Vidaus reikalų ministerija (VRM) parengė naują civilinės saugos koncepciją, kuria brėžiamos veiklos gairės iki 2030 metų. Joje numatomos šešios darbų kryptys, o tarp priemonių įvardijamas perspėjimo apie pavojų sirenų pirkimas, reikalavimo pastatams įrengti priedangas numatymas, naujų etatų civilinės saugos specialistams kūrimas, civilinės saugos pamokų švietimo įstaigose numatymas ir kiti darbai.
Kaip VRM surengtoje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, nauja civilinės saugos koncepcija siekiama pagerinti institucijų bendradarbiavimą ekstremalių situacijų, karo metu, tinkamai įspėti gyventojus apie pavojus, rūpintis visuomenės švietimu civilinės saugos klausimais.
Ministrė pažymėjo, kad iki šiol Lietuvoje vadovautąsi pasenusiomis civilinės saugos taisyklėmis. Be to, A. Bilotaitės teigimu, reformuoti šią sritį verčia ir Rusijos karo Ukrainoje pamokos.
„Problemų yra tikrai nemažai, trūksta lyderystės, aiškios strategijos, menkas finansavimas. Turime eilę sisteminių trūkumų“, – sakė ministrė.
VRM vadovė pranešė, kad jau šią savaitę, atsižvelgiant į naujo dokumento nuostatas, bus rengiamos pratybos.
„Šią savaitę bus organizuojams pirmosios pratybos, kokių iki šiol dar nebuvo, kurios atlieps šį poreikį, kai bus vykdomas pratybų procesas tarp krašto apsaugos ir vidaus reikalų civilinės saugos institucijų“, – pranešė A. Bilotaitė.
Sirenos, pranešimai ir priedangos
Vidaus reikalų ministrė, pristatydama civilinės saugos koncepciją, tvirtino, kad joje remiamąsi šešiomis veiklos kryptimis: gyventų perspėjimas, evakuacijos pajėgumų vystymas, savivaldybių civilinės saugos gerinimas, parengties pareigūnai, visuomenės švietimas ir pasiruošimas galimai avarijai Astravo atominėje elektrinėje, Baltarusijoje.
A. Bilotaitė, kalbėdama apie gyventojų perspėjimo sistemas, atkreipė dėmesį, kad, pagal apklausas, tik 67 proc. gyventojų į savo mobiliuosius telefono aparatus gauna perspėjimo apie pavojus pranešimus. Anot jos, šiuo klausimus bus siekiama proveržio.
„Mūsų tikslas – kad 99 procentai gyventojų tokius pranešimus gautų“, – tikino ministrė.
Jos teigimu, Lietuvoje šiuo metu yra 888 sirenos, galinčios įspėti gyventojus apie pavojus ir jomis būtų perspėta tik 54 procentai gyventojų.
„Tai nėra pakakama, mes pasiskaičiavę, kad Lietuvai papildomai reikėtų dar 900 sirenų“, – sakė VRM vadovė.
Pasak A. Bilotaitės, ketinama pirkti daugiau įspėjamųjų sirenų, šiuo metu pradėtos 200 sirenų pirkimo procedūros.
Anot ministrės, šiuo metu Lietuva yra susidūrusi su priedangų ir kolektyvinės apsaugos statinių stygiumi – pavojaus atveju pasislėpti jose galėtų tik 18 proc. šalies gyventojų. Tokių statinių, VRM duomenimis, yra 2000, bet šis skaičius, A. Bilotaitės teigimu, gali padidėti, nes savivaldybės dar tikslina ir siunčia informaciją apie minėtus statinius.
„Planuojama, kad statant naujus viešosios paskirties statinius, kuriuose renkasi daugiau negu 200 asmenų, būtų privaloma įrengti atitinkamas patalpas, kurios atitiktų priedangos reikalavimus. Ir taip pat, kalbant apie privačius statinius, daugiaaukščius statinius, penkių aukštų pastatui toks reikalavimas būtų numatytas“, – apie planuojamus darbus kalbėjo ministrė.
Jos teigimu, bus siekiama, kad pusė šalies gyventojų turėtų galimybę rasti priedangą, esant oro pavojui.
Parengties pareigūnai
Anot A. Bilotaitės, siekiant gerinti savivaldybių civilinę saugą, bus siekiama įsteigti saugias darbo vietas civilinės saugos specialistams, kurie padėtų rengtis savivaldybėms ekstremalioms ar kitoms sudėtingos situacijoms.
„Ruošiantis ekstremalioms situacijoms, institucijų operacijų centruose turėtų būti paruoštos saugios darbo vietos“, – pažymėjo ministrė ir pridūrė, kad darbo vietos bus įrengiamos ne slėptuvėse.
Ji kartu priminė, kad Vyriausybė jau yra patvirtinusi reikalavimą savivaldybėms kaupti rezervus ekstremalioms ar kitoms sudėtingoms situacijoms. Anot A. Bilotaitės, šiuo klausimu būtina įvertinti ir savivaldybių finansines galimybes tai daryti.
A. Bilotaitė pažymėjo, kad, kaip numatyta civilinės saugos koncepcijoje, civilinės saugos klausimams bus įsteigtos konkrečios pareigybės.
„Numatoma, kad visose už civilinę saugą atsakingose institucijose dirbs 74 parengties specialistai, operacijų centruose bus įrengtos 74 saugios darbo vietos“, – teigė ji.
Ministrė, kalbėdama apie gyventojų švietimą, teigė, kad siūloma atnaujinti pasiruošimui ekstremalioms situacijoms skirtą internetinę svetainę www.lt72.lt, planuojama parengti atskirą civilinės saugos pagrindų pamoką švietimo įstaigoms. Taip pat, anot A. Bilotaitės, bus ir toliau vykdomos informacinės kampanijos hibridinių ir karinių grėsmių tematika.
Šeštoji civilinės saugos koncepcijos kryptis yra susijusi su pasirengimu galimai nelaimei Astravo atominėje jėgainėje. Ministrė priminė, kad Vyriausybė jau yra patvirtinusi pasirengimo galimai radiologinei ir branduolinei avarijai minėtoje elektrinėje planą.
„Šitai problemai ateityje taip pat skirsime dėmesį“, – sakė A. Bilotaitė.
Priemonių įgyvendinimui reikėtų 283 mln. eurų
Pasak ministrės A. Bilotaitės, siekiant įgyvendinti numatytus darbus, per 8 metus lėšų poreikis būtų apie 283 mln. eurų.
VRM, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento su ekspertais parengta civilinės saugos koncepcija keliaus į Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisiją, kurioje ji bus apsvarstyta, vėliau turėtų būti paruoštas detalus veiksmų planas, kuriuo būtų numatytas koncepcijos įgyvendinimas.
VRM vyriausiasis patarėjas civilinės saugos klausimais Nortautas Statkus spaudos konferencijos metu sakė, kad 283 mln. eurų poreikis yra tik preliminarus, jis gali ir augti.
„Tai yra preliminarūs skaičiavimai. Kaip žinote, kainos kas mėnesį kyla aukštyn ir negali tiksliai skaičių pateikti“, – sakė jis.
Anot N. Statkaus, daugiausiai lėšų, skaičiuojama, tektų išleisti sirenų pirkimui, pratyboms, branduolinės avarijos pasirengimui, parengties pareigūnų pareigybių steigimui.
