalis vadina „galimu valstybės institucijų piktnaudžiavimu“. Tai – ne pirmasis kartas, kai į Nigeriją grąžinami šios šalies piliečiai.
Dėl šiuo metu planuojamos deportacijos antradienio vakarą šalia oro uosto buvo surengta protesto akcija.
Taip pat skaitykite
„Praėjusi deportacija atrodė labai nesąžiningai, kadangi nepaisant to, kad sprendimas buvo priimtas dieną, jie Migracijos departamento sprendimą gavo prieš pat skrydį, vakare, kai nebeįmanoma sulaukti jokios pagalbos iš kitų institucijų. Naktiniai deportavimai atrodo kaip (...) veikimas slapta“, – LRT.lt teigia E. Švobaitė.
Savanorės vertinimu, labiausiai trūksta sąžiningos stebėsenos – viena nevyriausybinė organizacija gali tai daryti, tačiau ataskaitos nėra viešos ir prieinamos visuomenei, priduria E. Švobaitė.
Savanorė pažymi, kad deportuojami žmonės kuria savo gyvenimą Lietuvoje, o institucijos turėtų atsižvelgti į integracijos aspektą.
„Kyla daug klausimų – ne tik dėl moralinių, humanitarinių aspektų, bet ir dėl veiksmų teisėtumo“, – kalbėdama apie migrantų išsiuntimą į kilmės šalis sako „Sienos grupės“ savanorė.
Pasak E. Švobaitės, argumentai, kad deportacijos sprendimą žmonės gali skųsti atsidūrę kilmės šalyje, skamba kaip pasityčiojimas: „Tai labai sudėtinga padaryti – negrąžins niekas tų žmonių.“
Savanorės teigimu, anksčiau Migracijos departamento sprendimai buvo įteikti prieš pat skrydį, dabar – pirmadienį, tačiau tai yra „visiškai neadekvatus laikas“, nes per kelias dienas teismas negalėtų priimti jokio kito sprendimo.
„Taip visiškai pažeidžiama žmonių teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, į teisingą teismą“, – piktinasi E. Švobaitė.
Departamentas: migrantai čia yra neteisėtai ir privalo palikti šalį
Komentuodamas migrantų išsiuntimą į kilmės šalį, Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas portalui LRT.lt sako, kad „jie neteisėtai pateko į Lietuvą, prieglobstis jiems nebuvo suteiktas (netgi du kartus), todėl jų buvimas Lietuvoje yra neteisėtas ir jie neturi teisės gauti leidimų gyventi Lietuvoje“.
„Nei tarptautiniai teisės aktai, nei Lietuvos įstatymai nesuteikia teisės užsieniečiams apsigyventi jų pasirinktoje šalyje. Tam, kad galėtų apsigyventi Lietuvoje, užsieniečiai turi atvykti teisėtais būdais ir gauti nacionalinę vizą ar leidimą gyventi šalyje“, – teigia R. Pukinskas.
Kaip pažymi Migracijos departamento atstovas, jei užsienietis į šalį atvyksta neteisėtais būdais ir pasiprašo prieglobsčio Lietuvoje, bet jo negauna, privalo palikti šalį.
„Aptariami užsieniečiai negavo prieglobsčio Lietuvoje, todėl privalo palikti šalį. Jie atsisakė išvykti iš Lietuvos savo noru, todėl turi būti išsiųsti. Išsiuntimas yra sudėtinga procedūra, užsieniečiai nebendradarbiauja su išsiuntimą vykdančiomis tarnybomis, todėl šis procesas užtrunka“, – aiškina R. Pukinskas.
Anot jo, per tą laiką užsieniečiai būna Lietuvoje, o jiems suteikiama teisė dirbti, kad galėtų prasmingai leisti laiką ir išlaikyti save.
„Tačiau Migracijos departamentas pabrėžia, kad toks toleravimas jokiu būdu neįteisina jų buvimo šalyje ir nepakeičia fakto, kad jie [Lietuvoje] yra neteisėtai ir privalo palikti šalį“, – komentuoja Migracijos departamento atstovas.
R. Pukinsko teigimu, migrantai sprendimus dėl nesuteikto prieglobsčio gali apskųsti tiek būdami Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėje, „nes jiems valstybė užtikrina nemokamą teisinę pagalbą“.
Pasiteiravus dėl išreiškiamos kritikos, kad išsiuntimai į kilmės šalį vyksta naktį ar ankstų rytą, R. Pukinskas sako, kad tai – ne Migracijos departamento kompetencijos klausimas, o skrydžius organizuojančios bendrovės, nes reiso laiką pasirenka bendrovė.
