Absurdas, drambliuko svajonės ir noras pasirodyti prieš rinkimus – taip teisininkai ir politologai vertina pasklidusią Laisvės partijos politikų idėją partnerystę įteisinti Vilniaus miesto savivaldybės lygiu.
Redakcijos, taip pat ir LRT.lt, trečiadienį gavo, kaip tvirtinama, Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus susirašinėjimą su Vilniaus miesto savivaldybės teisininkais. Susirašinėjime dėstoma, kad partnerystė galėtų būti įteisinta sostinės lygiu – tokią mintį palaiko dabartinis meras Remigijus Šimašius, bet pats T. V. Raskevičius nuo komentarų susilaikė.
„Reikėtų teisininko išaiškinimo“, – apie tokią idėją paklausta kalbėjo Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė.
Taip pat skaitykite
O teisininkai, panašu, neturi ką aiškinti – vos paklausti apie mintį, kad partnerystė būtų įteisinta savivaldybės lygiu, tvirtina, kad tai yra absurdas.
„Nesąmonių kampelis, absurdas visiškas. Teisiškai tai nieko nereikštų. Tai girto drambliuko svajonės apie neaiškų ką“, – trumpai tokią idėją paklaustas portalo LRT.lt įvertino Vilniaus universiteto profesorius, teisininkas Vytautas Nekrošius.
Pasirodymas artėjant rinkimams
Nerimtai tokią idėją vertinai ir KU politologė G. Burbulytė. Pasak jos, reikia gerbti galiojančius teisės aktus, o Vietos savivaldos įstatyme nenumatomos jokios galimybės kažką panašaus įteisinti.
„Tikrai neįsivaizduoju, kaip teisiškai tai galėtų būti. Man atrodo, kad tai nėra įmanomas dalykas. Ir jei tai nėra įmanomas dalykas, nebent teisininkai mato kažkokią išskirtinę galimybę, kurios mes nematome, tai tada, be abejo, čia yra bandymas reklamuotis arba neleisti tam klausimui dingti iš darbotvarkės“, – vertino politologė.
Savaitės pradžioje portale LRT.lt pasirodė interviu su T. V. Raskevičiumi, po kurio jis sulaukė žmogaus teisių gynėjų kritikos, jog nebaigus dirbti darbų Seime – nepriėmus Parnerystės ar Civilinės sąjungos įstatymų – Laisvės partijos atstovas siekia tapti Vilniaus miesto meru.
Taip pat skaitykite
Paklausta, ar tokia idėja gali būti įrankiu kompensuoti rinkėjams nebaigtus darbus ir atsakyti į kritiką, G. Burbulytė svarstė, kad taip gali būti, bet pati kritika T. V. Raskevičiaus atžvilgiu nėra objektyvi, nes žmogus turi teisę pasirinkti, ar tęsti karjerą Seime, ar sukti į savivaldą.
„Čia daugiau akmenukų pamėtymas. Bet apskritai paties klausimo kėlimas, matyt, yra naudojamas ir išnaudojamas viešumo, reklamos tikslais ir siekiant tam klausimui neleisti pasimiršti. Tikrai nematau galimybių, kad tai galėtų viena pati savivaldybė padaryti. <...>
Net keista. Matyt, reikėtų asmeniškai klausti, kur mato galimybes tai įgyvendinti, nes tai, kas vyksta vietos savivaldoje, nereiškia, kad viskas savavališkai.Yra teisės aktai, mes jų turime laikytis. Savivaldybės turi savo funkcijas, aišku, yra savarankiškos funkcijas. Bet teisininkai pasakytų, kad kas neparašyta [įstatyme], to daryti negalima. Keista, kad tokio lygmens žmogus, ragavęs politikos duonos, tokius pareiškimus daro“, – teigė KU politologė G. Burbulytė.
LRT.lt primena, kad du alternatyvius projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius, Seimas ėmėsi nagrinėti dar praėjusių metų gegužę.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą kaip kompromisinį pateikė lyčiai neutralios partnerystės įteisinimą remiantys valdančiųjų frakcijų atstovai, o Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio įteisinimo palaiko konservatyvesni parlamentarai.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą parengę politikai laiko jį kompromisiniu, lyginant su pernai Seime atmestu Partnerystės įstatymo projektu.
Kritikai sako, kad jis savo reguliavimu yra panašus į santuokos ar šeimos santykius, todėl labiau tinkamas „artimo ryšio“ projektas.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
