Jau daugiau nei dvi savaites politikai siekia išsiaiškinti, kas galėjo nutekinti informaciją vaikų tvirkinimu įtariamam Kristijonui Bartoševičiui. Visgi, anot politologo Virgio Valentinavičiaus, panašu, kad ne tiesa, o politinių oponentų sudorojimas svarbiau Seimo nariams.
„Aš asmeniškai neabejoju nė lašelio, kad informacija buvo nutekinta“, – laidoje „LRT Forumas“ apie netylantį skandalą kalbėjo Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Panašu, ne jam vienam abejonių nestinga – opozicija ėmėsi rinkti parašus ir rengti klausimus Seimo pirmininkei ir generalinei prokurorei.
Jos abi ketvirtadienį stos prieš Seimą ir atsakinės į klausimus apie tai, kaip galėjo susiklostyti, kad būdamas komandiruotėje Čilėje ir laukdamas komandiruotės į Indiją K. Bartoševičius staiga, penktadienį 20 val. vakare, nutarė atsisakyti mandato.
„Nebūna praktikoje tokių situacijų, kad žmogus ketvirtadienį dar planuoja savo būsimą kelionę, rašo į valdybą prašymus pakoreguoti datas, <...> ir staiga penktadienį žmogus pasiklauso Ateities konferencijos pranešimo apie šviesią ateitį ir nusprendžia, kad nebemato prasmės darbe parlamente ir būdamas ten, negrįždamas, nelaukdamas kelionės į Indiją, rašo prašymą.
Tai būtų labai gerai, jei tai būtų pasakos prieš miegą vaikams, bet realybėje tokių istorijų nebūna niekada. Akivaizdu, kad informacija tikrai nutekinta“, – dėstė A. Mazuronis.
Jis kritikavo ir teisėsaugą teigdamas, kad jei ji būtų tinkamai atlikusi savo darbą, likus mėnesiui iki savivaldos rinkimų neliktų erdvės „statyti smėlio pilis“, kitaip tariant, nenumaldomai diskutuoti apie šią istoriją ir „žaisti žaidimus, kuriuos matome dabar“. Tiesa, A. Mazuronis sakė, kad būtent tie minėti žaidimai yra natūralūs, nes iki rinkimų liko mėnuo.
„Ir kiekvienas bando politinius dividendus sau išgauti“, – sakė Darbo partijos vedlys.
Opozicija taip pat siekia, kad būtų sudaryta ir parlamentinė tyrimo komisija, kuri aiškintųsi galimo informacijos nutekinimo aplinkybes. Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė sutinkantis, kad panašu, jog informacija buvo nutekinta, tačiau teigė, kad ne komisija tai turėtų aiškintis.
„Turime prisiminti Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriame pasakyta, kad Seimas gali sudarinėti parlamentinio tyrimo komisijas ne dėl bet kokio klausimo. Tai turi būti valstybinės, konstitucinės reikšmės klausimai. Šiuo atveju, man atrodo, tai nėra toks klausimas.
Generalinė prokurorė teigia, kad nėra sutrukdyta ikiteisminiam tyrimui dėl Bartoševičiaus, net jei ir nutekėjo ši informacija, o kad ji kažkaip nutekėjo, turiu sutikti. Jeigu nėra kažkokio pažeidimo, dėl kurio galėtų būti pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl informacijos nutekinimo, tai ką spręs parlamento komisija? Tenkins savo smalsumą? Tai man irgi yra įdomu, bet dėl to nereikia sudarinėti parlamentinio tyrimo komisijų“, – tvirtino E. Gentvilas.
Visgi jis teigė, kad Seimas nubalsuos sudaryti tokią komisiją, liberalai deleguos savo atstovą dirbti joje.
„Politinės medžioklės sezonas“
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius sakė manantis, kad akivaizdu, jog informacija buvo nutekinta, o kaip tai įvyko, jo manymu, geriausiai žino generalinė prokurorė.
„Yra dar viena nutekėjimo galimybė – tai pats Bartoševičius. Jis galėjo išgirsti iš aukų ar kur nors, galėjo pajusti, kad vyksta tyrimas. Mes nežinome, kada jis gavo pirmą šaukimą į prokuratūrą. Visiškai galimas daiktas, kad patartas advokato jis atliko tuos visus veiksmus būtent pats vengdamas viešumo ir ruošdamasis gintis, nes jis pats geriausiai žino, ką padarė“, – dėstė V. Valentinavičius.
Pasak jo, vienintelis opozicijos siūlomas prasmingas žingsnis yra susitikti su prokuratūra ir paklausti, kaip viskas vyko iš tiesų. Visgi, anot V. Valentinavičiaus, akivaizdu, kad Seimo nariams ne tiek svarbu išsiaiškinti tiesą, o svarbiau atidaryti „politinės medžioklės sezoną“.
„Sutinku visiškai, kad Lietuvos Seimas tikrai nėra geriausia vieta aiškintis tiesą tokiuose dalykuose. <...> Ponia Norkienė sako, kad nori sužinoti tiesą, bet kažkodėl tiesą tik apie Seimo pirmininkę, o ne prokurorus arba patį Bartoševičių, ką tikrai labai sunku padaryti“, – vertino politologas.
Apie pasitraukimą kalbėjo ir anksčiau
Konservatorių frakcijos, kurioje ir dirbo K. Bartoševičius, seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pasakojo ne kartą iš jo girdėjusi svarstymus, kad buvo klaida kandidatuoti, o vėliau ir dirbti Seime, nes jis parlamante savęs neatranda.
„Aš, kaip frakcijos seniūnė ir kaip žmogus, kuris suinteresuotas, kad frakcijos nariai jaustųsi gerai ir išpildytų savo lūkesčius, bendruomenės, komandos nariais būtų, ieškojau būdų, kaip jam atrasti saviraiškos daugiau Seimo darbe ir t.t.
Tai jo apsisprendimas ir tai, kad mane informavo, turiu pasakyti, kad aš tiesiog nusprendžiau nebedėti daugiau pastangų į ketinimus atkalbėti ar sakyti, kad gal tu tai pabandyk, gal tau būtų įdomūs tokie klausimai ar veiklos būdai. Man buvo aišku nuviliantis sprendimas, bet nebuvo stebinantis“, – tai, kaip K. Bartoševičius pranešė nutaręs trauktis iš Seimo, prisiminė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Tuo metu apie teisėsaugos įtarimus dar nebuvo žinoma. Po to, kai K. Bartoševičius pranešė besitraukiantis iš Seimo, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sakė su juo daugiau nebendravusi. Nebendravo ji su juo ir po to, kai pasirodė informacija apie prokurorų reiškiamus įtarimus.
„Nežinau, kokia prasmė po paaiškėjusių aplinkybių dar kalbėtis, mes visi buvome tokiame, švelniai tariant, nuosmukyje“, – sakė konservatorė.
