Ne tik Vokietija tam nepritaria, aš galvočiau ir apie Pietų Europos šalis, kurios renka geras pajamas iš turizmo, LRT RADIJUI sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Pasak jos, būtent rusai sudaro nemažą turistų dalį Pietų Europoje. „Tai aš nelabai įsivaizduoju, kad tos Pietų Europos šalys taip lengva ranka numotų į rusų turistus. Deja, tokia realybė“, – sako ji.
Oficialių Lietuvos pareigūnų vizitai į Taivaną dar labiau įplieskė šalies politines aistras. Praėjusią savaitę Taivane lankėsi susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė. Toks Lietuvos žingsnis sulaukė griežtos Kinijos reakcijos. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat tvirtina turinti planų vykti į Taivaną.
Prezidentūros atstovė teigia, kad susisiekimo ministrės vizitas Taivane buvo visiškai darbinis, o štai Seimo pirmininkės noras išvažiuoti į šią šalį būtų jau kitokio pobūdžio. A. Skaisgirytė Seimo pirmininkės vizitą sveikintų, jei jai pavyktų sutelkti ir kitų Europos šalių vadovus panašiems vizitams. „Kol kas tai yra jos siekiamybė, bet ne faktas“, – sako prezidento patarėja.
Po viceministrės vizito Taivane Kinija nutraukė ryšius su Lietuva susisiekimo srityje. Dėl tokios Kinijos pozicijos prezidentūros atstovė sako tik apgailestaujanti.
„(Kinijos reakcija – LRT.lt) buvo apmaudi ir, mūsų galva, neverta tų žingsnių, kurie buvo padaryti, – įsitikinusi A. Skaisgirytė. – Į Taivaną vykusi delegacija buvo gana darbingo lygio. [...] buvo vykstama ieškoti verslo kontaktų“.
Taip pat skaitykite
Nerimsta aistros ir diskusijos ir dėl to, ar reikia drausti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Estija nuo šiandien, ketvirtadienio, oficialiai neįsileidžia Rusijos turistų, turinčių Estijos išduotas Šengeno vizas. Paklausta, ar įmanoma priimti sprendimą visos Europos Sąjungos (ES) mastu, A. Skaisgirytė sako, kad tam būtinas visų Šengeno zonos šalių susitarimas. Anot jos, trečiosios šalies pilietis, neįleistas vienos šalies, galės į ES patekti per kitą, kurioje tai bus leidžiama.
Patarėja užsienio politikos klausimais taip pat skeptiška ir dėl Pietų Europos šalių noro pritarti. Anot jos, tos šalys yra itin priklausomos nuo turizmo, o jam atsigauti padeda ir nemažas srautas turistų iš Rusijos.
„Tokios sankcijos poveikis būtų labai ribotas. Štai (LRT RADIJO – LRT.lt) žiniose ką tik nuskambėjo, kad Vokietija nepritaria tokiam žingsniui. Kancleris Šolcas buvo cituojamas. Tačiau ne tik Vokietija (tokiai iniciatyvai nepritaria – LRT.lt). Aš galvočiau ir apie Pietų Europos šalis, kurios renka geras pajamas iš turizmo. O būtent rusai sudaro nemaža turistų dalį, – pastebi A. Skaisgirytė. – Tai aš nelabai įsivaizduoju, kad tos Pietų Europos šalys taip lengva ranka numotų į rusų turistus. Deja, tokia realybė.“
Anot pašnekovės, Lietuva gali bandyti įtikinti su tokiu sprendimu nenorinčias sutikti šalis-ES nares, tačiau šios turi ir savų stiprių argumentų. „Reikalinga vieninga ES pozicija, tos vieningos pozicijos aš kol kas nematyčiau“, – dar kartą pabrėžia ji.
Prezidento patarėja pabrėžė, kad atvirkščiai nei Vakarų ir Pietų Europos šalys, Baltijos šalys ir Skandinavija yra pasiryžusios reguliuoti turistų srautus iš Rusijos. „Mes jau ribojame ir tai yra gerai, tai atitinka mūsų vertybinę politiką“, – sako prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai.
Pakruojo dvaras, vienas labiausiai turistų lankomas Lietuvoje, pats nusprendė neįsileisti Rusijos turistų ir tą ragina daryti kitus šalies viešbučius, restoranus ir apskritai verslus. Prezidentūros atstovė tokią iniciatyvą vadina pilietine ir gražia.
„Ar tokia iniciatyva pasklis po visą Lietuvą? Nežinau, – sako A. Skaisgirytė. – Matyt, kad verslas turi interesą priimti kuo daugiau svečių, o ne mažinti. Tačiau, vėlgi, kuo daugiau tokių pilietinių nuostatų verslininkai turėtų, tuo būtų mums visiems lengviau.“
Anot pašnekovės, pakeisti rusų turistus tikrai nebus lengva, tačiau Lietuvos turizmo verslai, keldami savo paslaugų lygį, galėtų tikėtis lengviau juos pakeisti į turistus iš Vakarų šalių.
„Žinoma, rusų turistus pakeisti kitais turbūt nėra paprasta. Per dieną tas nepasidaro. Tačiau jei keltume paslaugų lygį, turbūt prisiviliotume daugiau turistų iš Vakarų. Tai yra tik klausimas, kaip perskirstyti ir pertvarkyti tuos turistų srautus“, – sako prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja.
Paklausta apie užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio politinės komandos atsinaujinimą, A. Skaisgirytė teigia, kad tai „išeis į gera“. „Visada reikia atsinaujinimo ir naujų pajėgų įliejimas tikrai yra sutinkamas su lūkesčiu, kad bus geriau nei buvo“, – įsitikinusi ji.
Anot jos, reikia tikėtis, kad prie G. Landsbergio prisijungę savo sričių profesionalai sustiprins sprendimų priėmimo kokybę ir dėl to bus galima dirbti efektyviau. „Labai sveikintina, kad visi jie yra profesionalai, savo sričių žinovai. Reikia tikėtis, kad tai sustiprins ir sprendimų priėmimo procesą, ir sprendimų prognozavimo eigą, ir kad kartu bus galima dirbti efektyviau“, – sako prezidento G. Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai A. Skaisgirytė.
ELTA primena, kad prie G. Landsbergio politinės komandos jungiasi viceministrai Jonas Survila ir Jovita Neliupšienė bei ministro atstovė spaudai Paulina Levickytė. Taip pat, kad darbą pradės Užsienio reikalų ministerijos politikos direktorė Inga Stanytė-Toločkienė.
Visas pokalbis su A. Skaisgiryte – LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
