Jauniausias Liubovės ir Oleksijaus Liašenkų sūnus gimė šiemet vasario 24-ąją – dieną, kai visą pasaulį sudrebino žinia apie Rusijos karinę agresiją Ukrainoje. Po trijų savaičių šeima – tėvai ir penki vaikai – gelbėdamiesi nuo pražūties iš Donecko apskrities išsiruošė į alinamą kelionę. Nuo kovo 26-osios jie gyvena Krakėse Kėdainių rajone, tačiau šeima po kelių dienų neteks stogo virš galvos.
Oleksijaus darbdavio žmona Rasa Palukaitienė nutarė nenuleisti rankų – krakiškiai užsimojo surinkti pinigų, už kuriuos būtų galima įsigyti miestelyje parduodamą namą. Reikia 25 tūkst. eurų. Per dvi dienas į sąskaitą sukrito apie 1,7 tūkst. eurų.
Gausi šeima iš Donecko apskrities Krakėse vos atvykusi sulaukė nuoširdžios vietos gyventojų pagalbos, o 33 m. Oleksijus skubiai susirado darbą malkų ruošos įmonėje.
Po apšaudymų žmonai prasidėjo sąrėmiai
Kaip LRT.lt pasakojo O. Liašenka, šaudyti ten, kur jie gyveno, pradėjo dar vasario 23-iąją. Kai karinės atakos suintensyvėjo, 26 m. Liubovė pajuto sąrėmius ir teko skubiai lėkti į ligoninę, nors naujagimio šeima laukė po dviejų savaičių.
„Kažkur netoli pasigirdo raketos, sprogimai, žmona susijaudino ir netrukus pasakė: viskas, prasidėjo, reikia važiuoti gimdyti. Iškvietėme greitąją pagalbą. Vakare žmona pagimdė sūnų. Pavadinome Oleksijumi, mano garbei“, – pasakojo ukrainietis.
Po kelių savaičių, kai Oleksijus grįžo iš darbo, Liubovė pasakė daugiau nebegalinti ištverti nuolatinių karo atakų ir apėmusio nerimo.
„Kreipėmės į socialinę tarnybą ir kitą dieną išvykome. Kūdikiui nė mėnesio nebuvo. Buvo sunku keliauti. Kai atvykome į Lietuvą, į Kauną, buvo naktis, iškart važiavome į ligoninę. Dukros pasiligojo, juk visą tą laiką, kiek važiavome, neišsimiegodavo, jokio normalaus maisto – vien arbata, sumuštiniai, sriubos negaudavo“, – pasakojo gausios šeimos tėvas.
Gausioje šeimoje auga rugsėjį 8 m. sulauksiantis Andrejus, penkiametė Diana, keturmetė Sofija, 2 m. Kristina ir 6 mėn. Oleksijus.
Apie Lietuvą Oleksijus menkai žinojo – tiek, kiek per geografijos ar istorijos pamokas mokytoja pasakodavo.
„Niekada nemaniau, kad čia atsidursiu. Čia gerai, kaip namie, kaip buvo iki karo. Mūsų Časiv Jaras taip pat nedidelis“, – kalbėjo ukrainietis.
O. Liašenka sako, kad Krakės jų šeimai labai patinka ir jie norėtų čia likti gyventi. Juolab kad grįžti nebėra kur – jų namas liepą po raketų atakų tapo avarinės būklės.
„Darbo bus tik dideliuose miestuose, o kaip iki jų nusibelsti? Tam reikia pinigų“, – svarstė vyras.
Kaimynai žuvo, namų nebeliko
Časiv Jaro, iš kurio į Krakes ir atvyko Oleksijus su žmona ir vaikais, pavadinimas visuotinai tapo žinomas liepą, kai po raketų antskrydžio čia sugriauti du penkiaaukščiai gyvenamieji namai ir žuvo apie pusšimtį žmonių, tarp jų – vaikas.
„Tai buvo raketų smūgis. Ir visi, duodantys įsakymą atakuoti paprastus mūsų miestus, gyvenamuosius mikrorajonus, žudo tai gerai suvokdami. Po tokių smūgių žudikai negalės pasakyti, kad ko nors nežinojo, ko nors nesuprato“, – iškart po atakų Časiv Jare sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Išgirdęs apie kruvinas atakas savo mieste, jau Krakėse įsitvirtinęs Oleksijus skubėjo skambinti kaimynams.
„Ten žuvo Denisas – mano draugo sūnus, mano draugo mama žuvo. Ir pirmame aukšte gyvenusieji žuvo – dirbo fabrike ir vyras, ir žmona. Mūsų namas prieš tą bendrabutį. Pažinojau tuos žmones, juk šalia gyvenome. Ir jų nebėra.
Nukentėjo ir mūsų namas. Gyvenome ketvirtame aukšte. Mano tėvas kitą dieną po atakos ten nuvažiavo, sakė, kad mūsų namas tokios būklės, kad jei koja stipriau treptelėtum, viskas sugriūtų. Mūsų namas – avarinės būklės“, – pasakojo Oleksijus.
Per Rusijos karą prarado ir motiną
Karo siaubą vyras patyrė dar 2014-aisiais, kai Donbasas tapo Rusijos taikiniu.
„Tuomet, kai viskas prasidėjo, kai šturmavo Artemivską, žuvo mano mama. Penktą ryto. Mama važiavo į darbą mokykloje, ji dirbo sekretore. Tą rytą ji skubėjo prieš atostogas perduoti dokumentų. Aš prieš tai su mama kalbėjau, o po pusvalandžio man skambina: atvažiuokite į ligoninę“, – skausmingais patyrimais dalijosi ukrainietis.
Vasario 23-iąją Oleksijų vėl surakino nerimas, tik šįkart jau keliskart stipresnis.
„Didžiulis nerimas kamavo ir tada, 2014 metais. Juk tais metais gimė pirmas mano sūnus. O dabar nerimas jau dėl penkių vaikų. To nenusakysi žodžiais“, – kalbėjo vyras.
Časiv Jare O. Liašenka pastaruoju metu dirbo pas žmogų, kuris surenka ir perdirba metalą. Oleksijus pasakojo, kad darbo gimtinėje nėra, gamyklos sunykusios, tad tekdavo imtis to, kas pasitaikydavo. Jis yra baigęs virėjo-konditerio mokslus, tačiau pagal specialybę dirbęs menkai – atliko tik praktiką ruošdamas maistą darželinukams. Jam šis darbas labai patiko.
Vos sužinojęs, kad name, kuriame šiuo metu gyvena, ilgiau likti nebegalės, Oleksijus pradėjo ieškoti naujo būsto, domėjosi ir galimybe gauti paskolą, tačiau iš banko kol kas atsakymo nesulaukė.
„Kai sužinojau, kad mums žmonės renka pinigus namui įsigyti, nežinojau, ką pasakyti, juk vien „ačiū“ nepakanka. Kai tik atvykome į Krakes, vietos žmonės skubėjo mums padėti, o ir dabar visi palankūs mums“, – susigraudinęs kalbėjo Oleksijus.
Taip pat skaitykite
Surinkti pinigų pasiūlė O. Liašenkos darbdavio žmona R. Palukaitienė. Krakiškiai prisideda tiek, kiek gali. Pirmą parą į sąskaitą įkrito 550 eurų, tačiau sukauptos sumos toli gražu dar nepakanka.
„Žinote, čia kaimas, neišsinuomosi būsto, o ir paskolos jie negaus“, – LRT.lt sakė R. Palukaitienė.
Ji pradėjo dairytis parduodamų būstų Liubovės ir Oleksijaus šeimai. Vienas namas parduodamas už 14 tūkst. eurų, bet į jį reikėtų daug investuoti, kad pritaikytum gyventi, – paaiškino Rasa.
„O tas už 25 tūkst. eurų toks, kad gali iškart eiti gyventi“, – sakė krakiškė.
Oleksijus ir Liubovė su vaikais turi išsikelti iki rugsėjo 1-osios.
„Ši šeima išvykusi iš tokio vargo. Vyras visas sulysęs, mergaitės per kelionę dehidratavo, menkai valgė važiuodamos iki Lietuvos. Šiai šeimai tinka kaimas, pas mus yra mokykla, darželis, ambulatorija. Jiems daugiau nieko nereikia. Tik daržiuko, kad ką pasisodinti galėtų. Jie – imlūs, papasakoji, kaip mes čia gyvename, ir jie prisitaiko. Kaip Oleksijus sako: gal rasime vietą po saule“, – apibūdino Rasa.
Norintiems padėti:
Gavėjas: Oleksii Liashenko
A/s: LT 36 7230 0000 9371 5627 Medicinos bankas
SWIFT code: MDBALT22
Paskirtis: Parama Oleksii šeimai
