Daliai Lietuvos verslų nenutraukus prekybinių ryšių su Rusija, Seime toliau svarstoma apie įstatymų pakeitimus, kurie iš esmės draustų prekybinį bendradarbiavimą su teroristine valstybe, kokia Rusija Lietuvos parlamento ir buvo paskelbta. Teisininkas Rimantas Daujotas tikina, kad nauji ribojimai būtų paremti Europos Sąjungos (ES) teise. Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad mėginimas atbaidyti Lietuvos verslą nuo Rusijos gali atsisukti prieš mus pačius, o norimo rezultato – susilpninti Kremliaus ekonominę galimybę toliau finansuoti karą prieš Ukrainą, galime ir nepasiekti.
Šių metų vasarį Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, JAV, ES ėmėsi sankcijų prieš agresorę. Tarp įvairaus pobūdžio ribojimų sutarta ir dėl sankcijų Rusijos verslininkams ar ne Rusijoje esantiems verslams, kurie susiję su Kremliaus vadovybe, oligarchais. Tiesa, tarptautiniai ribojimai nėra nukreipti į verslus, kurie turi prekybinių santykių su Rusijos bendrovėmis, turi savo padalinius Rusijoje.
Statistika rodo, kad prasidėjus karui, Lietuvos verslas ėmė trauktis iš Rusijos rinkų, įmonės nutraukinėjo ryšius su minėtos šalies bendrovėmis. Tiesa, praėjus daugiau negu pusmečiui nuo karo pradžios, dalis įmonių savo produkciją toliau veža į Rusiją bei importuoja produktus iš šios šalies.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šių metų vasarį į Rusiją savo produkciją eksportavo 665 Lietuvos įmonės, iš Rusijos importavo – 693. Kovą šie skaičiai atitinkamai sumažėjo iki 388 ir 650. Departamentas nurodo, kad liepą į Rusiją eksportavo 281 Lietuvos įmonė, o importavo iš Rusijos – 265 įmonės.
Rugpjūtį parlamentaras, Liberalų sąjūdžio atstovas Raimundas Lopata pareiškė siūlysiantis Seimui priimti pataisas, kuriomis būtų uždrausti verslo ryšiai su teroristine pripažinta ar terorizmą remiančia valstybe ar joje veikiančiais subjektais.
LRT.lt primena, kad šių metų gegužę Seimas priėmė rezoliuciją, kuria pripažino, kad Kremliaus režimas siekia sunaikinti ukrainiečių tautą, tad režimo veiksmai turi būti pripažįstami genocidu, o pati Rusija yra terorizmą remianti ir terorizmą vykdanti valstybė.
Lopata: institucijos sutrikusios, mes neturime nacionalinio sankcijų mechanizmo
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys R. Lopata LRT.lt teigė, kad jis su teisininkais toliau ruošia įstatymų pakeitimų paketą, kurio esmė yra ne tik verslo ryšių su Rusija ribojimas.
„Mano pasiūlymo esmė – sukurti politinį teisinį mechanizmą, kai mes susiduriame su teroristine valstybe. Mes to mechanizmo neturime. Dabar visos institucijos sutrikusios – nuo Generalinės prokuratūros iki kitų“, – dėstė parlamentaras.
„Ar mums reikia vadovautis Europos reglamentu dėl sankcijų, ar mums reikia vadovautis Europos reglamentu dėl terorizmo? Ar mes patys turime nacionalinių sankcijų mechanizmą? Pasirodo, tokio mechanizmo mes neturime. Tai turime daugybę teisinių ir politinių klausimų, į kuriuos turime atsakyti“, – toliau aiškino liberalas.
Anot R. Lopatos, panašu, kad jis siūlys keisti ir Baudžiamąjį kodeksą, ir teisės aktus, kuriais numatoma, kaip turėtų būti įgyvendinamos ES sankcijos.
NSGK nario manymu, kalbant apie verslo ryšių su Rusija turinčias Lietuvos įmones, reikėtų nepamiršti, jog sėkmingas verslas Rusijoje neįmanomas be Kremliaus užtarimo, tad, R. Lopatos teigimu, čia kalbama ne apie paprastą ekonominį ar prekybinį santykį.
„Tai yra sudėtingesnė situacija, galima apsiriboti moraline kiekvieno verslininko atsakomybe, bet, žinant kontekstą, kad tokioje valstybėje kaip Rusija iš esmės sunku verslą plėtoti be tam tikro stogo, o stogas reiškia režimą vienokiu ar kitokiu lygmeniu, t. y. dirbti teroristinei valstybei. Bendradarbiavimas su teroristine organizacija, šiuo atveju – su teroristine Rusija kaip valstybe, turi būti persekiojamas“, – aiškino politikas.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas, NSGK narys Jonas Jarutis teigė manantis, kad šiuo metu ES, Vakarų valstybių taikomos sankcijos Rusijai yra veiksmingos. Tai, anot jo, įrodo ir Lietuvos įmonių traukimasis iš Rusijos rinkos.
„Manau, kad tai yra viena iš sankcijų poveikio priemonių, siekiant neduoti uždirbti toms (Rusijos – LRT.lt) įmonėms, nes, jei iš jų perki, remi karą, duodi pinigus, kurie investuojami į puolimą prieš ukrainiečius“, – LRT.lt aiškino „valstietis“.
Opozicijos atstovas pabrėžė, kad yra už tai, jog Lietuvos verslo įmonės nutrauktų ryšius su Rusija, tačiau pabrėžė, jog įstatymu to įtvirtinti neskubėtų.
„Manau, kad žmonės yra sąmoningi ir dėl vieno ar kito atvejo nevertėtų keisti įstatymų. Mūsų žmonės yra pilietiški, vieni iš daugiausiai teikiančių paramos ir palaikymo ukrainiečiams, tai nematau didelės problemos. Aišku, kiekvienoje visuomenėje yra palaikančių Rusiją, yra tokių ir mūsų visuomenėje. Tai yra nepateisinama, bet yra kaip yra“, – dėstė J. Jarutis.
„Jeigu tai (įmonių prekybiniai saitai su Rusija – LRT.lt) yra išimtiniai atvejai, tai tikrai manau, kad nereikia, bet jei kažkoks dėsningumas būtų, tai galima būtų apie tai galvoti. Bet tų dėsningumų, manau, mes nematome“, – pridūrė parlamentaras.
ES sankcijų Lietuvos verslui, turinčiam ryšių su Rusija, pritaikyti negalime
Kaip skelbiama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos internetiniame puslapyje, šiuo metu tarptautinės finansinės sankcijos yra taikomos 15-kai Lietuvos įmonių, kurios turi ryšių su Kremliumi.
LRT.lt kalbintas advokatas, tarptautinių ginčų ekspertas R. Daujotas teigė, kad dabartinė teisinė bazė Lietuvoje leidžia tarptautines sankcijas taikyti tiems subjektams, kurie turi sąsajų su Kremliaus režimu. Anot jo, tai, kad, pavyzdžiui, kažkokia verslo įmonė veža prekes į Rusiją ir joje realizuoja savo produkciją, nėra pagrindas jai taikyti tarptautinius ribojimus.
„Iš tiesų, tokio teisinio pagrindo nėra. Kadangi Lietuva yra ES šalis narė, tarptautinių ir ES sankcijų kompetencija yra perduota ir priklauso ES Tarybai būtent tam, kad įtvirtintų vienodą sankcijų taikymą ES lygmeniu ir užtikrintų vienos ES rinkos veikimą pagal vienodas taisykles. Nei Lietuvos Seimas, nei pavieniai Seimo nariai, nei Lietuvos institucijos negali savarankiškai įtvirtinti naujų ES sankcijų“, – dėstė teisininkas.
Bendradarbiavimas su teroristine organizacija, šiuo atveju – su teroristine Rusija kaip valstybe, turi būti persekiojamas.
R. Lopata
Anot advokato, vienintelis būdas taikyti tarptautines sankcijas kuriam nors subjektui Lietuvoje, kuriam jos nėra pritaikytos, – kreiptis į ES institucijas su tokiu prašymu, siūlymu.
Pasak R. Daujoto, iš esmės šiuo metu Lietuvoje galima tam tikrus apribojimus taikyti tik įmonėms ar organizacijoms, veikiančioms gynybos srityje ar valdančioms ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą. Teisininkas priminė, kad kilus abejonėms dėl tokios įmonės ryšių su Rusija, speciali komisija gali uždrausti su ja valstybei atlikti konkrečius sandorius.
Advokatas, paklaustas, kaip vertintų Seime brandinamą iniciatyvą riboti Lietuvos įmonių prekybinius santykius su Rusijos bendrovėmis, kartojo, kad bet kokie papildomi ribojimai šalies nacionaliniu mastu neturėtų pažeisti ES teisės principų.
„Bet kokia papildoma kontrolė ar reikalavimai LR įmonėms turi atitikti tiek ES teisės reguliavimo, tai yra laisvo prekių, kapitalo judėjimo, laisvos konkurencijos principų ir tarptautinės teisės reguliavimo, pavyzdžiui, draudimo kenkti ar nusavinti investicijas, diskriminuoti, proporcingumo ir panašiai, reikalavimus.
Nežinant konkretaus numatyto sugriežtinimo, neįmanoma tiksliai atsakyti. ES teisė savaime nedraudžia įvesti papildomą kontrolę, tačiau ši papildoma kontrolė būtų laikoma pateisinama, tik jei atitiktų jau esamą reguliavimą ir jau minėtus ES ir tarptautinės teisės reikalavimus bei principus. Taikyti šiems pagrindiniams principams išimtis ar priešingą reguliavimą būtų labai sudėtinga“, – dėstė teisininkas.
Ekonomistas: tai turėtų būti bendras sutarimas tarp šalių
LRT.lt kalbintas banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas pabrėžė, kad tokio dydžio valstybei kaip Lietuva, kuri, pašnekovo teigimu, yra maža, nuo eksporto smarkiai priklausanti ekonomika, nevertėtų kurti savo atskirų ribojimų, mat tai sukeltų veikiau neigiamas pasekmes.
„Tai (verslo ryšių su Rusija ribojimas – LRT.lt) galėtų būti suprasta kaip perteklinių biurokratinių kliūčių sudarymas, atsiribojant nuo ideologinių ar politinių dalykų. Jeigu tai yra kažkokie papildomi draudimai, tokioms mažoms šalims tai yra kelias, kuris nebūtinai toli nuves. Tai galėtų tapti keliu, kuris toliau nuvestų, jei netolimoje ateityje Lietuvos pavyzdžiu pasektų kitos šalys. Bet jei tokios indikacijos nėra, tokia strategija ekonominiu požiūriu būtų rizikinga“, – komentavo ekonomistas.
Ž. Maurico įsitikinimu, jei Lietuva imtų riboti savo verslų prekybinius santykius su Rusijos bendrovėmis, neatmestina, kad dalis Lietuvos verslų mėgintų Rusijos rinką pasiekti per kitas šalis, galbūt išsikeltų dirbti į kitų valstybių teritorijas.
„Jeigu kalbama apie ryšių nutraukimą, tai tie (įmonių – LRT.lt) ryšiai su Rusija gali būti palaikomi, bet per kitas šalis, pavyzdžiui, per Estiją, Latviją ar Lenkiją. Tai galėtų paskatinti dalį veiklos išsikelti iš Lietuvos“, – perspėjo pašnekovas.
Ekonomisto teigimu, Lietuvos verslai ėmė trauktis iš Rusijos rinkos jau po 2014 m. Krymo aneksijos. Vis dėlto, anot jo, pasiekti, kad visi prekybiniai saitai su Rusijai būtų nutraukti, niekaip nepavyks.
„Jei pažvelgtume į smarkiai sankcionuotas šalis, tarkime, Venesuelą, Iraną, Šiaurės Korėją, į jų prekybos statistiką, tai pamatytume, kad tos šalys vienokią ar kitokią prekybą vykdo net su tomis Vakarų šalimis, kurios tas sankcijas joms ir taiko. Dažniausiai juk sankcijos būna tarptautinės, nukreiptos į politinį šalies elitą, išimtys sankcionuojant taikomos medikamentams, kitoms prekėms. Kitaip tariant, net ir taikant griežtesnius draudimus, kažkiek to prekių judėjimo bus“, – dėstė Ž. Mauricas.
Ekonomisto teigimu, sankcijų Rusijai tikslas yra susilpninti Kremliaus režimą, kad šis negalėtų finansuoti karo Ukrainoje, taigi, anot Ž. Maurico, į tai ir reikėtų orientuotis, kartu suvokiant, jog ne visi sandoriai su Rusija yra susiję su prisidėjimu prie karo.
„Jeigu eksportuojame į Rusiją, tarkime, apelsinus, už juos Rusija sumoka ir gauni pinigų už tai, tad.... Juk su apelsinais rusai neis kariauti prieš ukrainiečius. Galime ir apelsinų nevežti dėl moralinių priežasčių, Rusija jų gautų per kitas šalis. [...]
Ekonominės sankcijos nėra tobulas įrankis kovoje su režimu. Visa laimė, kad kariniame fronte Ukrainai sekasi. [...] Ar įmanoma užkirsti kelią prekių patekimui į Rusiją? Sunkiai. Čia turi pati Rusija nenorėti prekių įsileisti.
Esmė yra naftos ir dujų nepirkimas iš Rusijos, čia reikėtų susitelkti ir tai turėtų padaryti visa Europos Sąjunga“, – kalbėjo jis.
Jeigu kalbama apie ryšių nutraukimą, tai tie (įmonių – LRT.lt) ryšiai su Rusija gali būti palaikomi, bet per kitas šalis, pavyzdžiui, per Estiją, Latviją ar Lenkiją, tai galėtų paskatinti dalį veiklos išsikelti iš Lietuvos.
Ž. Mauricas
Ž. Mauricas mano, kad sprendimai riboti prekybą su Rusija būtų efektyvūs tik tada, jei prie šių veiksmų prisidėtų ir kitos valstybės.
„Tai turėtų būti regioninis valstybių susitarimas arba sutarimas ES mastu“, – reziumavo pašnekovas.
NSGK vadovas: reikia pokyčių, nes dabar nėra jokių riboženklių
NSGK pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas LRT.lt teigė remiantis R. Lopatos idėją riboti Lietuvos verslo įmonių ryšius su teroristine valstybe paskelbta Rusija. Tiesa, jo teigimu, prireiks laiko diskusijoms tam, kad ši idėja būtų tinkamai sustyguota.
„Negaliu susitaikyti su situacija, kai lietuviškas verslas, kurio kai kurie atstovai dar dalyvauja ir politikoje, turi verslą ir Rusijoje, yra vos ne didžiausi mokesčių mokėtojai regione, tarkime, Kaliningrado srityje, kai kalbame apie tai, kad jie dalyvauja ir mobilizacijoje, ir tai nesukelia jokių kliūčių verslo veiklai, nėra jokių riboženklių.
Koks tas sprendimas turėtų būti? Reglamentuoti veiklos nutraukimą Rusijoje? Ar tai turėtų būti daroma tik tam tikruose sektoriuose? Ar tai priklausytų nuo to, kokia veikla tu užsiimi? Ar tai priklausytų nuo nuosavybės ryšio su verslu? Ar tai būtų susiję su dalyvavimu politikoje ir turint verslą Rusijoje, negalima būtų dalyvauti politikoje? Reikės ieškoti atsakymų.
Neslėpsiu, kad analizuojame atvejus, kai Europos Sąjungos šalys yra įtraukusios savo piliečius į sankcijų sąrašus dėl ryšių su Rusija“, – komentavo L. Kasčiūnas.
NSGK vadovas pritarė Ž. Maurico pastabai, kad regioniniai ar ES mastu priimami sprendimai dėl sankcijų turi didesnį efektą, tačiau, L. Kasčiūno teigimu, teisinio reglamentavimo pakeitimas, numatant galimybę riboti prekybinius santykius su Rusija, yra namų darbai, kuriuos Lietuva turėtų atlikti iki galimų regioninių sprendimų įgyvendinimo.
„Sutinku, regioniniai sprendimai visada yra gerai. Bet reikia pasidaryti nacionalinius namų darbus, po to reikia pasidaryti namų darbus, derinant pakeitimus su Europos teise“, – pažymėjo parlamentaras.
