Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnaziją gerai vertina tiek šalies lenkų bendruomenė, tiek mokyklų reitingų sudarytojai. Gimnazijos atstovai teigia, kad gerų rezultatų pavyksta pasiekti dėl suburto mokytojų kolektyvo, o lietuvių kalbos žinias stiprina įvairūs popamokiniai užsiėmimai ir aktyvus mokinių įsitraukimas į miesto bendruomenės gyvenimą. Pasak direktoriaus, svarbus ir bendradarbiavimas su lietuviškomis mokyklomis.
Lygindami šią gimnaziją ir dalį rajonuose veikiančių tautinių bendrijų mokyklų, švietimo ekspertai teigia, kad reikšmę turi ir mokyklos dydis. Į didesnę mokyklą, anot jų, lengviau prikviesti gerų mokytojų ir užtikrinti aukštesnę ugdymo kokybę.
Tautinių mažumų integracijos klausimas Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse keliamas ne vienus metus. Ekspertai sutaria – svarbu pradėti nuo mokyklos. Štai Latvijoje palaipsniui bus pradėtas mažinti tautinių mažumų mokyklų skaičius, o Lietuvos gimnazijų atstovai pasakoja, kad lietuvių kalbos žinias stiprina įvairūs užsiėmimai po pamokų. Anot jų, svarbios ir veiklos, skatinančios Lietuvos kitakalbių patriotiškumą. Šiais klausimais rugsėjį domisi „LRT ieško sprendimų“ komanda.
Nori puoselėti lenkų kultūrą ir kalbą
Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazijoje mokosi 433 moksleiviai. Viena jų – abiturientė Evelina. Prasidedant naujiems mokslo metams mergina teigia jaučianti nedidelį nerimą, bet kartu ir artimųjų bei mokytojų palaikymą. Paklausta, kodėl šiai gimnazijai pavyksta pasiekti gerų rezultatų, ji sako, kad gerai mokytis motyvuoja dalis mokytojų.
Tiesa, anot Evelinos, labiausiai viskas priklauso nuo pačių moksleivių atkaklumo. Norintiems pasiekti gerų rezultatų padeda ir mokytojai. Gimnazistė taip pat pabrėžia, kad jai, kaip Lietuvoje gyvenančiai lenkei, svarbu puoselėti lenkų kalbą ir kultūrą.
Per Rugsėjo 1-osios šventę kalbinti tėvai taip pat pabrėžia norintys, kad jų vaikai mokėtų savo gimtąją kalbą ir puoselėtų tradicijas. Jų teigimu, šioje mokykloje mokiniai gerai išmoksta ir valstybinę lietuvių kalbą. Pasak tėvų, mokslo pasiekimus lemia įvairios priežastys: geras mokytojų kolektyvas ir direktoriaus indėlis, taip pat ankstesnėje mokykloje (dauguma lankė Vilniaus Jono Pauliaus II progimnaziją) įgytas pagrindas.
Gimnazija naujausiuose reitinguose šoktelėjo į geriausiųjų dešimtuką
Viena iš LRT kalbintų moksleivių mamų priduria, kad pasirinkti būtent šią gimnaziją jų šeimą paskatino ir aukštas mokyklos reitingas. Žurnalas „Reitingai“ skelbia, kad Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazija tarp geriausių Lietuvos gimnazijų, kurios neatsirenka moksleivių, šįkart užima 9 vietą. 2021 metų reitinge mokykla užėmė 40 vietą.
„Gimnazija gerai išmoko vaikus to, ko lietuviškoms mokykloms sekasi sunkiai išmokyti: tiek chemijos, tiek fizikos, tiek informacinių technologijų. Tų tarsi ir sunkesnių mokslų“, – teigia žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
Pasak eksperto, gimnazijoje palyginti gerai mokoma ir lietuvių kalbos. „Kai kurioms lietuvių mokykloms tiesiog augti ir žydėti iki tokių rezultatų, kokius pasiekia ši ir kai kurios kitos tautinių mažumų mokyklos“, – priduria pašnekovas.
G. Sarafinas teigia, kad įtakos tam turi ne tik stiprūs lietuvių kalbos mokytojai, bet ir tai, kad moksleiviai mokosi sostinėje, čia aplinkoje skamba daug lietuvių kalbos.
Lietuvių kalbos žinias stiprina ir popamokiniai užsiėmimai
Gimnazijos direktorius Adamas Blaškevičius sako, kad mokykloje labai vertinamos kokybiškos pamokos. Anot jo, taip pat svarbu, kad patirtį turintys mokytojai su moksleiviais nori dirbti ne tik per pamokas, bet ir po jų. Direktorius išskiria medijų raštingumo projektą ir kino klubo veiklą.
Šį klubą buria lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Audronė Kuisytė-Zubkaitienė. Ji teigia, kad per papildomas veiklas nesiekiama moksleivių atitolinti nuo lenkų kalbos.
„Jei lituanistės organizuoja renginius, tai jie vyksta lietuvių kalba, bet neretai mes siekiame ir integracijos. Pavyzdžiui, darome renginį, kuriame skambėtų ir lietuvių, ir lenkų kalba. Ir tai patinka vaikams, nes tuomet ir mes pažįstame lenkų kultūrą, ir jie giliau pažįsta lietuvių kultūrą. Ir kitas dalykas – jie supranta, kad niekas nesiekia jų atitolinti nuo jų tautos patirčių“, – sako mokytoja.
To, kad gimnazija yra Vilniuje, lituanistė kaip didelio privalumo neįvardija. Pastebi, jog gana daug laiko moksleiviai užtrunka, kol atvyksta į gimnaziją ar grįžta namo. Tiesa, tam tikrų pliusų mato. Vienas jų, anot A. Kuisytės-Zubkaitienės, yra tai, kad šalia yra daug muziejų ir bibliotekų, į šias įstaigas mokinius siekiama vesti kuo dažniau.
Mokyklos direktorius A. Blaškevičius vis dėlto atskleidžia, kad šiemet valstybinį lietuvių kalbos egzaminą abiturientai išlaikė prasčiau nei praėjusiais metais. Šis rezultatas atsispindės jau kitų metų reitinguose.
Mokykla neužsidaro savo rate
Kalbėdamas apie kitus mokomuosius dalykus, gimnazijos direktorius priduria, kad geresnių rezultatų padeda pasiekti ne tik popamokinės veiklos, bet ir aktyvus mokinių įsitraukimas į miesto bendruomenės gyvenimą. Dar vienas privalumas – bendradarbiavimas su lietuviškomis gimnazijomis.
„Mes organizuojame konkursus ir dalyvaujame kitų draugiškų mokyklų rengiamuose konkursuose. Tai gal irgi duoda tam tikrą sinergiją ir papildomą rezultatą. Neužsidarome savo rate“, – sako A. Blaškevičius.
Visgi su tam tikrais iššūkiais, pasak direktoriaus, gimnazija susiduria. Vienas jų – senstantis kolektyvas. Nors šiems mokslo metams mokykla turi pakankamai mokytojų, kitąmet bus ieškoma jaunesnių.
„Situacija tokia pati, kaip visų Lietuvos mokyklų. Tas procentas jaunimo, kuris renkasi pedagogines studijas, tarp lenkų, ko gero, irgi yra toks pats, kaip ir tarp lietuvių. Apskritai nelabai renkasi“, – teigia gimnazijos vadovas.
Optimalus mokyklos dydis
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius G. Sarafinas pabrėžia, kad viena iš priežasčių, leidžiančių Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazijai suburti stiprų mokytojų kolektyvą, – optimalus mokyklos dydis. Jis taip pat priduria, kad, sostinėje sumažėjus tautinių mažumų mokyklų, ši gimnazija gali pritraukti geriausius mokytojus Vilniuje.
„Kalbant apie kitas savivaldybes, ten vaizdas yra kitoks. Tiek Vilniaus rajono, tiek Šalčininkų rajono savivaldybės pasirinko kitą taktiką – daug ir mažų mokyklų. Yra netgi tokių, kur mokosi 20 mokinių. Tai labai mažos mokyklos. Kai tiek mokinių, negalima nusisamdyti gerų mokytojų, jie ten negali tikėtis gero atlyginimo“, – sako G. Sarafinas.
Pasak pašnekovo, Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazija taip pat išsiskiria ir tuo, kad nemaža dalis abiturientų įstoja į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose, taip pat išvyksta studijuoti į užsienį. G. Sarafinas pastebi, kad rajonuose yra tautinių bendrijų mokyklų, kurių abiturientai valstybės finansuojamų vietų negauna jau kelerius metus.
Integracijai reikia tinkamų sąlygų
Kai kalbama apie tautinių bendrijų mokyklas, politikai neretai pabrėžia integracijos klausimą. Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazijos direktorius A. Blaškevičius tokias kalbas vertina kritiškai, jis pabrėžia, kad integracijai pirmiausia turi būti sudarytos tinkamos sąlygos.
Pasak A. Blaškevičiaus, sudėtingesnėje situacijoje atsiduria nuo didmiesčių nutolusios mokyklos, mat joms net vienai išvykai per metus dažnai reikia skirti daugiau lėšų.
„Bepigu mums – sėdai į troleibusą ir nuvažiuoji į bet kokį renginį. Tai yra privalumas. Jei mes suplanuojame integraciją, tai nėra gerai. Ji turi vykti natūraliai. Turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad ji galėtų vykti. Tai nėra planinis dalykas, kurį kaip projektą gali imti ir įvykdyti“, – sako A. Blaškevičius.
