Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad Žvalgybos kontrolierių įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Apie tokį sprendimą KT teisėjai pranešė ketvirtadienį.
Nutarimo dokumente skelbiama, kad pagal Žvalgybos kontrolierių įstatyme numatytus straipsnius, žvalgybos ombudsmeno pareigybė neapriboja Seimo kontrolierių pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo, mat jam „priskirta kontroliuoti tik institucijų, vykdančių specifinę veiklą ir įgyvendinančių specialius uždavinius siekiant stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą, veiklos teisėtumą; taigi žvalgybos kontrolierius veikia tik siauroje, itin specifinėje srityje“.
KT pažymėjo, jog karinių bei saugumo tarnybų bei pareigūnų veikla pagal Konstituciją gali ir turi būti kontroliuojama, siekiant užtikrinti, kad institucija paiso konstitucinio teisinės valstybės principo bei iš jo kylančių imperatyvų, nepažeidžia žmogaus teisių ir laisvių. Todėl Seimas, esant poreikiui, gali steigti nepriklausomą specializuotą kontrolės instituciją.
Šis KT sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
ELTA primena, kad skundą dėl įstatymo grupė Seimo narių pateikė KT dar šių metų sausį.
Opozicijos atstovai abejojo, ar žvalgybos kontrolieriaus pareigybė neapriboja Seimo kontrolierių pareigos tirti skundus dėl valstybės ir savivaldybės pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo. Taip pat prašyta išsiaiškinti ir įvertinti, kaip ši pareigybė yra susijusi su žvalgybos institucijų ir pareigūnų veikla, perduodama žvalgybos kontrolieriaus kompetencijai.
Žvalgybos kontrolieriaus įstatymą Seimas priėmė pernai. Kaip numato įstatymas, parlamentas skirs du žvalgybos kontrolierius 5 metų kadencijai. Jų kandidatūras parlamentui teiks Seimo pirmininkas.
Žvalgybos kontrolieriumi galės būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį arba kvalifikaciją, įgyjamą baigus vientisąsias studijas, turintis ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vykdant veiklą, susijusią su nacionaliniu saugumu ir gynyba. Jis taip pat turės atitikti nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.
Žvalgybos kontrolieriumi bus skiriamas asmuo, kuris iki jo kandidatūros pateikimo Seime dienos pastaruosius 5 metus nebuvo valstybės politiku.
Tuo metu lapkritį Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams teigė, kad iš esmės yra baigusi kandidatų į žvalgybos kontrolierius paiešką. Visgi, ji tvirtino, kad paskyrimo procesą šiek tiek stabdo Seimo narių grupės pasikreipimas į KT dėl pačios institucijos reikalingumo bei dėl žvalgybos kontrolieriams suteiktų įgaliojimų.
