Beveik 700 – tiek Rusijos piliečių vien šiemet Lietuvoje įsigijo nekilnojamojo turto. Duomenys rodo, kad šis skaičius ne ką mažesnis nei praėjusiais metais. Politikai ir ekspertai tvirtina – kol rusų pajėgos žudo civilius Ukrainoje, yra nepriimtina, kad Rusijos piliečiai vis dar gali įsigyti būstą Lietuvoje. Seime jau gimė pataisos, kad kol mūsų šalyje galioja nepaprastoji padėtis, rusai negalėtų čia vykdyti nekilnojamojo turto (NT) sandorių. Tiesa, absoliutus draudimas rusams pirkti namus ir butus Lietuvoje – neįmanomas.
Rusijai tęsiant neišprovokuotą karą prieš Ukrainą ir negailestingai žudant civilius gyventojus ir naikinant šalies infrastruktūrą, Lietuva uždraudė Rusijos piliečiams atvykti į mūsų šalies teritoriją. Visgi toks draudimas neužkerta kelio rusams Lietuvoje įsigyti NT objektų – butų, namų.
Registrų centras skaičiuoja, kad šiemet Rusijos piliečiai Lietuvoje jau įsigijo 699 NT objektus. Akivaizdu, kad toliau vykstant karui Ukrainoje šie skaičiai mažėja labai neženkliai – per 2021-uosius rusai Lietuvoje sudarė 789 NT sandorius.
Ir portalo LRT.lt kalbinti politikai ir ekspertai sutinka – tai, kad rusai laisvai gali pirkti būstus Lietuvoje, nepriimtina.
Visgi visiškai uždrausti tokių sandorių negalima, nes to neleistų ir Lietuvos Konstitucija, ir Europos Sąjungos teisės aktai. Tiesa, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas parengė pataisas, kurios neleistų Rusijos piliečiams pirkti būsto Lietuvoje galiojant nepaprastajai padėčiai.
Daugiau būstų perka ir rusai, ir baltarusiai
Kaip rodo Registrų centro portalui LRT.lt pateikti duomenys, per penkerius metus Lietuvoje NT objektų įsigijo beveik 3,2 tūkst. Rusijos piliečių. Iš jų 699 – per dešimt šių metų mėnesių. Statistika rodo, kad rusai Lietuvoje kasmet sudaro vis daugiau NT sandorių.
Daugiau nekilnojamojo turto objektų Lietuvoje įsigyja ir baltarusiai – per penkerius metus jie įsigijo apie 1,5 tūkst. objektų. Iš jų 376 buvo nupirkti šiemet. Vėlgi, kaip rodo duomenys, baltarusiai kasmet perka vis daugiau NT objektų Lietuvoje.
Matyti, kad daugiau NT objektų baltarusiai pradėjo įsigyti po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje, po kurių laimėtoju pasiskelbė neteisėtas prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Daugiausia NT objektų Rusijos ir Baltarusijos piliečiai, kaip pranešė Registrų centras, įsigijo Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse, Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono savivaldybėse, Visagino savivaldybėje. Kiek mažiau – Šalčininkų, Švenčionių ir Molėtų savivaldybėse.
Vidutinė šiais metais Rusijos ir Baltarusijos piliečių sudarytų NT sandorių vertė yra apie 80–90 tūkst. eurų.
Tiesa, Vidaus reikalų ministerija ramina – vien dėl to, kad turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, Rusijos piliečiai negali gauti leidimo gyventi mūsų šalyje ar nacionalinės vizos.
Mato rizikų
NSGK dirbantis opozicijos atstovas Dainius Gaižauskas portalui LRT.lt sakė manantis, kad tai, jog Rusijos piliečiai Lietuvoje kasmet įsigyja po kelis šimtus NT objektų, kelia nerimą. Parlamentaras kalbėjo, kad jei jau priimtas sprendimas į Lietuvą neįsileisti Rusijos piliečių, sprendimas neleisti jiems įsigyti NT objektų yra savaime suprantamas.
Mes priėmėme sprendimą, kad tai yra teroristinė valstybė, – jau po šio sprendimo turėjo gulti į darbotvarkę įstatymų projektai, kurie leistų neįsileisti Rusijos piliečių, ribotų teises jiems įsigyti turto.
D. Gaižauskas
„Turi būti ribojimas, bet jis turi būti pagrįstas įstatymu. Jeigu iniciatyvą dėl to parodytų patys valdantieji, be jokios abejonės, tai įvyktų pakankamai greitai, nes tikrai opozicija pritartų tokiam siūlymui, bet tai turi būti padaryta įstatymu“, – tvirtino D. Gaižauskas.
Jis teigė matantis daug rizikų dėl to, kad Rusijos piliečiai vis dar gali laisvai pirkti NT Lietuvoje, nes jiems galioja įstatymai dėl būsto neliečiamybės ir pan. Jei rusams būtų draudžiama įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, bet tai nebūtų numatyta įstatymu, anot D. Gaižausko, tai atvertų kelią teisiniams ginčams.
„Vienaip ar kitaip, tu gali daryti tam tikrą poveikį, be jokios abejonės. Juk matome, kad 77 proc. Rusijos piliečių palaiko karą Ukrainoje, palaiko vaikų žudymą. Mes priėmėme sprendimą, kad tai yra teroristinė valstybė, – jau po šio sprendimo turėjo gulti į darbotvarkę įstatymų projektai, kurie leistų neįsileisti Rusijos piliečių, ribotų teises jiems įsigyti turto. Bet tai nebuvo daroma, buvo tik daug skambių padrikų frazių“, – komentavo „valstietis“.
Kalbėdamas apie Lietuvoje baltarusių įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, D. Gaižauskas atkreipė dėmesį į tai, kad dar neseniai ekonomikos ir inovacijų ministrė kvietė į Lietuvą atvykti baltarusius – IT, kitų technologijų specialistus, tačiau jų patikrinimo sistemos nėra.
„Jie nenumatė rizikų. Tai parodė, kad ministerijos grėsmes vertina skirtingai ir tarp jų trūksta susikalbėjimo“, – portalui LRT.lt komentavo parlamentaras.
Draustų NT įsigyti nepaprastosios padėties metu
Kaip portalą LRT.lt informavo Vidaus reikalų ministerija ir NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, savo kelią jau pradėjo pataisos, kurias priėmus Rusijos piliečiai negalėtų įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, jei šalyje galioja nepaprastoji padėtis.
„Yra iniciatyva, kad nepaprastosios padėties atveju mes galėtume drausti ne tik vizas, ką turėjome iki šiol, bet ir įvairius sandorius, prašymus laikinai gyventi Lietuvoje, pilietybės prašymus. Galėtume visa tai stabdyti. Aš pateikiau tai ir pradėjome procesą, kad nepaprastosios padėties atveju būtų galima tokius dalykus stabdyti“, – aiškino L. Kasčiūnas.
Kaip sakė NSGK pirmininkas, tokia nuostata įtraukta į Seimui teikiamą vadinamąjį krizių paketą ir turėtų būti priimta dar šiemet. Tai reiškia, kad pataisos įsigaliotų nuo sausio 1-osios. Šiuo metu paskelbta nepaprastoji padėtis galioja iki gruodžio vidurio, bet L. Kasčiūnas neatmetė, kad ji bus pratęsta.
Savo pataisas parengė ir Vidaus reikalų ministerija. Jose, kaip informavo ministerijos atstovai, numatoma, kad siūloma praplėsti nustatytus laikino pobūdžio apribojimus, kurie sudarytų galimybę nepaprastosios padėties metu riboti ir tam tikrų paslaugų užsieniečiams teikimą ar sandorių sudarymą.
Nekilnojamojo turto turėjimas taip pat nėra pagrindas įleisti Rusijos Federacijos piliečių į Lietuvos Respublikos teritoriją.
VRM
„Papildomai informuojame, kad vien dėl to, jog Rusijos Federacijos piliečiai turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, jie negali gauti leidimo gyventi mūsų šalyje ar nacionalinės vizos. Šengeno vizos Rusijos piliečiams šiuo metu neišduodamos.
Nekilnojamojo turto turėjimas taip pat nėra pagrindas įleisti Rusijos Federacijos piliečių į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – patikino ministerija.
L. Kasčiūnas sakė kol kas grėsmių dėl nuosavybės koncentracijos ar svarbių objektų perėmimo nematantis, nes Lietuva yra pakankamai gerai išsiskaidrinusi ir pasirūpinusi, kad būtų atspari. Visgi neleisti Rusijos piliečiams Lietuvoje įsigyti NT objektų, NSGK vadovo manymu, yra principo reikalas.
„Aišku, pats principas yra, kad tokių sandorių neturėtų būti, nes jei draudi vizas, drausk ir nuosavybę. Dėl to ir ėmiausi žingsnių, kad bent nepaprastosios padėties metu negalėtų [įsigyti]. Bet yra problema su europiniu reguliavimu“, – komentavo L. Kasčiūnas.
Ar įmanoma visiškai uždrausti Rusijos piliečiams įsigyti NT Lietuvoje? Parlamentaras Raimundas Lopata portalui LRT.lt teigė, kad nors rizikų dėl to, koks skaičius Rusijos piliečių įsigyja NT Lietuvoje, yra, visgi sprendimas uždrausti Rusijos piliečiams įsigyti NT Lietuvoje prieštarautų Konstitucijai.
Aišku, pats principas yra, kad tokių sandorių neturėtų būti, nes jei draudi vizas, drausk ir nuosavybę.
L. Kasčiūnas
„Gali būti rizikų, ypač turint galvoje visas apimtis, kiek Rusijos piliečių čia turi NT, įskaitant ir juridinius asmenis. Dabar tarp teisininkų vyksta diskusija, kaip mums elgtis, ypač su juridiniais asmenimis, žinant Rusijos režimo pobūdį. <...>
Turint omenyje europines taisykles dėl nekilnojamojo turto, draudimai yra gana sudėtingi. Susiduriame su elementaria situacija – mes galime įšaldyti jų turtus, nustatę sąsajas su režimu, bet konfiskuoti negalime. Dabar Europoje prasidėjo diskusijos dėl galimybės konfiskuoti, bet žinant, kiek jos gali trukti, tai ilgas procesas. Bet kokiu atveju reikalingos patikros, joms reikalingi žmogiškieji resursai, o jų mes neturime“, – portalui LRT.lt komentavo R. Lopata.
Apžvalgininkas: sistema neveikia
Apžvalgininkas Marius Laurinavičius portalui LRT.lt kalbėjo, kad tai, jog Rusijos piliečiai Lietuvoje toliau šimtais perka NT objektus, yra įrodymas, kad priimta sistema, numatanti Rusijos piliečių įsileidimą ir pan., tiesiog neveikia.
„Mes dalijame į kairę ir į dešinę leidimus gyventi Lietuvoje, leidžiame jiems pirkti nekilnojamojo turto, to visiškai nekontroliuojame“, – sakė M. Laurinavičius.
Per šiuos metus, iki lapkričio 1-osios, Lietuva Rusijos piliečiams išdavė 3 169 leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, dar 1 131 pakeitė. Dažniausiai leidimai išduodami, kaip nurodė Migracijos departamentas, dėl darbo, šeimos susijungimo, studijų.
Kaip kalbėjo apžvalgininkas, tokia problema nėra naujiena – dėmesio tam nebuvo skiriama daugybę metų: „Visiems tai buvo gerai, tiesiog labai aplaidžiai žiūrėjome į grėsmes iš Rusijos. Šiuo metu tai, kas susiję su Rusijos piliečių įsileidimu į Lietuvą, o kartu ir leidimas įsigyti nekilnojamojo turto nesikeičia. Mes ir toliau žiūrime aplaidžiai.“
Tiesa, jis kalbėjo, kad yra Rusijos piliečių, kuriuos Lietuva turi įsileisti, nes jie yra persekiojami, tad drausti jiems įsigyti nekilnojamojo turto nebūtų tikslinga. Tad, anot M. Laurinavičiaus, kiekvieną atvejį reikia vertinti atskirai.
„Ne patys skaičiai [kelia nerimą], o tai, kad NT įsigijimai nė kiek nemažėja lyginant su laikotarpiu prieš karą. Tai rodo, kad iš esmės sistema neveikia.
Šiuo metu į Lietuvą Rusijos piliečiai turėtų būti įleidžiami tik visiškai išskirtiniais atvejais. Žmonės, kurie yra įleidžiami į Lietuvą, kurie teisėtai ir teisingai gauna leidimą gyventi Lietuvoje, turėtų galėti įsigyti nekilnojamojo turto“, – komentavo M. Laurinavičius.
Visiems tai buvo gerai, tiesiog labai aplaidžiai žiūrėjome į grėsmes iš Rusijos.
M. Laurinavičius
Paklaustas apie nekilnojamojo turto Lietuvoje perkančius baltarusius, apžvalgininkas patvirtino – tai lėmė 2020-ųjų rugpjūtį vykę suklastoti prezidento rinkimai ir po jų ėjusios represijos protestuoti į gatves išėjusiems gyventojams.
„Tuos dalykus turėtume vertinti kiekvieną atskirai, bet labai kruopščiai. Iš tiesų, yra gana nemažai žmonių tiek iš Rusijos, tiek iš Baltarusijos, kurie turėtų būti įleidžiami į Lietuvą, nes jie savo šalyse yra persekiojami“, – portalui LRT.lt teigė apžvalgininkas M. Laurinavičius.
