Daug kur Lietuvoje mokinių skaičius traukiasi, o šio kaimo mokykloje – atvirkščiai, jis kyla. Vos penkiais kilometrais nutolusioje nuo Panevėžio Velžio gimnazijoje mokosi ne tik aplinkinių kaimų, kuriuose mokyklų nebelikę, vaikai. Čia savo atžalas veža ir miestiečiai. Ši kaimo mokykla ir reitinguose įsitaisiusi garbingoje vietoje. Bet vadovai neslepia jaučiantys grėsmę, kad vykstant pertvarkoms ir ji gali ateityje sunykti.
2006 metais Velžio gimnazijoje mokėsi 345 mokiniai, dabar – 700. Mokinių daugėti pradėjo prieš dešimtmetį.
„Tėvai dar iš pradžių dairėsi, žiūrėjo, kas ir kaip čia. Sulaukdavome po dešimt naujokų per metus, o vėliau – iki 50, 100“, – sakė Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.
Uždarius aplinkines mokyklas čia mokytis suvažiavo Katinų, Miežiškių, Jotainių vaikai. Ilgainiui Velžys tapo patrauklus ir miestiečiams – čia savo atžalas atveža panevėžiečiai.
„Pas mus atvyksta vaikai iš Panevėžio, iš kitos pusės miesto – nuo Kupiškio pusės, taip pat iš Šilagalio, nuo Anykščių, nuo Raguvėlės, nuo Nevėžio krypties. Galima sakyti, vaikai atvažiuoja šešiolikos kilometrų spinduliu“, – vardijo mokyklos vadovas.
Iš viso atvykstančių, nevietinių, čia mokosi 380 mokinių, tarp kurių – 75 panevėžiečiai.
„Viena mama skambins šiandien. Nepritapo jos penktokėlis miesto mokykloje. O ir vaiko dalis buvusios klasės pradinėje mokykloje atėjo pas mus. Kalbasi tėvai tarpusavyje, tad mama nori pas mus“, – aprodydamas mokyklą kalbėjo direktorius.
„Mūsų mokytojai leidžia vaikams klysti ir bandyti. Tai ir yra mokytojų profesionalumas. O ir turime stiprią švietimo pagalbos specialistų komandą. Manau, jau galime sakyti, kad esame link įtraukties“, – antrino direktoriaus pavaduotoja Silvija Šukevičienė.
Tai yra ilgoji gimnazija, tad, anot vadovų, tėvams patraukli – ateina pirmokas, o atsisveikinama jau su dvyliktoku.
Nebijo klysti ir iš klaidų mokytis
Daugumos kabinetų durys šioje gimnazijoje – stiklinės. „Esame atvira mokykla“, – sako direktorius. Ir skambutis čia skirtas tik mokytojams, jis praneša tik pamokos pradžią, o pabaigą paskelbia jau pedagogas. Per pertraukas vaikas bendrauja moderniai sutvarkytos mokyklos erdvėse, jei prireikia, ramybės gali pasisemti sensoriniame kambaryje.
Pavaduotoja S. Šukevičienė pabrėžia, kad jų gimnazijoje nedidelė mokytojų kaita. O tai šiais laikais, kai dažną mokyklą smaugia mokytojų stygius, didelis džiaugsmas, nors ir neleidžiantis jaustis itin ramiai. Dar vienas dalykas, kuris ne toks dažnas Lietuvoje, – gimnazijoje dirba dvylika mokytojų vyrų.
„Mūsų mokytojai yra stiprūs, mes skatiname mokytojo lyderystę ir asmeninį meistriškumą, mentorystę. O drauge ir mokinių lyderystę. Mūsų kultūra yra tiek užaugusi, kad už viską dėkojame, viską pastebime ir mokomės iš klaidų. Manau, kad tai ir yra mūsų mokyklos stiprioji pusė. Kiti linkę tų klaidų nematyti, nesureikšminti, o mes einame paklydimų keliu ir tada žiūrime, kas iš to“, – aiškino pavaduotoja.
Pasak R. Baltušio, lyderystę gimnazijai teko rodyti ir kai šalį apėmus pandemijai startavo nuotolinis mokymas.
„Viena mano pavaduotoja – tiksliukė, informacinių technologijų specialistė, dabar ji Londone su keturiais mokytojais pagal Erasmus programą. Vos prasidėjo pandemija ir nuotolinis mokymas, ji viską griebė į savo rankas. Juolab mes jau seniai taikėme nuotolinį mokymą.
Mums sakė: kaip viskas sklandžiai pas jus vyksta. Bet tie, kas sakė, nematė juodosios virtuvės, kai žmonės iki devintos, dešimtos valandos vakaro dirbo, konsultuodavosi. Mes dirbome su „Teams“. Rajonas ir priėmė sprendimą: Velžys su „Teams“ gerai dirba, einame visi į „Teams“, – pasakojo direktorius.
Svarbu ir jaukumas, ir akademiniai rezultatai
Pavaduotoja S.Šukevičienė sako, kad jų gimnazijoje labai svarbu saugumas, socialinė gerovė ir įtrauktis. Bet, greta viso to, svarbūs ir akademiniai rezultatai.
Kaip rodo žurnalo „Reitingai“ naujausi duomenys, tarp geriausiai laikyti geografijos brandos egzaminą parengiančių mokyklų Velžio gimnazija užima 4-5 vietą, biologijos – 20 vietą.
Anot „Reitingų“ atstovės Jonės Kučinskaitės, stipri ši mokykla ir pagal abiturientų parengimą laikyti matematikos egzaminą – iš 360 gimnazijų Velžio gimnazija užima 156 vietą. Informacinių technologijų egzamino reitinge ši mokykla – 129, fizikos – 185 vietoje.
Per 60 proc. Velžio abiturientų šiemet įstojo į aukštąsias mokyklas.
Bendrai paėmus gimnazija reitinge yra 63 vietoje, pernai buvo – 49 vietoje. Kaip aiškino pavaduotoja, tai labai priklauso nuo abiturientų kartos: viena būna stipresnė, kita – kiek silpnesnė.
„Mūsų vaikų ir nacionalinių testų rezultatų vidurkiai aukštesni nei Lietuvos vidurkis. Tiek gabūs, tiek vidurinių gebėjimų, tiek aukštų gebėjimų vaikai gali pas mus pritapti ir surasti save, jiems padeda ir mokytojai, ir mokytojo padėjėjai. Pas mus dirba ir mokytojai emeritai. Žmonės jau išėjo į pensiją, bet mes jų nepaleidome, jie grįžo, konsultuoja, vykdo projektus. Stengiamės išnaudoti tai, ką turime. Kartais pamokoje dirba ir trys žmonės“, – pasakojo pavaduotoja.
S. Šukevičienė pabrėžė, kad mokytojai emeritai tampa rimta parama pradedantiems mokytojams, kad jie neišsigąstų pirmųjų darbo metų sunkumų.
Tai, pasak direktoriaus, yra išsigelbėjimas ir galvojant apie mokytojų stygių, kuris kamuoja visą šalį. Juolab, pasak R. Baltušio, per metus ateina vos vienas ar geriausiu atveju du jauni pedagogai.
Kai kurių mokytojų darbo krūviai – milžiniški
R. Baltušis neslėpė, kad ir jo gimnazijoje buvo situacija, kai trejus metus užtruko lietuvių kalbos mokytojo paieškos. Tuomet kitiems lituanistams teko dirbti didžiuliu krūviu.
„Šiaip ne taip radome. O iki tol kitų mokytojų krūviai buvo didžiuliai, vadavo. Bet šiemet – tfu tfu – netrūko mums mokytojų.
Didžiausia bėda – milžiniški mokytojų krūviai. 30, 32 kontaktinės valandos (tai tik dalis mokytojo krūvio, prie šių valandų derėtų pridėti pasirengimo pamokoms valandas, papildomą veiklą, darbą su auklėjamąja klase, – red. past.). Ir tai yra baisu. Bet čia ministerijos, Vyriausybės problema. Jei mokytojas turėtų 18 pamokų, tai jis gautų 650 ar 700 eurų. Dirbdamas 30 valandų jis gauna 1200 eurų. Ar tai normalu, kai mokytojas dirba pusantro krūvio? Kada jam ruoštis pamokoms, taisyti sąsiuvinius?“ – svarstė R. Baltušis.
Gimnazijos vadovai sakė, kad krūvis yra toks, kad neretas mokytojas išgyvena perdegimą.
Šiemet Velžio gimnazija gretimai mokyklai „skolina“ savo chemijos mokytoją. Pedagogė mišriu būdu šio dalyko moko ir savus, ir Raguvos mokinius. S. Šukevičienė sakė, kad kitais metais gali tekti ir patiems prašyti tokių paslaugų, mat Velžyje gali nebelikti prancūzų kalbos mokytojo.
„68 metai žmogui. Reikės ieškoti, kas galėtų mūsų vaikus mokyti hibridiniu būdu. Nors tikiuosi, kad gal rasime sau mokytoją. Kažkaip mums pavyksta“, – vylėsi direktorius.
R. Baltušis vardijo, kad deficitinių mokytojų gretos smarkiai išaugo pastaraisiais metais: tai ir fizikai, ir chemikai, ir matematikai, ir lituanistai, ir pradinių klasių mokytojai.
„Buvo laikas, kai prieš penkerius metus į konkursą atėjo aštuoni mokytojai. O dabar konkursą gali skelbti, gali neskebti – nebėra žmonių, niekas nebeateina. Turi pats ieškoti. Prasideda vilionės. Mes, tarkime, paėmėme tris mokytojus iš kitų mokyklų. Bet jei mes nepaimsime, paims miestas. Gerų žmonių visiems reikia. Tarkime, technologijų mokytojas išėjo į pensiją, tai parsiviliojome du mokytojus iš dviejų mokyklų, abu – Metų mokytojai“, – savo darbo užkulisius, kuriuose verda konkurencinės kovos, atskleidė mokyklos vadovas.
Tokią situaciją S. Šukevičienė apibendrino šitaip: „Skęstančiųjų gelbėjimas pačių skęstančiųjų reikalas.“
Kelti algas ir mažinti krūvį
R. Baltušis tikras, kad vienintelis dalykas, kurį reikia padaryti norint, kad nestigtų mokytojų, yra tas pats, kurį kadaise padarė estai, – reikšmingai pakėlė algas. Tuomet, įsitikinęs mokyklos vadovas, grįžtų į švietimą tie, kurie, būdami mokytojai, pasirinko imtis verslo ar kokią kitą sritį, neapsikentę nepritekliaus.
Be to, sakė jis, justi dar viena tendencija – ateina įsidarbinti profesionali mokytoja, bet sutinka dirbti tik mokytojo padėjėja – nenori atsakomybės, tenkančios mokytojui, už palyginti nedidelę algą. Jis sakė, kad vien jam teko susidurti ne su vienu tokiu atveju.
S. Šukevičienė tikra, kad reikia ne tik kelti atlyginimą, bet ir mažinti klasės dydį iki 25 mokinių, mažinti pamokų skaičių etate.
„Tik atrodo, kad mokytojo darbas yra kelios pamokos ir dar kokia valanda ruošimuisi pamokoms. Bet išties klasėse – daug skirtingų vaikų, tad mokytojui valandos nepakanka pasiruošti. Valandos ruošimosi kartais reikia vienai pamokai. Be to, mokytojai kelia sau didelius reikalavimus ir lūkesčius. Mokytojai yra perfekcionistai. Jie nėra atsipūtę: uždariau duris ir ilsiuosi. Jie nori atiduoti viską, ką gali. Kai kurie sako: kas neatiduota, tas prarasta. Mes juk turime vaiką nulydėti iki egzaminų, užauginti jam sparnus. O tie sparnai iš kiekvienos pamokos ir užauga“, – mokytojo darbą apibūdino S. Šukevičienė.
Mokytojai užauga ir tampa vadovais
Yra ir dar viena bėda-ne bėda, sako R. Baltušis. Neretai jauni mokytojai, užsiauginę sparnus, deramai sutvirtėję, išeina vadovauti kitoms įstaigoms. Viena vertus, tai džiugina, antra – gimnazijos vadovams vėl tenka sukti galvą, kur surasti mokytojų.
„Bet mes skatiname lyderystę. Gerai, jūs užaugote, eikite vadovauti. Miesto pradinės mokyklos direktorė – buvusi mūsų mokytoja, Švietimo centro direktoriaus pavaduotoja – mūsų, Informacinių technologijų centro – mūsų, Pasvalio specialiosios mokyklos direktorė – mūsų buvusi specialistė, STEAM centro vadovė – mūsų buvusi mokytoja. Anksčiau ramiau į tai žiūrėdavau – vėl užsiaugindavome, o dabar vis sunkiau rasti mokytojų“, – apgailestaudamas sakė R. Baltušis.
R. Baltušis ir S. Šukevičienė skaičiuoja, kad per artimiausius penkerius metus į pensiją išeis gera pusė gimnazijos mokytojų.
„Mūsų mokyklai – 40 metų, taigi mes artėjame prie tos ribos, kai žmonės artėja prie pensijos“, – sakė direktorius.
„Ir ką mes tuomet darysime? Aš nežinau. Jei nacionaliniu lygmeniu niekas nebus daroma, teliks užsidaryti“ – klausė S. Šukevičienė.
Prognozuoja mokyklų tinklo retėjimą
Dar vienas dalykas, kuris kelia grėsmių – laukianti pertvarka, kai neišlaikęs pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) dešimtokas negalės tapti vienuoliktoku. Anot S. Šukevičienės, tai smarkiai praretins mokyklų tinklą šalyje.
„Būkime „biedni“, bet teisingi, jei taip ir bus, daug rajono mokyklų turės užsidaryti. Gal net ir mes. Liks progimnazijos. Dabar PUPP neįveikę mokiniai ateina į vidurinį ugdymą, kažkaip kapstosi, o ir tėvai nori, kad vaikai būtų arčiau namų. Vis tiek kitokia pasaulėžiūra, kai baigi vidurinę mokyklą. Mes tikrai nesame nusiteikę prieš profesines mokyklas. Bet bendrojo ugdymo mokykloje vaikas gali edukuotis, jis dar bręsta. Kai kurie po nepavykusio PUPP dar pasitempia dirbdami su korepetitoriais, bando peršokti kartelę ir jiems pavyksta“, – apibrėžė pavaduotoja.
Dabar per pusę Velžio abiturientų įstoja į aukštąsias mokyklas, dalis išvyksta į užsienį, eina dirbti.
„Bet būna ir tokių atvejų, kai vaikas išlaiko egzaminus 80-90 balų ir eina dirbti, nes nėra už ką mokytis. Ne vieną tokį turėjome“, – sakė R. Baltušis.
Velžio gimnazija rengiasi ir 2024-iesiems, kai į mokyklą galės ateiti visi vaikai, tarp jų – ir specialiųjų ugdymosi poreikių. Tai gimnazijos kolektyvui neatrodo netikėta, juolab jau šiandien 17 proc. vaikų turi specialiųjų poreikių. 5-10 proc. vaikų – talentingi. Dirbti su šiais vaikais pedagogams padeda 7 mokytojo padėjėjai.
Vis besiplečianti Velžio gimnazija, jei galėtų, plėstųsi dar labiau, mat ir šiemet sulaukė tiek norinčiųjų mokytis, tad būtų galėjusi steigti dar kelis klasių komplektus. Tačiau tam stinga patalpų. O ir pernelyg išsipūtusi ugdymo įstaiga netektų dalies jaukumo, kai vienas kitą pažįsta.
Direktorius tikras: jis vienas augančios modernios mokyklos nesuvaldytų, tam reikia patikimų bendražygių.
„Vienas vadovas gali pasiekti tiek, o su komanda – keliskart daugiau. Mūsų mokyklų vadovai vis dar daro klaidą: aš čia dievas, aš čia viską tvarkau. Mano kolegos ateina pasitarti. Jie ateina ne klausdami: direktoriau, kaip darysime? Jie ateina jau darydami ir norėdami pasitarti. Vienas kolega sakė, kad mūsų mokykla kažkokia išvirkščia“, – šypsodamasis kalbėjo R. Baltušis.
S. Šukevičienė sakė, kad kolektyvas dažnai susėda pasikalbėti apie laimę, apie tai, kaip kiekvienam užsiauginti lyderystę, ir taip vienas kitą paremdami auga.
