Trečiadienį su Lenkijos ir Ukrainos prezidentas Lvive susitikęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Rusijos sukeltas karas Ukrainoje įžengė į lemiamą stadiją, o ukrainiečiai pastebi vis labiau išgaruojančią rusų karių motyvaciją.
Kaip ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo prezidentas G. Nausėda, trečiadienį vykęs susitikimas su Lenkijos ir Ukrainos prezidentais svarbus dėl to, kad joks telefoninis pokalbis nepakeis to jausmo, kai galima matyti iki galo kovoti pasiryžusių žmonių akis.
„Šiandien tokias aš matau, mūsų partneriai, prezidentas, jo komanda, visa Ukraina yra pasiryžę kovoti iki galo dėl savo laisvės ir jie šią kovą tikrai nugalės. Dėl to mes neturime jokių abejonių“, – tvirtino šalies vadovas.
Prezidentas kalbėjo, jog susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžė, kad labai svarbus motyvacijos klausimas. Šiandien, kaip dėstė G. Nausėda, ukrainiečiai mato vis daugiau demotyvacijos ženklų iš Rusijos karių pusės.
„Iš pat pradžių buvo aišku, kad šiems vaikinams, atsiųstiems iš įvairiausių Rusijos regionų kovoti į ne savo valstybę, iš esmės nėra dėl ko. Nėra tos motyvacijos, nes iš esmės tai yra kova už Putino imperines ambicijas.
Tuo tarpu Ukrainos kariai kaunasi už savo žemę ir jie turi besąlygišką savo tautos paramą. Tai yra, turbūt, svarbiausia pergalės prielaida“, – komentavo prezidentas.
Susitikime – trys klausimų grupės
Anot šalies vadovo, susitikimo su Lenkijos ir Ukrainos prezidentais metų dėmesys buvo sukoncentruotas į tris klausimų grupes – karinę pagalbą Ukrainai, ekonominę ir humanitarinę pagalbą ir Ukrainos euroatlantinę integraciją.
„Pirmuoju klausimu tikrai galime pasidžiaugti, kad jau netrukus Ukrainą pasieks artimojo nuotolio zenitiniai pabūklai L-70 ir reikalinga amunicija. Tai yra tęstinė pagalba, kurią Lietuva teikia Ukrainai ir neabejoju, kad galėsime šiais metais pateikti nemažai antidronų, kurie yra vertinami Ukrainos karių, kuriais pasiekiama ženklių rezultatų mūšio lauke“, – teigė šalies vadovas.
Pasak G. Nausėdos, mūsų pajėgumai gaminti antidronus šiuo metu yra gana riboti ir juos reikėtų didinti, o tam reikalingi organizaciniai sprendimai, investicijos. Jis sakė besitikintis, kad tai pavyks padaryti, nes antidronai reikalingi ne tik Ukrainai, bet ir Lietuvos kariuomenei.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad Valstybės gynimo taryboje priėmėme sprendimus, kad parama bus teikiama, kad jau šiemet yra numatyta 40 mln. eurų ir neabejoju, kad jei reikės, ši suma bus padidinta. Ši suma skirta ne tik atkyvuoti vietinės pramonės pajėgumus, bet ir prisijungti prie tarptautinių fondų, iniciatyvų, siekiant įsigyti ginklų Ukrainos kariams“, – kalbėjo G. Nausėda.
Dėl karinės paramos tolesnio teikimo, kaip teigė prezidentas, sutaria visos Lietuvos valdžios institucijos. Tiesa, jis teigė, kad tai nėra tik dvišalis Lietuvos ir Ukrainos klausimas.
„Šiandien karas įžengė į lemiamą stadiją. Ukrainiečiai laukia didelio Rusijos puolimo vasario mėnesį. Štai kodėl svarbu nepaprastai sustiprinti Ukrainos kovinę galią pėstininkų kovos mašinamos ir tankais.
Pėstininkų kovos mašinos pastaruoju metu jau pajudėjo, jos tiekiamos iš karto iš keleto valstybių. <...> Dėl tankų klausimo taip pat tikiuosi, kad bus priimti visi reikalingi sprendimai, kurie leis Ukrainos kariuomenei apsirūpinti moderniais tankais. <...> Reikalinga ir amunicija, kurią jie galėtų šaudyti ir nebūtų jokių fizinių ar kiekybinių apribojimų tai daryti“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda, kalbėdamas apie Ukrainos euroatlantinę integraciją, teigė, kad ukrainiečiai tikisi jau šiemet pradėti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. Daug kalbėta, anot šalies vadovo, ir apie liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
„Čia Ukraina siunčia labai aiškų signalą, kad norėtųsi išjudinti tą formulę, kurią kartojame nuo Bukarešto viršūnių susitikimo 2008 metais, kad NATO durys yra atviros, kad būtų rastos formuluotės ir tam tikri algoritmai, kaip Ukrainai galima būtų suteikti tam tikras saugumo garantijas, kol karas nėra visiškai pasibaigęs.
Tiek Ukraina, tiek mes suprantame, kad karo viduryje priimti sprendimus dėl visiškos Ukrainos narystės NATO būtų labai sudėtinga. Dėl tos priežasties Ukraina yra pasirengusi kartu su mumis dirbti, kad rastume optimalų būdą judėti į priekį, pasiekti tam tikros dinamikos šitoje srityje“, – kalbėjo G. Nausėda.
