Daugiau nei 20 metų trunkanti era Rietave: nuo nepajudinamo mero iki galvos skausmo – kur rasti mediką už 3 tūkst. eurų

Nuo pat atkūrimo Rietavo savivaldybė dar nematė kito mero. Daugiau nei du dešimtmečius čia pozicijų neužleidžiantis Antanas Černeckis sieks ir dar vienos kadencijos. Nors gatvėje sutikti rietaviškiai politiko nekeikia, specialistai siunčia įspėjimo signalus – toks ilgas valdymo periodas signalizuoja apie regioninės politikos problemas.

20 metų – daug ar mažai? Artėjant savivaldybių tarybų ir merų rinkimams portalas LRT.lt žvelgia į miestus ir rajonus, kurių merai – ilgiausiai pareigas einantys savivaldybių vadovai.

Rietavo savivaldybė buvo atkurta 2000-ųjų kovą. Tuomet miestui stojo vadovauti Lietuvos centro sąjungai priklausęs A. Černeckis ir iki šiol iš posto pasitraukęs dar nebuvo.

Keitėsi tik politinės jėgos, kurioms priklausė A. Černeckis: nuo 2003 m. jis tapo Liberalų ir centro sąjungos nariu bei Rietavo skyriaus pirmininku, o nuo 2014 m. yra Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys, taip pat ir partijos Rietavo skyriaus pirmininkas.

Daugiau nei du dešimtmečius mero pareigas einantis politikas yra apsisprendęs siekti ir dar vienos kadencijos.

Per šiuos rinkimus, kaip ir 2019-aisiais, A. Černeckiui dėl gyventojų palankumo teks konkuruoti su dar dviem kandidatais. Šiemet siekti mero kėdės Rietave yra nusprendę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatas Egidijus Gricius ir Lietuvos socialdemokratų atstovas Alfredas Mockus.

Rietavo centre LRT.lt sutikti ir kalbinti gyventojai priekaištų merui žerti neskubėjo ir tik kiek pamąstę galėjo įvardyti keletą aktualiausių problemų. Visos jos – gyvenimiškos ir labiau padiktuotos buities: aukštos atliekų išvežimo ir šildymo kainos, dalies žmonių netenkina sveikatos priežiūros galimybės, akcentuojama ir pramonės objektų tarša, darbo vietų trūkumas.

„Aš jau esu senjoras. Gaunu pensiją ir viskas. O ko daugiau. Yra čia dvi ar trys klinikos, šeimos gydytojai. Jeigu rimčiau susergi, gauni siuntimą į Klaipėdą, Plungę, ir viskas. Nežinau, niekuo negaliu daug skųstis. Tvarkosi meras, štai skverą daro. Negirdėjau, kad juo kas skųstųsi“, – pasakojo rietaviškis Stasys.

Situacija dėl medikų – įtempta: gyventojai jaučia nepatogumų, įstaiga susiduria su finansiniais iššūkiais

Rietaviškė Irena taip pat nebuvo linkusi itin kritikuoti dabartinės miesto valdžios, tačiau užsiminė apie nepatogumus dėl tam tikrų sričių gydytojų stygiaus – prireikus kardiologo konsultacijos, žmonėms tenka keliauti į už keliasdešimt kilometrų esančią Klaipėdą.

„Poliklinikoje viena gydytoja tik dirba, o kitoje – kiek daugiau. Jeigu šiandien užsiregistruoji, tai rytoj jau priimtų. Tik specialistų, kaip, pavyzdžiui, kardiologų, nėra. Tada reikia į Klaipėdą. Bet mes pensininkai, mums gerai: ramu, saugu, niekas neužpuola, naktimis ir vakarais nevaikštome“, – teigė Irena.

Medikų stygiaus problema bei centrinės valdžios vykdomos pertvarkos nerimą kelia ir Rietavo valdžiai, mat kai kurioms sveikatos priežiūros įstaigoms gali tekti balansuoti ant išlikimo ribos.

Aiškėja, kad Rietave veikiančios slaugos ligoninės laukia įtemptas metas – kai kurioms slaugytojoms gali tekti siūlyti žemesnes pareigas, nei darbuotojos užima šiuo metu, o tai galimai reikštų ir menkesnį atlygį. Be to, nerimą kelia ir sveikatos priežiūros srityje dirbančiųjų amžius – nežinia, ar į mažą savivaldybę pavyks prisikviesti jaunų specialistų, galinčių užimti į užtarnautą poilsį pasitraukiančių darbuotojų vietas.

„Reforma yra reforma. Kartais nepavyksta iki galo suprasti, kodėl taip reikia daryti, bet, matyt, yra loginis pagrindimas. Gali tekti pažeminti pareigas, bet aš ten nematau didelės problemos. Jeigu žmogui palieki atlyginimą tokį, kokį jis gauna, koks jam skirtumas, kaip tu jį vadinsi. Darbą beveik tą patį dirbs. Reikia susikalbėti. Yra ta problemėlė, bet yra ir kita – pensinio amžiaus žmonių yra. Jau sunkoka kai kam darosi. Bet šią problemą, manau, išspręs. Pasitarėme su vadovybe“, – sakė A. Černeckis.

Meras pastebėjo, kad norint prisivilioti gydytoją dirbti Rietave, reikia pasiūlyti maždaug 3 tūkst. eurų atlyginimą atskaičius mokesčius, tačiau Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centras ne visuomet pajėgia mokėti tokio dydžio darbo užmokestį.

„Yra tokia bėda, kad pirminės sveikatos priežiūros centrui reikia tam tikrų specialistų, be kurių tiesiog negauna licencijos. Nori ar nenori, bet esi priverstas mokėti tiek, kiek jis prašo, o ne tiek, kiek gali. Tai yra bėda. Jis gali atvažiuoti, dirbti nuotoliniu būdu, bet turi mokėti tiek, kiek prašo, arba negauni licencijos. Arba moki, arba neturi ir užsidarai. Kol kas išsisprendėme, išsidėliojome. Buvo momentų, kai iš savivaldybės pridėjome keletą tūkstančių, kai reikėjo paremti“, – pastebėjo A. Černeckis.

Reikia apie 500 darbo vietų, bet prisikviesti verslininkų – nelengva

Tiek jau minėta Irena, tiek darbo dienos popietę su dviem vaikais mieste vaikštinėjusi Lina akcentavo ne tik nepatogumus, kai prireikia pas gydytoją, bet ir darbo vietų stygiaus klausimą, kuris yra itin opus jauniems žmonėms.

„Mūsų poliklinikoje eilės ilgos. Jeigu užsirašai tam tikrai valandai, tai reikia ateiti ir laukti. Apie porą valandų reikia turėti rezervą. Kai buvo gripas, tai tekdavo ir vizito ilgiau palaukti. Savaitės netekdavo, bet dvi ar tris dienas reikėdavo. Nėra ir darbo pas mus tokio, kad būtų patogu vaikus iš darželio pasiimti ir pan. Tai tenka važiuoti į Plungę arba į Klaipėdą“, – sakė Lina.

Meras tvirtino, kad mieste yra nemažų darbdavių ir šiuo klausimu yra prasčiau besiverčiančių savivaldybių, tačiau sutinkama – darbo vietų poreikis vis dar nėra patenkinamas ir žmonėms tenka vykti į kitas savivaldybes.

„Fabrikų, fabrikėlių atsirado aplink visą Rietavą ir aš negaliu sakyti, kad mes biednai atrodome. Aišku, jų dar reikėtų ir ieškome. Nepakenktų dar kokios 500 darbo vietų, kad būtų šiandien“, – sakė A. Černeckis.

Vis dėlto, pasak politiko, mažoms savivaldybės prisikviesti investuotojų yra nelengva užduotis, nors ir stengiamasi pasiūlyti patrauklias sąlygas. Be to, pastebima, kad itin didelių darbdavių prisitraukti nė ir nebandoma, nes verslo nesėkmės ar bankroto atveju nedideliame mieste gali smarkiai išsiplėsti bedarbių gretos.

„Rietavui prisivadinti kokio 1 tūkst. darbo vietų įmonę yra nerealu. Kitas dalykas, tos darbo jėgos neužteks. Mums ir kitoms mažesnėms savivaldybėms patartina būtų neužsiplėšti su tūkstantinėmis įmonėmis. Bankrutavus šitai įmonei, vieną dieną atsiranda tokia bėda, kurios nepavydžiu niekam. Kai 2002 m. bankrutavo mūsų baldai („Rietavo baldai“ – LRT.lt), tai ten daugiau nei 400 žmonių buvo vienu metu paleisti. Vienu metu pasileido tiek žmonių be darbo, šildomi namai buvo iš įmonės kvartalo, vanduo – iš įmonės“, – pastebėjo A. Černeckis.

Gyventojai jaučia nemalonius kvapus, bet meras įsitikinęs, kad problema spendžiama efektyviai

Dalis kalbintų rietaviškių akcentavo taršos problemą – žmonėms kartais tenka kęsti nemalonius kvapus, tad baiminamasi, jog mieste neįsikurtų daugiau teršiančių objektų.

„Viskas tvarkoma, prižiūrima. Tik nerimaujame, kad tos padangų deginimo gamyklos pas mus nestatytų. Jau turime utilizaciją, kuri leidžia kvapus. Dabar truputį rečiau, bet šiaip būna – vakarais ar per išeigines, kai drėgnesnis oras. Savivaldybė tvarkė ten kažką, komisijas kvietė ir patys žmonės parašus rinko. Dabar planuose čia kažkur sklypas išskirtas padangoms deginti. Šitas planas jau būtų negeras rietaviškiams“, – sakė Vanda.

Nemalonių kvapų problemą akcentavo ir kiek už Rietavo ribos įsikūrusi Eugenija. Moteris sakė, jog vasarą dėl nosį riečiančio aromato nė negali atverti langų.

Merui žinoma gyventojų akcentuojama nemalonių kvapų problema, tačiau politikas tvirtina, kad šio klausimo sprendimas jau pasistūmėjęs į priekį. Vis dėlto pripažįstama, kad kovoti su verslu nėra paprasta.

„Biovast“ gamykla, kai dar priklausė kompanijai „Arvi“, mažiau dėmesio kreipė į kvapus ir mus čia padusindavo kartais. Stipriai padusindavo. Pykdavomės, kviesdavome visokias komisijas, ekspertizes darydavome. Nebuvo taip paprasta su verslu. Viena vertus, nenori jo sužlugdyti, nes ten per 100 žmonių dirba, pajamos žmonių, šeimos laikosi iš to, bet, kita vertus, tos smarvės toleruoti mes nė vienas negalėjome ir nenorėjome. Pasikeitę savininkai tvarkosi ir dabartiniai šeimininkai daug dėmesio skiria kvapų naikinimui“, – aiškino A. Černeckis.

Pastaraisiais metais, anot mero, neaštrus kvapas žmones yra pasiekęs vos kelis kartus.

„Kai nuvažiuoji į didesnius miestus, tai prie kai kurių vietų čia yra kvepalai, o ne kvapai“, – apibendrino A. Černeckis.

Paklaustas apie padangų gamyklos atsiradimo galimybę, kurios bijo rietaviškiai, meras tvirtino, jog šiuo klausimu yra įvykęs nesusipratimas.

Pasak A. Černeckio, savivaldybė buvo pasinaudojusi parama tvarkant užterštas teritorijas ir į jas pritraukiant investuotojus. Neradus investuotojo, paramos gauti nebuvo galima ir esą taip susiklostė, jog sutvarkyti numatyta teritorija susidomėjo vienas amerikiečių kilmės lietuvis verslininkas, norėjęs ten atidaryti padangų tvarkymo įmonę, įkurti daugiau nei dvi dešimtis darbo vietų, žadėjo kelių milijonų eurų dydžio investiciją.

„Mes tą projektą laimėjome ir sutvarkėme buvusios katilinės teritoriją. Ten buvo mazutu, kitais kurais užteršta teritorija. Buvo be galo bjauri vieta. Sutvarkėme teritoriją, bet tas žmogus dingo po Alytaus gaisro ir mes patys supratome, kad tai yra neįmanomi dalykai – per daug arti gyvenamųjų vietų, ir užmiršome šį dalyką. Dabar paskelbėme konkursą išnuomoti šį plotą ir papuolė rinkimų metas. Reikia pažaisti rinkimus. Apie tas aikšteles ir padangas jau kelis kartus aiškinau ir komitetuose, ir taryboje, ir tinklalapyje paskelbėme, kad niekas negalvoja apie jokias padangas, niekas negali jų tvarkyti tokioje vietoje“, – tai, jog bendrovė greta gyventojų neįsikurs, tikino A. Černeckis.

Situacija dėl šildymo kainų: nelengva, bet tikimasi proveržio

Jau minėtos rietaviškės Vandos nuomone, galbūt būtų laikas išsirinkti kitą merą, mat daugiau nei du dešimtmečius šias pareigas einantis A. Černeckis užsibuvo per ilgai.

„Darbuose nelabai jaučiasi, bet jau galėtų kažką padaryti dėl tų pačių komunalinių atliekų išvežimo. Kainos yra beprotiškos. Viena pensininkė gyveni, o sumoki po 50–60 eurų“, – dėstė Vanda.

Dideles išlaidas už šiukšlių išvežimą akcentuoti buvo linkusi ir Rietavo gyventoja Danutė.

„Be proto didelės kainos už šiukšles. Ir mums, pensininkams, nepatinka, kad bute gyvena vienas pensininkas, bet jis moka tiek, kiek 5 žmonės su mažais vaikais. Mano nuomone, tai yra neteisinga. Šildymas yra labai brangus, bet kadangi aš gaunu kompensaciją, tai man nebrangus“, – teigė Danutė.

Meras pripažįsta – Rietave šiuo metu šildymo kainos nėra mažiausios Lietuvoje, tačiau tuojau primena, jog 2000-aisiais, kai savivaldybė tik buvo atkurta, šilumos ūkis šiame mieste buvo itin blogos būklės: nemažai trasų buvo antžeminės, o ir tos, kurios buvo po žeme, buvo tokios pralaidžios, kad tose vietose ištisus metus žaliuodavo žolė, o energijos netektys siekdavo po 40 proc. Šią infrastruktūrą atnaujinti esą prireikė laiko.

„Ten reikėjo daug pinigų sudėti ir, aišku, dabar tas atsiliepia. Kainos nėra mažiausios, bet mes turime viską naują ir tai su laiku atsipirks, išsimokės tos skolos, išsilygins. Tai yra pagrindai. Juo labiau, kad laikui bėgant ateina naujos idėjos, naujos technologijos, žalinimas, energetiniai projektai. Esame užmetę didelį tinklą, mąstome apie pirminį projektą, kuriame konsorciumą ir tikimės, kad šioje srityje turėtų būti nemažas proveržis. Tikėtis visada tikimės, o kaip bus – negali būti garantuotas“, – dėstė A. Černeckis.

Rietavas yra viena mažiausių Lietuvos savivaldybių – gyventojų skaičius svyruoja apie 7 tūkst., tad kalbant apie šiukšlių išvežimo kainas, Rietavo įtaka joms yra nedidelė.

„Dėl šiukšlių mes mažą įtaką galime daryti. Regione mūsų savivaldybė sudaro 6 proc., tai nuo mūsų tas nepriklauso. Jau esame tame rate ir turime žaisti šį žaidimą. Dėl šildymo ir vandens yra reikalinga investicija. Skolinama yra 7–8-eriems metams, o atsiperka visi šie įdėjimai – nauja katilinė, valymo įrenginiai, trasos požeminės, vamzdynai požeminiai – po 40 ir daugiau metų. Tai reiškia, per tokį trumpą laiką mes turime sugrąžinti tai, kas paskui taupysis. 40 metų nereikės dėti rankos prie šitų darbų, o kaina nebekils. Taip, dabar yra sunkiau. Bet mažuose miestuose ir mažas vartojimas išbrangina“, – aiškino A. Černeckis.

Šiuo metu Rietave veikia nauja katilinė, sutvarkytos visos sistemos, ketinama tvarkyti vandenvietę. Stengiamasi kai kuriuos darbus daryti nesiskolinant pinigų.

Apie rietaviškių džiaugsmus ir liūdesius kalbinta Danutė teigė turinti pastabų merui ir dėl gatvių valymo žiemą.

„Jeigu labai pasninga, mažai valomos gatvės, šaligatviai. Sunku važiuoti ir eiti žmonėms. Šią žiemą buvo daug sniego ir dar jo pranašauja. O šiaip viskas lyg ir neblogai – mes mylime savo miestą“, – sakė Danutė.

Tiesa, šios kritikos Rietavo galva, panašu, nelinkęs priimti. A. Černeckio teigimu, savivaldybės žinioje esantys keliai tvarkomi tikrai neblogai ir sulaukiama teigiamų gyventojų nuomonių dėl kelininkų darbo.

„Šiemet kažkaip tie rinkimai gal per anksti prasidėjo, tai kartais ir dėl jų kliūva mums, nes reikia kažką pasakyti, atrasti, kad yra negerai. Bet dėl savivaldybės kelių ir gatvių tikrai neturėtų bėdavotis“, – įsitikinęs meras.

Tenka spręsti problemas nuo švietimo iki kaimynų rietenų

Daugiau nei du dešimtmečius Rietavui vadovaujantis A. Černeckis pokalbio metu teigė, jog šis miestas turi kuo pasidžiaugti: išasfaltuota kelių ne tik mieste, bet ir kaimuose, suremontuoti bendruomenių namai, senos arklidės virto kultūros centru, įkurta nauja meno mokykla, pastatytas sporto kompleksas, kurį nuomojasi ir reginius organizuoja ir aplinkinių savivaldybių žmonės.

„Turime tokių dalykų, kurių mums daug kas pavydi. Sako: kaip jūs toks mažas miestelis, o turite tiek visokių reikalų prisidarę“, – akcentavo politikas.

Pats A. Černeckis tvirtina apie kadencijas negalvojantis, mat kasdien netrūksta veiklos bei įvairiausių problemų, kurias sprendžiant prireikia mero. Vis dėlto politikas mano, kad gyventojų palankumą galima pelnyti įsigilinus į kasdienes paprastų žmonių problemas.

„Vieną dieną atsisėdi čia prie stalo ir sprendi problemą, kad kaimynas kaimynui valydamas kiemą užvertė tvorą, o už durų laukia dėl kokios vėjo jėgainės statybos žmogus. Bet kol pirmojo neatleidi, negali su antruoju kalbėti. Niekada neišvarai žmogaus, nepasakai, kad jo problema yra tokia menka, lyginant su tuo, ką dar reikia išspręsti. Ten gal už milijonus klausimas, o čia – tik kaimyniškas pasikalbėjimas. Toks yra gyvenimas. Per vieną dieną kartais problemų amplitudė šokinėja nuo švietimo iki medicinos, komunalinių, kaimynų rietenų ir pan.“, – sakė A. Černeckis.

Politologė: Rietavo pavyzdys atskleidžia menkus partijų konkurencinius pajėgumus mažuose miestuose

Nors nedidelio miesto gyventojai, panašu, nelinkę stipriai teisti vienintelio šio miesto mero nuo savivaldybės atkūrimo pradžios, tačiau specialistų nuomone, toks ilgas dominavimas valdžioje nėra geras ženklas.

Klaipėdos universiteto (KU) politologės Gabrielės Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, ilgas valdymas nėra gerai, nes prarandamas entuziazmas, pats valdymas tampa tam tikra rutina, o meras – tarsi simboliu.

„Tai, kad dabar turime įvestą kadencijų skaičių ribojimą, kuris, aišku, tik nuo naujų rinkimų įsigalioja, yra gerai. Nes ir idėjos keičiasi, ir žmonių entuziazmas, leidžia kraują pavarinėti“, – teigė politologė.

Pašnekovės nuomone, bendrame visos Lietuvos savivaldybių kontekste Rietavas atskleidžia mažų savivaldybių problemas: dėl menko gyventojų skaičiaus partijose nevyksta atsinaujinimas, išnyksta konkurencija.

„Kai žiūrime į konkrečiai šio mero ilgavaldystę, pažiūrėkime, nuo ko ji prasidėjo. Ji prasidėjo dar iki tiesioginių mero rinkimų įvedimo. Jeigu žiūrime, kas buvo renkama į tarybą, tai matome, kad ta pati politinė jėga daugybę metų surinkdavo trigubai ar net keturgubai daugiau rinkėjų balsų nei kitos politinės jėgos. Negalime įvardyti, kad čia yra valdžios uzurpavimas. Tai reiškia, kad kitos politinės jėgos neturi ką pasiūlyti, o neturi ką pasiūlyti, nes, greičiausiai, trūksta žmonių, atsinaujinimo, atsišviežinimo“, – aiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Politologės teigimu, galima tikėtis, kad jeigu partijos nesugebės sustiprėti konkurencinėje kovoje, dominuojantys politikai ir toliau bus renkami iki pasieks numatytą kadencijų limitą ir tuomet rinkėjai bus priversti atsigręžti į kitą kandidatą.

Be to, pastebima, kad mažųjų savivaldybių merai rinkėjams nė nesiūlo ko nors nauja. Neretai rinkėjai viliojami išlaikyti dabartinę situaciją ir merą rinktis viliantis, „kad tik nepablogėtų“.

Tikėtina, kad maži miestai politikų nevilioja ir dėl to, jog mažosios savivaldybės nesulaukia ryškaus centrinės valdžios dėmesio, nors pareigų ir funkcijų jiems nėra deleguota mažiau, be to, tenka kovoti ir su žmonių išsivažinėjimu į regionų centrus.

„Sakyčiau, mažų savivaldybių merams galvos skausmų yra daugiau nei didmiesčių. Nenoriu nuvertinti, kad didmiesčių merams yra lengviau, jiems tiesiog tenka kiti rūpesčiai. Žinant, kokie santykiai yra tarp centrinės ir vietos valdžios, ir tai, kad jie yra gana įtempti, tai tikrai ne juokas būti mažos savivaldybės meru“, – įžvelgė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.

Mažosios savivaldybės politikų nedomina ir dėl gana ribotos sprendimo galios

Tendenciją, kai politikai ilgai užsibūna poste, su naujų politikų stygiumi bei nedideliu gyventojų skaičiumi sieja ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Sociologijos katedros vedėja doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė.

„Savivaldos politikos dinamika nėra tokia ryški ir taip stipriai matoma kaip nacionalinėje politikoje, kur ir valdančiųjų dauguma keičiasi, Seimo pirmininkai nauji ateina. Turėdami galvoje mažai kintantį gyventojų skaičių, kuris savivaldybėse yra mažėjantis pastaruosius 30 metų, suprantame, kad politikų pasiūla nėra begalinė. Ir politikų, kurie ateina iš vietos gyventojų, verslininkų ar vadovų, pasiūla nėra tokia labai didelė. Todėl ir susidaro toks įspūdis, kad vietos politika neturi dinamikos“, – dėstė J. Bučaitė-Vilkė.

Neatmetama, kad politikų mažosios savivaldybės nedomina ir dėl to, jog čia jiems tenka spręsti labiau buitines problemas, o ne užsiimti „didžiąja politika“. Jau po pirmųjų kadencijų tiek merai, tiek tarybų nariai gana greitai pamato savo galių spręsti ribas.

„Manau, jeigu padarytume savivaldybių politikų apklausą, gali būti, kad įdomių dalykų išryškėtų, kiek jie patys jaučia, kad gali kažką nuveikti. Nacionalinėje politikoje, nors ir dirba didelėse frakcijose, jie tų svertų turi daugiau“, – dėstė pašnekovė.

Būtent toks Lietuvos regioninės politikos pobūdis, J. Bučaitės-Vilkės nuomone, gali ir trukdyti naujų lyderių, kurie galėtų tapti atsvara ilgamečiams politikams, susiformavimui.

Pasak pašnekovės, vadybine prasme savivaldybių, kuriose jau daug metų vis išrenkamas tas pats meras, gyventojai patiria tam tikrų teigiamų permainų stygių, tačiau, kita vertus, tokia tendencija kartu lemia ir stabilumą.

„Nepamirškime, kad rinkėjai yra vyresnės kartos žmonės ir jie nėra labai linkę į avantiūras. Tačiau manau, kad jeigu atsirastų jaunesnis, su ta teritorija susijęs žmogus, tikėtina, kad ir nubalsuotų, nors jauni žmonės nelabai linkę dalyvauti tokiose avantiūrose“, – pastebėjo mokslininkė.