Valstybės saugumo departamentas (VSD) antradienį išplatino įspėjimą, kad Vokietijoje suimta kraštutinės dešinės grupė turi šalininkų ir Lietuvoje. LRT.lt kalbintas religijotyrininkas ir filosofas, Vilnius TECH universiteto lektorius Alfredas Buiko sako, kad ryšys tarp sąmokslo teorijų pasekėjų dažnu atveju nėra tiesioginis, tačiau Lietuvos tarnybos tokius asmenis turėtų sekti atidžiai.
Ir kur aš tai girdėjau?
Toks klausimas galėtų kilti domintis, kaip veikė Vokietijoje demaskuota grupė „Reichsbuerger“. Nemažai jos idėjų buvo minimos ir Lietuvoje COVID-19 pandemijos metu.
Vokietijos dešiniųjų ekstremistų planai nuversti Vyriausybę apibūdinami kaip vienas didžiausių sąmokslų pokario Vokietijos istorijoje. Vokietijos žvalgybos duomenimis, ekstremistų tinklą sudaro per 20 tūkst. sekėjų, o pagrindiniai nariai – buvę ar esami teisėsaugininkai ir politikai, dauguma – vidutinio amžiaus vyrai. Jie įsitikinę, kad Vokietija po kapituliacijos Antrajame pasauliniame kare tapo kitų šalių marionete ir nebeturi suvereniteto.
Praėjusią savaitę suimti 25 asmenys, turėję planų užimti Vokietijos parlamentą.
Jie tiki, kad Vokietijos sienos turėtų siekti ikikarines, tokia Vokietija žemėlapyje ribojasi ir su Lietuva. Pasekėjai, kurių dalis pripažįstami ultradešiniaisiais, turi alternatyvias vėliavas, simboliką, o priešprieša federacinei valdžiai tokia stipri, kad nepripažįstami mokesčiai. Vokietijos Federaciją jie ironiškai vadina „UAB Vokietijos Federacija“ ir netgi spausdina alternatyvius asmens dokumentus.
O COVID-19 pandemijos metu judėjimas įgavo naujų jėgų, ėmė skleisti idėjas, esą valstybė prievarta vykdo ribojimus, tai pažeidžia ne tik žmogaus teises, bet ir sudaro prielaidas atsikratyti valdžia. Atsirado „Querdenken“ judėjimas, raginantis nepaklusti esą neteisėtiems reikalavimams. Sąmokslo teorijų kūrėjai užplūdo Vokietijos teismus su ieškiniais, o jų veiksmus lydėjo išpuoliai bei neapykantos kalba internete ir realiame gyvenime.
Dar iki pandemijos Vokietijos policija iš „Reichsbuerger“ judėjimo narių atėmė šimtus ginklų, 2016 m. vienas policininkas žuvo reido metu.
Lietuviškieji suverenai
Pasak VSD, „Reichsbuerger“ šalininkai Vokietijoje vadovaujasi per COVID-19 pandemiją išpopuliarėjusio valstybės teisėtumą neigiančio „suverenų“ judėjimo antivalstybine ekstremistine ideologija, nepripažįstančia valstybės institucijų sprendimų, tačiau jie turi pasekėjų ir Lietuvoje, o šie palankiai žiūri į Sovietų Sąjungą.
Departamento teigimu, „suverenais“ pasiskelbę asmenys tiki, kad jiems negalioja Vyriausybės įvesti apribojimai.
„Keliasdešimt SSRS (arba LTSR) piliečiais save laikančių „suverenų“ aktyviau veikia ir Lietuvoje. Kai kurie jų viešai reiškia nostalgiją sovietmečiui, pagarbą sovietų kariams skirtiems monumentams, anksčiau bendradarbiavo su prokremliškais propagandistais Lietuvoje, vyko į Baltarusiją „gerinti“ dvišalių santykių ir teigiamai atsiliepė apie šį režimą“, – feisbuke antradienį paskelbė VSD.
Vienas iš tokių pavyzdžių, LRT.lt žiniomis, yra religinė bendruomenė Gaudijos vaišnavai, už keliasdešimt eurų siūlantys vadinamąjį „suvereno pažymėjimą“. Toks pažymėjimas grindžiamas jūrine teise, nors ekspertai pažymi, kad ši teisė, dažnai minima judėjimo atstovų, niekaip nesusijusi su asmenimis, neturinčiais paso ir yra skirta vandenynams saugoti.
Diskusijų jau prieš metus sukėlė tai, kad šie žmonės, besirenkantys dvasinėms praktikoms, kalba tik apie politiką, komentatoriai tada net manė atradę sąsajų su Rusija, vadino bendruomenę grėsme valstybei, o vienas iš komercinių bankų nutraukė paslaugas. Judėjimo ryšiai su Rusija nebuvo įrodyti.
Nors pandemija baigėsi, suverenų judėjimas tęsiasi iki šiol – interneto bendruomenėse jo pasekėjai lieja nuoskaudas dėl galimybių paso, išreiškia palaikymą už šnipinėjimą Rusijai nuteistam Algirdui Paleckiui ir jo bendraminčiams, tokiems kaip Erika Švenčionienė ir kiti „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ nariai, žinomi dėl kelionių į Maskvą bei Minską, ten išreiškiant palaikymą šių valstybių nedemokratinei valdžiai. A. Paleckis viename „suverenų“ renginyje yra taręs sveikinimo žodį.
LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, būtent suverenų judėjimas yra idėjiškai susijęs su didele dalimi Lietuvoje pastaraisiais metais kilusių protestų: ne tik protestais prieš pandemijos suvaržymus, tačiau ir partijos „Drąsos kelias“ veikla. Dar vieni „suverenai“ – du metus veikianti „Sarmatų ainių“ bendruomenė. Pasak tyrimo autorių, „gyvųjų“ arba „suverenų“ judėjimai yra glaudžiai susiję su prorusiška „ Visuomenės saugumo koncepcijos“ ideologija, judėjimus sieja Lietuvos įstatymų, sistemos, valstybės sienų, net oficialių dokumentų neigimas. Tokie judėjimai kvestionuoja Lietuvos nepriklausomybę, valstybines šventes, išrinktą valdžią.
Religijotyrininkas: kartuvės prie Seimo kelia nerimą
Pasak LRT.lt kalbinto religijotyrininko ir sąmokslo teorijų tyrėjo A. Buiko, Vokietijoje buvo suimta nedidelė teroristinė grupuotė, kurios nereikėtų tiesiogiai sieti su Lietuvoje sklandančiomis sąmokslo teorijomis. Be to, tokie valstybes neigiantys judėjimai veikia JAV ir Kanadoje. Tačiau, įspėjo jis, kai kurie ženklai kelia nerimą.
„Šie judėjimai teisei yra tas pats, kas plokščios žemės šalininkai geografijai, o skiepų priešininkai – medicinai, – vaizdžiai palygino pašnekovas. – Pats judėjimas, nežinau, kiek jis yra ypatingas, nes kalbame apie nedidelę grupę, kuri turėjo didelių planų. Tai panašu į Islamo valstybę.“
A. Buiko teigimu, idėjų lygmenyje Islamo valstybė planavo užimti ir Europą iki Austrijos, dalį Afrikos, Azijos. Anot jo, nors tokie kraštutiniai dešinieji judėjimai Europoje gana įtakingi, jie dažnai susiskaldė tarpusavyje ir todėl nėra reikšminga politinė jėga.
„Yra pasakymas: niekas nekenčia nacių taip, kaip kiti naciai – neva jie yra nepakankamai naciai“, – sakė jis.
Pasak Vilnius TECH lektoriaus, Lietuvoje antivalstybines idėjas išsakantys asmenys su tokiais judėjimais susiję nebūtinai tiesiogiai, nors yra prielaidų manyti, kad juos sieja ir Rusijos parama, nes jai palanku silpninti Vakarų demokratijas, remti separatizmą.
„Radikalumą tikrai įžvelgiu ir jis egzistuoja. Tiesiog Lietuva kur kas mažesnė valstybė ir šie žmonės veikia tarpusavyje. Lieka atviras klausimas, kokiems įsitikinimams šie žmonės prijaučia? Nemanau, kad yra ypatingų ir stiprių ryšių su organizacija, kurios nariai suimti Vokietijoje. Bet gali egzistuoti tarpiniai tiesioginiai ir netiesiogiai ryšiai“, – sakė jis.
Taip pat kraštutiniai dešinieji yra siejami interneto bendruomenių, perima vieni kitų idėjas ir modifikuoja tas pačias sąmokslo teorijas.
Kalbėdamas apie tai, kaip valstybės institucijos turėtų reaguoti į antivalstybinių sąmokslo teorijų skleidėjus, A. Buiko įspėjo apie būtinybę tokią veiklą riboti atsargiai.
„Klausimas, o kas saugos stebėtojus? Svarbu jiems patiems neperlenkti lazdos <...> Tai nereiškia, kad reikia leisti laisvai plisti visoms idėjoms. Svarbu stebėti, ar planuojamą ką nors vykdyti, esu beveik garanduotas, kad VSD ar kitos tarnybos tai jau stebi. Reikėtų stebėti, ar nėra perkami, užsakomi ginklai ir ginklų dalys, dideli trąšų kiekiai, kurie gali būti panaudoti gaminant sprogmenis“, – sakė pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tokie judėjimai nuolat mini smurto, priešinimosi ir kovos būtinybę. Kaip pavyzdį jis įvardijo „Šeimų maršo“ organizuojamus protestus.
„Mane nustebino faktas, kad [vieno protesto prieš pandemijos ribojimus metu] prie Seimo buvo pastatytos kartuvės. Tai yra priežastis labai smarkiai sunerimti ir pradėti patikrinimus tokioms organizacijoms, nes organizacija aiškiai pareiškė, kad planuoja vykdyti politinį susidorojimą. Parodyta labai aiškiai – kad organizacija pasiruošusi smurtauti. Tai kas kita, nei kai žmogus sako, kad jam įdomios idėjos“, – įspėjo A. Buiko.
