Dešimtyje buvusių mokyklų rengiamos vietos karo pabėgėliams iš Ukrainos gyventi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad bus pasiiruošta apgyvendinti iki penkių tūkstančių ukrainiečių. Savivaldybių atstovai sako, rasti tuščių, tinkamų gyventi pastatų, nėra paprasta.
Vietoje suolų buvusiose klasėse – lovos. Prieš trejus metus uždarytoje mokykloje Kėdainių rajone, Pernaravoje, skubama įrengti vietų karo pabėgėliams apgyvendinti. Dviejuose mokyklos aukštuose galės gyventi iki šimto ukrainiečių.
„Kada bus pristatyti visi įrengimai, buitinė technika, tada įrengsime. Bet mėnesio bėgyje? Taip, per mėnesį turime sutvarkyti, įrengti papildomus dušus, tualetus“, – LRT TELEVIZIJAI sakė Artūras Gustas, Pernaravos seniūnas.
Kėdainių rajono savivaldybės atstovai sako, kad rasti daugiau vietų pabėgėliams apgyvendinti būtų sunku,
„Mokyklų bendrabučiuose jau yra gyvenančių ukrainiečių pas mus, yra privačiame sektoriuje pakankamai nemažai, o kitos patalpos... Na, reikalingos didelės investicijos – tai neparuoštos, tai šildymo nėra“, – kalbėjo Vladas Rimkus, Kėdainių rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas.
Tuo tarpu, Šiaulių savivaldybės Linas Gadliauskas sako, kad peržiūrėjo turimą nekilnojamąjį turtą: „Įvertinta, ar turime kažkokią galimybę kažką renovuoti ar pritaikyti. Įvertinus viską, tokių pastatų, atitinkančių pagal jų pateiktus kriterijus, Šiaulių mieste neturim.“
Baldus, patalynę, kitus būtiniausius daiktus, kurių gali prireikti pabėgėliams, bendrai perka pabėgėlių priėmimo centras. Jų aukoja ir žmonės.
„Buvo kreiptasi į visas savivaldybes, tai labai dėkojame, kas atsiliepė ir vis dar atsiranda naujų objektų – tai yra mokyklos, kurios dabar nebeveikia, bet yra tinkamos naudoti, tinkamos pražiemoti“, – dalijosi Beatričė Bernotienė, Pabėgėlių priėmimo centro direktorė.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Martyno Šiurkaus, vietos pabėgėliams įrengiamos dešimtyje pastatų, juose būtų galima apgyvendinti apie 5 000 Žmonių. Dar apie 1 000 vietų yra profesinių mokyklų bendrabučiuose, savivaldybių būstuose.
„Sengiamės pasinaudoti įvairiais paramos fondais, tai iš Europos komisijos, iš kitų institucijų gavome ir lovų, ir čiužinių, ir patalynės dar kažkiek turėjome, bet savivaldybėms visos komunalinės išlaidos, kurios bus susijusios su apgyvendinimu, bus dengiamos ir ministerija tas lėšas skirs“, – sakė M. Šiurkus.
Prognozuota, kad prasidėjus žiemai, į Lietuvą gali atvykti daugiau karo pabėgėlių, tačiau Migracijos departamento atstovai sako, antplūdžio nėra. Per parą atvyksta iki šimto žmonių iš Ukrainos. Pirmosiomis karo savaitėmis per parą Lietuvą pasiekdavo daugiau kaip 1 800 ukrainiečių.
