Lietuva ir toliau rems Ukrainą, jai bus papildomai suteikta amunicijos, po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anksčiau kalbėta ir apie idėją perduoti Ukrainai haubicas ar oro gynybos sistemas, tačiau tam nebuvo pritarta.
„Nuspręsta dėl tolimesnių paramos formų, bus teikiama amunicija, reikalinga Ukrainai“, – pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Ministras teigė, kad Lietuvos parama Ukrainai viršija 640 mln. eurų, o karinė parama sudaro per 232 mln. eurų.
Pasak A. Anušausko, VGT, spręsdama dėl regiono oro saugumo klausimų, nutarė paspartinti oro gynybos sistemų prikimą.
„Mes turime pagreitinti papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą. Pas mus buvo planuose, buvo planuose tai gerokai vėliau, tiesiog mėginsime priartinti prie dabarties. Žinant pasiūlą ir paklausą, tai nebus taip lengva tai padaryti, bet kitais metais mes tiesiog inicijuosime keletu metų anksčiau šį procesą“, – dėstė jis.
Ministras, paklaustas, kodėl VGT nutarta, kad Lietuva Ukrainai haubicų ar oro gynybos sistemų NASAMS neperduos, pabrėžė, jog posėdis buvo uždaras ir sprendimo priežasčių, argumentų jis nekomentuose.
Prioritetą skiria energetikai
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys po VGT posėdžio teigė, kad buvo peržiūrėta plati parama Ukrainai, kuri buvo teikiama dar iki Rusijai pradedant karą, ir teikiama iki šiol.
„Lietuva rems Ukrainą visomis priemonėmis iki pergalės ir po jos, Ukrainai integruojantis į tarptautines organizacijas, ateinant į europinę ir NATO šeimą. Ta parama yra ne tik karinė, taip pat ir civilinė, humanitarinė, ekonominė, finansinė. Šiai dienai prioritetas, <...> Ukrainos energetikos sistemos funkcionavimo atstatymas, pirmiausia tai, kas susiję su elektros energijos skirstymo linijomis“, – dėstė K. Budrys.
Prezidento patarėjas teigė, kad siekiant atkurti energijos tiekimo linijas Ukrainoje, Lietuvos valstybės valdomos įmonės yra įsitraukusios į įvairius pokalbius su Ukrainos įmonėmis apie tai, kaip padėti joms greičiau atstatyti elektros ir šilumos gamybą, kur infrastruktūra yra sunaikinta.
Kaip teigė K. Budrys, skaičiuojama, kad parama Ukrainai siekia apie 600 mln. eurų, o skaičiai tebeauga. Į šią suma neįtrauktos gyventojų, verslų ir visuomeninių organizacijų surinktos lėšos. „Karinė parama sudaro daugiau nei 200 mln. eurų. Kalbant apie karinę paramą, buvo apžvelgtas krašto apsaugos sistemos paketas Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Reikia išskirti kelias sritis, visų pirma – įsigijimai, kuriuos vykdysime artimiausiu metu ir kitais metais iš Lietuvos gynybos pramonės ir tieksime Ukrainai. Sumos yra link 40 mln. eurų. Tai įvairi antidroninė įranga, taip pat įvairios elektroptinės sistemos ir t.t.“, – komentavo šalies vadovo patarėjas.
K. Budrys taip pat patvirtino, kad artimiausiu metu svarstoma Ukrainai perduoti amuniciją.
Kasčiūnas: ta yra svarbus sprendimas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas po VGT posėdžio patikslino, kad VGT nutarė, jog Lietuva tieks Ukrainai amuniciją haubicoms.
„Amunicija panzerhaubicoms, čia yra svarbus sprendimas“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Jis, kaip ir A. Anušauskas, teigė negalintis komentuoti, kodėl nuspręsta Ukrainai neperduoti haubicų ar oro gynybos sistemų, mat VGT posėdis buvo uždaras.
NSGK vadovas pažymėjo, kad Lietuva ir toliau rems Ukrainą, siekdama stiprinti jos kovinę, ugnies galią.
Anksčiau L. Kasčiūnas yra siūlęs dalį Lietuvos turimų haubicų paskolinti Ukrainai. Jis pirmadienį po VGT posėdžio nenorėjo plačiau kalbėti apie šią iniciatyvą. NSGK pirmininkas patikino, kad sprendimai VGT priimti vieningai, o dėl įvairių idėjų visada verta padiskutuoti.
„Matot, visą laiką mes, parlamentarai, turim įvairių idėjų ir jas dedame ant stalo. Dedi ant stalo vieną idėją, o gimsta kita idėja, kuri irgi yra labai gera“, – dėstė L. Kasčiūnas.
Politikas teigė manantis, kad Ukraina nenusivils Lietuvos sprendimais.
„Mūsų parama Ukrainai yra 10 kartų didesnė negu vidutinė kitų šalių parama Ukrainai. Negalima Lietuva nusivilti, nes Lietuva darė, daro ir darys viską, ką gali“, – sakė jis.
NSGK vadovas, vėliau perklaustas, kodėl vis dėlto nutarta neskolinti Ukrainai haubicų ar oro gynybos sistemų, pabrėžė, kad tai susiję su tuo, kad Lietuvai, žvelgiant į gynybos pramonės situaciją, vargu, ar pavyktų greitai įsigyti kitų ginklų.
„Mums reikia žinoti paprastą dalyką – tai yra gamybiniai pajėgumai, gynybos pramonės Vakaruose būklė. Ji yra dar tokia, kad daug dalykų, net jei ir dabar turi pinigus, galėsi įsigyti, gauti produktą tik po kelių metų. Mes tą turime vertinti“, – komentavo L. Kasčiūnas.
