Seimas antradienį dar kartą pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasiūlytam nepaprastosios padėties pratęsimo projektui, ji įvedama 3 mėnesiams iki kitų metų kovo 16 dienos. Tačiau dar teikiant siūlymą, pasigirdo kritikos balsų – esą tai ydinga praktika, nes nepaprastoji padėtis turėtų būti laikinas teisinis sprendimas. Daugiau nei pusšimtis Seimo opozicijos atstovų siūlo sudaryti specialiąją nepaprastosios padėties kontrolės komisiją.
Žalimas: grėsmė negali būti abstrakti
Pasak su LRT.lt kalbėjusio buvusio Europos žmogaus teisių komisaro, „Amnesty International“ Europos skyriaus vadovo Nils Muižnieks, nuolat pratęsiama nepaprastoji padėtis, argumentuojant migracijos krize, yra ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos bei Latvijos problema. Jo teigimu, valstybėms kritiką išsakyti galėtų net Europos Komisija.
„Taip ardomas visas Europos pabėgėlių apsaugos mechanizmas. Mes manome, kad turėtų įsikišti Europos Komisija ir sistemą apginti. Mėnesių mėnesius skelbti nepaprastąją padėtį, išstumti žmones ir tuo girtis – skelbti, kiek žmonių šiandien išsiuntei atgal [į Baltarusiją], nesuteikti jiems galimybės prašyti prieglobsčio – visa tai yra prieš tarptautinę ir prieš Europos teisę“, – sakė jis ir pažymėjo, kad migrantų skaičius yra palyginti nedidelis.
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Vilniaus universiteto teisės profesorius Dainius Žalimas dar prieš Seimo balsavimą kalbėdamas su su LRT.lt sakė, kad jo ir Vyriausybės nuomonė dėl nepaprastosios padėties reikalingumo išsiskiria. Pasak jo, nepaprastoji padėtis yra prasminga tada, kai reikalingi žmogaus teisių ribojimai. Jis priminė, kad Konstitucija numato, jog nepaprastoji padėtis įvedama kilus grėsmei visuomenės rimčiai ar konstitucinei santvarkai, tačiau to požymių šiuo metu nematyti.
„Jei tik dėl to, kad institucijos galėtų patogiau veikti, ar naudoti lėšas, ar viešieji pirkimai vyktų supaprastinta tvarka... Tai sėkmingai galėtų būti daroma ir be nepaprastosios padėties. Manau, kad dabar nėra poreikio varžyti žmogaus teises labiau, nei įprasta kasdienybėje“, – sakė jis.
Didžiausia grėsmė, pašnekovo vertinimu, galėtų būti Baltarusijos pareigūnų tikslingai į Lietuvos pasienį jau pusantrų metų gabenami migrantai.
„Reikėtų diskutuoti, ar tikrai yra tokia rimta grėsmė konstitucinei santvarkai ir visuomenės rimčiai, kad reikėtų nepaprastosios padėties? Nebent pasienyje, jei ten migrantai tiesiog plūsta“, – sakė jis.
Tačiau Ukrainoje vykstantis karas, anot D. Žalimo, šiuo metu Lietuvai grėsmės nekelia.
„Pusiau juokaujant, kodėl nėra skelbiama karo padėtis? Kažkur vykstant karui, nebūtinai tai kelia tokią rimtą grėsmę visuomenės rimčiai ar konstitucinei santvarkai <...> Tai turi būti konkrečiai įrodoma, o karas abstrakčiai – aš nepastebėjau, kad dėl karo būtų kilusi grėsmė visuomenės rimčiai, kad būtų neramumai, masinis nepaklusimas įstatymams. Gal kitą kartą nepatrukdytų tokį pagrindimą turėti“, – sakė jis.
Pasak jo, tai, kad mobilizuojami priešiškos valstybės kariai ar pasirodo žinučių apie tokius planus, savaime irgi nekelia grėsmės Lietuvos saugumui.
„Ne pirmą ir ne paskutinį kartą Rusijoje ir Baltarusijoje telkiama kariuomenė, ne pirmą ir paskutinį kartą ten vyksta pratybos, mobilizacija <...> Kuo ta grėsmė visuomenės rimčiai staiga tapo didesnė?“, – mano pašnekovas.
Jis taip pastebėjo, kad nepaprastoji padėtis Lietuvoje nėra skirta viešosios tvarkos palaikymui, tai greičiau specialiosios priemonės pasieniečiams.
„Bet tada ir sakykime: tai ne karo grėsmė, o dėl pasienyje susiklosčiusios situacijos“, – kalbėjo D. Žalimas.
Tačiau galbūt visuomenei nepaprastoji padėtis ir nekenkia, todėl nėra ko dėl jos nerimauti?
„Matote, aš juokauju: valdant prezidentui Antanui Smetonai, Lietuvoje didžiąją laiko dalį galiojo karo padėtis. Nepaprastoji padėtis nėra žaisliukas, kuriuo žaidžiama. Ji įvedama tada, kai kyla rimta grėsmė visuomenės rimčiai ar santvarkai. Ji neįvedama šiaip sau, be pagrindo. Ji turėtų sukelti žmogaus teisių ribojimus. Dabar, panašu, kad turime reikalą su nepaprastąją padėtimi, kuri nėra nepaprastoji padėtis tikrąja prasme“, – sakė teisės profesorius.
Veikia kaip prevencija
Tačiau buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas svarsto, kad nepaprastoji padėtis naudinga dėl to, kad galimai užkerta kelią Rusijos ir Baltarusijos provokacijoms. Jis sakė, kad dabartinės vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės vietoje rinktųsi tą patį sprendimą – palaikyti nepaprastosios padėties pratęsimą.
„Matome, kokia desperacija Rusijoje, kokie politiniai sprendimai priimami, kokie grasinimai vykdomi šalims, kurios aktyviai palaiko Ukrainą. Būtų neteisingas požiūris ir sprendimas nuvertinti šias grėsmes, nors <…> galėtų atrodyti, kad Lietuvoje nieko tokio nevyksta“, – sakė E. Misiūnas.
Anot pašnekovo, šiuo metu vis dar negalima teigti, kad migrantų krizė yra suvaldyta, o Rusija ir Baltarusija Lietuvai šiuo metu kelia galbūt net didesnę grėsmę, nei karo pradžioje, nes Rusijos veiksmai karui nesiklostant, kaip planuota, tampa mažiau prognozuojami.
Priemonės, kurios galioja pasienyje nepaprastosios padėties metu – sustiprinta bagažo kontrolė, asmenų patikrinimai ir kitos, pasak jo, yra prevencinės. Gali būti, jog Rusija ir Baltarusija nevykdo provokacijų prieš Lietuvą vien dėl to, kad pasienyje galioja nepaprastoji padėtis, sakė jis.
„Pasekmės ir pasekmių likvidavimas gali kainuoti žymiai brangiau“, – pažymėjo buvęs ministras.
Jo teigimu, nepaprastosios padėties reikia dėl „rimties išlaikymo ir nacionalinio saugumo stiprinimo“.
VRM pavaldžioms institucijoms nepaprastoji padėtis, pasak E. Misiūno, leidžia vykdyti išsamesnius asmenų patikrinimus ir taip pat valstybės rezervo lėšomis finansuoti netikėtai atsiradusias išlaidas: pavyzdžiui, pasieniečiams tenka daug daugiau patruliavimo darbų, auga išlaidos darbo užmokesčiui, transportui.
„Atsidranda galimybė kompensuoti išlaidas iš valstybės rezervo. VSAT turi savo biudžetą, suplanuotą įprastai padėčiai, kai nėra tiek pareigūnų, transporto priemonių, žinomas darbo užmokestis. Jei nebūtų nepaprastosios padėties, bet stengtumėmės dėti tokio pat intensyvumo priemones, manau, VSAT biužetas baigtųsi žymiai anskčiau, gal net spalio mėnesį neliktų biudžeto darbo užmokesčiui ar transporto išlaidoms“, – sakė jis.
Buvęs ministras atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gyventojai, jei nekeliauja pasienio ruože, nesusiduria su didesniais suvaržymais.
„Man, kaip Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam Vilniuje, ta nepaprastoji padėtis niekaip netrukdo. Galiu nuvažiuoti į pasienio postą, į Nidą, jei patikrintų dokumentus, parodyčiau. Tačiau skaitant Lietuvos ir užsienio žiniasklaidą, yra ramiau gyventi ir tikėti, kad Lietuva padaro viską, kad būtų užtikrinti nacionalinio saugumo interesai ir visuomenės rimtis. Nemanau, kad tai perteklinės priemonės“, – sakė E. Misiūnas.
Žmogaus teisių ribojimas
Seimo kontrolierės Erikos Leonaitės teigimu, paskelbus nepaprastąją padėtį, reikėtų numatyti kontrolės mechanizmus, kurie užtikrins, kad nebus pažeidžiamos žmogaus teisės. Tai, pasak jos, aktualu pasienyje, kur šiuo metu nėra nepriklausomų stebėtojų, pavyzdžiui, Lietuva atsisakė didžiosios dalies FRONTEX stebėjimo misijų, nėra žinoma, kaip vykdoma migrantų apgręžimo politika.
„Kaip žinoma, Lietuva turi problemų su ta pačia apgręžimo politika, kuri yra sukritikuota ir ES aukščiausių institucijų“, – atkreipė dėmesį ji ir pridūrė, kad migrantų srautai nėra dideli, nors tai lieka argumentu skelbti nepaprastajai padėčiai.
Anot pašnekovės, pasienyje šiuo metu nėra jokių nepriklausomų stebėtojų, kurie galėtų patvirtinti, kad migrantai turi teisę paprašyti prieglobsčio. Vis daugiau jų patiria sveikatos sutrikimus, yra trys atvejai, kai migrantams dėl nušalimų teko amputuoti kojas.
„Neturime jokių mechanizmų užtikrinti, kad viskas ir veikia taip, kaip numatyta <...> Ant popieriaus viskas atrodo gerai, kaip veikia praktikoje, neaišku, nes, kaip žinia, Lietuva yra atsisakiusi FRONTEX agentūros priėjimo kitur, nei užkardose, ir kitos organizacijos tokių įgaliojimų neturi“, – pastebėjo E. Leonaitė.
Tačiau naujausias projektas, numatantis nepaprastosios padėties pratęsimą, pastebi pašnekovė, atrodo labiau subalansuotas, nes nenumato tokių ženklių žmogaus teisių ribojimų.
„Kadangi turime karo situaciją Europoje, sieną su agresijoje dalyvaujančiomis valstybėmis, matyčiau pagrindą tam įvertinti <...> Situacija išties yra nepaprasta, nes tai karas prieš Lietuvos remiamą valstybę. Tačiau kaip minėjau dėl migracijos aspekto, klausimų iš tiesų kyla, ar kriterijai išpildomi“, – sakė ji.
E. Leonaitė sako, kad nurodomos priežastys turėtų būti kuo aiškesnės.
„Tačiau šiuo atveju neturime aiškių pilietinių teisių suvaržymų, labiau akcentuojamos priemonės, pavyzdžiui, valstybės rezervo naudojimas pabėgėliams iš Ukrainos, tranzito, vizų režimo klausimai, transporto priemonių tikrinimas. Nėra taip, kad būtų ribojama saviraiškos ar susirinkimų laisvė“, – kalbėjo Seimo kontrolierė.
Įžvelgia politinę kovą
Buvęs Konstitucinio Teismo teisėjas, teisininkas Vytautas Sinkevičius LRT.lt sakė neįžvelgiantis piktnaudžiavimo nepaprastąja padėtimi, jis priminė, kad nepaprastosios padėties įvedimui yra politinė valia ir reikia į tai atsižvelgti
„Nepaprastąją padėtį galima įvesti, kai yra tam tikri konstituciniai pagrindai. Šiuo atveju pagrindas yra, matome grėsmę, pavojų. Valstybės pareiga yra užtikrinti sienos saugumą ir ji turi panaudoti visas teisėtas konstitucines priemones. Viena iš jų – tam tirkame ruože nustatyti nepaprastąją padėtį, nustatyti ribojimus. Kai politikai pradeda kalbėti, matyti tam tikrus piktnaudžiavimus, reikėtų atsakyti į klausimą: ar grėsmė išnyko?“, – sakė profesorius.
Tai, kad politikai kelia klausimus dėl nepaprastosios padėties teisėtumo, jo nuomone, yra įprastos politinės kovos tarp valdančiųjų ir opozicijos. O nepaprastosios padėties paskelbimas leidžia mobilizuoti rezervus.
V. Sinkevičiaus teigimu, pavojaus teisei nekelia ir tai, kad grėsmė yra gana abtrakti.
„Kas gali pasakyti, koks turi būti grėsmės lygmuo, kad būtų galima įvesti nepaprastąją padėtį? Mes turime Seimo narius, jie sprendžia kokie tai grėsmė. O kas kitas, ar referendumu galime nuspręsti? To nėra ir negali būti. Jokio abstraktumo čia nėra, tai yra labai konkretūs dalykai“, – sakė jis.
Ministerijos problemų nemato
Latvijoje, kur taip pat nuolat pratęsiama nepaprastoji padėtis, tam kritiką jau išreiškė Teisingumo ministerija, anot jos, nepaprastosios padėties įvedimas yra laikinas sprendimas, todėl reikėtų tiesiog keisti kitus teisės aktus, jei valstybės įstaigos susiduria su sunkumais, o ne imtis kraštutinės priemonės
Lietuvos teisingumo ministerija LRT.lt komentavo priekaištų praktikai nuolat pratęsti nepaprastąją padėtį neturinti, o saugiklius ir rekomendacijas esą nustato Vidaus reikalų ministerija (VRM).
VRM atsakyme LRT.lt minėjo „saugumo situaciją regione“ ir „grėsmes visuomenės rimčiai“, Rusijos Ukrainoje vykdomus karo nusikaltimus, Rusijos atakas prieš civilinę infrastruktūrą, energetinius objektus, tai, kad Rusijos retorikoje „vis dažniau“ minima branduolinio ginklo panaudojimo galimybė, tęsiamas karių ir ginkluotės telkimas Baltarusijos teritorijoje.
„Sudarytos palankios sąlygos Baltarusijos bei Rusijos režimų nurodymu ar su jų žinia vykdyti hibridines atakas prieš Lietuvos Respubliką, pavyzdžiui, Baltarusijos oro vežėjos „Belavia“ nuo gruodžio 1 d. ketina vykdyti skrydžius maršrutu Minskas–Dubajus; neatmestina, kad dalis šiuo maršrutu vyksiančių keleivių gali būti nukreipiami (instrumentalizuoti) neteisėtam patekimui į ES per Lietuvos sieną“, – sakoma VRM atsakyme.
Be to, pabrėžia ministerija, nesiliauja neteisėta migracija iš Baltarusijos ir su ja susijęs fizinio barjero, spygliuotos vielos tvoros pasienyje, gadinimas.
„Nurodytos grėsmės kelia riziką mūsų nacionalinio saugumo interesams ir visuomenės rimčiai, tai savo ruožtu pagal Nepaprastosios padėties įstatymą sudaro akivaizdų ir teisėtą pagrindą nepaprastosios padėties įvedimui“, – sakoma ministerijos atsakyme.
Ministerija taip pat perdavė vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės poziciją, esą nepaprastosios padėties atšaukimas būtų blogas politinis signalas Rytų Europos valstybėms ir rodytų Lietuvos susitaikymą su karo Ukrainoje faktu.
„Siūlomas nepaprastųjų priemonių kompleksas vertintinas kaip optimalus ir subalansuotas – esamų grėsmių akivaizdoje visos priemonės yra reikalingos ir tikslinės, jos orientuojamos išimtinai į esamas grėsmes, todėl jų taikymas nepatogumų Lietuvos gyventojams nesukels“, – teigiama ministerijos atsakyme.
LRT.lt primena, kad nepaprastosios padėties režimas visoje šalyje įvestas vasario 24 dieną, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, ir pratęstas jau du kartus. Rugsėjį jis pratęstas, bet apsiribota šį režimą taikyti pasienyje su Rusija ir Baltarusija bei pasienio kontrolės punktuose. Pernai lapkritį dėl migracijos bangos nepaprastoji padėtis buvo paskelbta pasienyje su Baltarusija, ji truko iki sausio vidurio.
