Vilniaus savivaldybė pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl Astros Genovaitės Astrauskaitės priėmimo į darbą sostinės „Juventos“ gimnazijoje. Vilniaus savivaldybės atstovai tvirtina, kad protesto mitingų organizavimu išgarsėjusi mokytoja negali dirbti mokykloje, nes ji esą neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Tą patį kalba ir švietimo, mokslo ir sporto ministrė, mat Astrauskaitė yra viena įtariamųjų pernai vykusių riaušių prie Seimo byloje. Negana to, jai pareikšti įtarimai dėl viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.
Tačiau aiškėja, kad šiuo metu galiojantys Pedagogų etikos kodeksas, kiti teisės aktai, reglamentuojantys pedagogų priėmimą ir atleidimą, gerokai pasenę, juose nėra numatyta reikalavimų, kad pedagogų reputacija būtų nepriekaištinga priimant į darbą. Švietimo ministrė ir savivaldybė žada taisyti padėtį. Savo ruožtu prokuratūra kartoja, „asmuo yra nekaltas, kol nepripažįstamas kaltu įsiteisėjusiu teismo sprendimu.
Pernai spalį per eilinį protesto mitingą ponia Astra Genovaitė Astrauskaitė iš tribūnos kalbėjo taip: „Jeigu jūs nebijote mūsų, taikių žmonių, gal jūs atsipeikėsite, kai pamatysite ginklą?
Dar kartą labai prašau sąžiningo Lietuvos kariuomenės generolo, jeigu jie neklauso tautos, darykite karinį perversmą ir imkite į savo rankas tėvynę Lietuvą! Pereinamajam laikotarpiui, kol tautos tribunolas išdavikus nubaus. Vėliau jau žinosime, kaip mums tvarkytis savo namuose, savo tėvynėje, savo Lietuvoje.“
Šiuos raginimus prokurorai įvertino įtarimais pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl viešo raginimo smurtu pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą ir dėl riaušių organizavimo.
Dabar laisvu nuo darbo metu Astrauskaitė skaito baudžiamąją bylą. Ji ginasi, kad riaušių neorganizavo, o jos frazė dėl ginkluoto perversmo esą ištraukta iš konteksto. Klausiama, ar jos mitinginė veikla nežemina mokytojo vardo, Astrauskaitė taip pat turi paaiškinimą.
„Jokiu būdu! Jūs neteisi. Tai yra labai suderinama su mokytojo veikla. Kiekvienas žmogus privalo būti pilietiškas, politiškas ir dalyvauti valstybės gyvenime“, – tvirtina A. G. Astrauskaitė.
Ponia Astrauskaitė nesutinka ir dėl skandalo jai vėl pradėjus dirbti mokytoja. „Visų pirma, aš sugrįžau į mokyklą, nes buvau išėjusi pavasarį, kai kovo mėnesį buvo įvedami segregaciniai, fašistiniai galimybių pasai, persekiojantys žmones ir nesutikau prievarta, už savo pinigus darytis PGR testus ir save prievartauti su šitais kinietiškais pagaliukais“, – sako ji.
Tačiau dėl pernai mokytojos darbą į protesto mitingus iškeitusios Astrauskaitės „sugrįžimo“ teisėtumo suabejojo „Juventos“ gimnazijos steigėja Vilniaus savivaldybė – pradėjo tarnybinį patikrinimą dėl Astrauskaitės įdarbinimo, įvertins ir gimnazijos direktorės kompetenciją.
„Galioja pedagogų etikos kodeksas, kuris, be kita ko, reikalauja iš mokytojų didinti mokytojo profesijos prestižą ir pasitikėjimą šalies švietimo sistema. Mano nuomone, priėmimas į darbą ponios Astrauskaitės niekaip nesiderina su šitais reikalavimais“, – teigia Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.
Ministrė sako, kad situacija skandalinga
Už visos valstybės švietimą atsakinga ministrė Jurgita Šiugždinienė situaciją vadina skandalinga.
„Aiškiai išsakiau savo poziciją ir jos laikausi, kad žmonės, kurie reiškia nepagarbą savo valstybei, nesilaiko jų teisės tikrai neturėtų mokyti vaikų“, – nurodo švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pakalbinti „Juventos“ gimnazijos direktorės Irinos Ignatavičienės nepavyko. Jos teigimu, savivaldybė uždraudė bendrauti su žiniasklaida. Telefonu ji aiškino, kad priimdama Astrauskaitę rėmėsi švietimo ministro patvirtintu pedagogų priėmimo į darbą reglamentu.
Jame nėra numatyta priimant į darbą reikalauti iš pretendento pateikti nepriekaištingos reputacijos pažymą. Esą anksčiau šioje mokykloje mokiusiai lietuvių kalbą A. Astrauskaitei priekaištų nebuvo, nesiskundė ir tėvai.
Pedagogų etikos kodeksas mokytojų asmeninės veiklos laisvu nuo darbo metu nereglamentuoja, sakė direktorė. Švietimo ministrė žada revizuoti ministerijos poįstatyminius teisės aktus.
„Mes norime, kad mūsų valstybėje kiekvienas žodis būtų išrašytas. Yra dalykų, kurie išrašyti nebūtinai Etikos kodekse. Yra mūsų Konstitucija, yra kiti svarbūs dokumentai. Žinoma, aš taip pat paprašiau mūsų ministerijos žmonių peržiūrėti ir manau, kad reikia inicijuoti diskusiją dėl Pedagogų etikos kodekso išplėtimo. Bet man norėtųsi, kad mes visi ir be išrašytų dalykų suprastume, kokia yra mūsų atsakomybė“, – pabrėžia J. Šiugždinienė.
„Galbūt iš tikrųjų reikėtų tuos tekstus pasižiūrėti, suremti, kaip sako, pečius ir galvas tam, kad iš tikrųjų išsiaiškintumėm iki galo, kas yra kas ir kaip tai išrašyta ir kad dviprasmybių šitoje vietoje neliktų“, – antrina T. Gulbinas.
Konstitucinės teisės ekspertas Petras Ragauskas aiškina, kad viešumoje Vilniaus savivaldybės pateikti aiškinimai dėl prieštaringai vertinamos mokytojos priėmimo į darbą nėra įtikinami. Ponia Astrauskaitė nėra nuteista už tyčinį sunku arba labai sunkų nusikaltimą, nėra viešų duomenų, kad ji neatitinka kitų punktų dėl nepriekaištingos reputacijos ar yra pažeidusi profesinę etiką.
„Sakyčiau dar daugiau – tai yra Konstitucijos pažeidimas, nes Konstitucija įtvirtina teisę piliečiams kritikuoti valstybės įstaigų ir pareigūnų darbą ir yra labai aiškus, kategoriškas draudimas persekioti už kritiką. Tai čia yra ne kas kita kaip persekiojimas už kritiką“, – pastebi Teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Petras Ragauskas.
Anot KTU dekano Ainiaus Lašo, skandalingai išgarsėjusi mokytoja vargu prisideda prie mokytojo prestižo kėlimo – jos elgesys kartais yra nepaaiškinamas, kyla abejonių ar ji apskritai gali būti mokytoja.
„Galbūt iš tiesų aš nenoriu, kad mes taptumėme kažkokia išvirkščia Rusija ir kad kiekvienu momentų būtų draudžiama žmogui reikšti savo politines nuostatas. Tai iš tiesų būtų problema. Bet yra kitas ekstremumas, kada mes leidžiame viską ir kažkaip nestebime ir nežiūrime.
Šiuo atveju, kalbant apie profesinę etiką, reikia žiūrėti, ar žmogus iš tiesų profesionaliai elgiasi klasėje. Jeigu ne, tada klausimų nėra. Vėlgi reikia atsakyti, nes rizikos, kaip matome, iš viešos erdvės, iš jos pasisakymų, žmogus kartais labai keistai elgiasi“, – sako A. Lašas.
Anot konstitucinės teisės eksperto P. Ragausko, valstybė privalo gerbti žmogaus teises, įstatymai ir kiti teisės aktai turi aiškiai apibrėžti piliečių pareigas ir teises.
