2022 metais buvo užfiksuota 3 tūkst. 151 smurto prieš vaikus atvejis, kurio metu galimai nukentėjo 2 tūkst. 803 vaikai. Vien šventinį Kalėdų savaitgalį gauta daugiau nei 150 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, saugią aplinką teko užtikrinti 80 vaikų. Remdamasis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija, portalas LRT.lt primena, kas laikoma smurtu prieš vaikus, kaip elgtis, įtariant smurtą prieš vaiką, ir kur apie smurto atvejį būtina pranešti.
Kokia situacija šiuo metu?
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba akcentuoja, kad gaunamų pranešimų skaičius auga kiekvienais metais – 2020 m. buvo gauta 39 tūkst. 430 pranešimų, 2021 m. – 40 tūkst. 493, 2022 m. – virš 44 tūkst. 500.
Taip pat skaitykite
2020 m. nuo smurto nukentėjo 2 tūkst. 486 vaikai, 2021 m. – 2 tūkst. 594, o 2022 m. – virš 2 tūkst. 800 vaikų.
Kas laikoma smurtu prieš vaikus?
Išskiriami keli požymiai, kurie įrodo, kad vienoks ar kitoks veiksmas ar neveikimas yra smurtas prieš vaiką:
- Kai tai daroma tyčia. Veikiant ar neveikiant, tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia daromas poveikis vaikui.
- Šis poveikis gali būti fizinis, psichologinis ar seksualinis.
- Sukelia pasekmių – poveikis reiškia smurtą, jeigu dėl to vaikas miršta, sutrikdoma sveikata, normali raida, sukeliamas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, pažeminama vaiko garbė, orumas.
- Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma ir vaiko nepriežiūra bei bet kokios fizinės bausmės.
Smurtu nelaikomi veiksmai, kai prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, bet šiais veiksmais siekiama išvengti dar didesnio pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima padaryti kitomis priemonėmis.
Smurto prieš vaikus formos
- Fizinis smurtas – tyčinis vaiko mušimas ranka ar daiktais, stumdymas, spardymas, purtymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas. Kojos pakišimas, kad nugriūtų ar susižalotų, spjaudymas, kankinimas, deginimas, daužymas, ginklo ar kitų žalojančių daiktų naudojimas taip pat yra fizinio smurto formos.
- Psichologinis/emocinis smurtas – tyčiojimasis iš vaiko, agresyvus žodinis elgesys, žeminimas, įžeidinėjimas, gąsdinimas, grasinimas, vertimas jaustis kaltu, nuolatinis blogos savijautos sukėlimas, parodymas, kad vaikas nėra mylimas, kad yra blogesnis už kitus, aprėkimas, apkalbinėjimas už akių siekiant pažeminti, įžeidžių raštelių, SMS žinučių ar elektroninių laiškų rašymas, privačios informacijos atskleidimas siekiant pažeminti ir t. t.
- Seksualinis smurtas prieš vaiką – kai vaikas yra išnaudojamas seksualiniams norams tenkinti. Į šią sąvoką telpa keletas prievartos formų: kai vaikas yra liečiamas, glostomas, bučiuojamos vaiko intymios vietos, vaikas nurenginėjamas, verčiama vaiką liesti savo ar kito asmens intymias vietas, arba asmuo pats save seksualiai liečia vaiko akivaizdoje arba kai vaikai fotografuojami ar filmuojami nuogi, tokios nuotraukos ir filmai talpinami internete ar kitaip platinami.
Vaikų įtraukimas į prostituciją, prekyba vaikais seksualinio išnaudojimo tikslais – taip pat seksualinis smurtas.
Anksčiau portalui LRT.lt Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Rūta Karčiauskienė sakė, kad seksualinis smurtas yra vienas iš labiausiai vaiką žalojančių suaugusiojo veiksmų ir smurto formų, kuri sunkiausiai atpažįstama.
Visgi specialistė išskyrė kelis bruožus, pagal kuriuos galima atpažinti, kad vaikas galimai patiria seksualinę prievartą:
- Jei vaikas tapo uždaras;
- Jei jam sunku sėdėti;
- Jei jis staiga ima ypač domėtis seksualinėmis temomis, šia tema žino daugiau, nei reikia jo amžiui;
- Jei akivaizdžiai seksualizuotai elgiasi su kitais vaikais ar suaugusiaisiais.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas kalba, kartais svarbu pastebėti ir tai, ko vaikas nekalba. Įvairius patirto seksualinio smurto ženklus galima pamatyti per piešinius, rašinėlius, kartais vaikas gali sakyti, kad taip buvo mano draugui, nors iš tiesų taip nutiko jam.
Jeigu vaikas, jo elgesys pasikeitė, labai svarbu aiškintis, kodėl taip nutiko, ir stebėti, ar nėra kitų ženklų, kurie bylotų apie patirtą seksualinį smurtą“, – teigė R. Karčiauskienė.
- Nepriežiūra ir apleistumas – kai suaugusieji nesirūpina vaiku. Vaikams reikia, kad juos prižiūrėtų, kad jie turėtų, ką valgyti, drabužių ir reikalingų daiktų, kad ateitų gydytojas, jeigu vaikas serga, kad jis būtų apsaugotas nuo pavojų. Jeigu mažas vaikas ilgam paliekamas vienas, be suaugusio priežiūros arba verčiamas atlikti jiems pagal jėgas ir amžių per sunkius namų ruošos darbus – gaminti maistą, skalbti, prižiūrėti jaunesnius vaikus ir pan. – tai taip pat laikoma viena iš smurto formų – nepriežiūra.
Kaip elgtis, įtariant smurtą prieš vaiką?
Jei pastebimas stipriai pasikeitęs vaiko elgesys, jei vaikas neatvyksta į mokyklą, nedalyvauja pamokose, atrodo vangus, liūdnas ar yra pastebimų smurto žymių ant veido ar kitų kūno vietų, reikėtų kreiptis į specialistus ar institucijas.
Pareiga pranešti apie smurtą prieš vaiką, įtarimą dėl smurto ar apie kitas nerimą keliančias situacijas yra įtvirtinta visiems asmenims.
Kur pranešti apie smurtą?
Sužinojus, kad vaikas patiria smurtą ar pastebėjus smurto požymius, nerimą keliančias situacijas ar aplinkybes, būtina pranešti:
- Policijai Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 (visą parą).
- Vaiko teisių linijai telefono numeriu 8 800 10 800 arba el. paštu konsultacijos@vaikoteises.lt. Linijos konsultantų darbo laikas: I–IV 8.00–19 val.; V 8–18 val.
Šios linijos pagalba vaikai ir suaugusieji gali pasikonsultuoti visais vaiko teisių apsaugos klausimais bei pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus.
Taip pat skaitykite
- Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Skyrių kontaktinius duomenis galima rasti čia.
Pranešus apie galimą smurtą Vaiko teisių apsaugos teritoriniam skyriui, bus atliekamas vaiko situacijos vertinimas ir imamasi atitinkamų veiksmų, kad vaikas būtų apsaugotas.
