„Stojimo rezultatus vertinu gerai. Yra dalykų, kurie džiugina, yra dalykų, kurie liūdina. Ir vis dar kelia nerimą“, – sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė pristatydama šiemetinio stojimo rezultatus. Ji pabrėžė, kad šiemet studijas pradės daugiau pirmakursių nei pernai – 19 162 jaunuoliai (pernai – 18 769).
11 713 pirmakursių studijuos valstybės finansuojamose vietose, tai – 800 mažiau nei pernai. Tad šiemet daugiau mokančiųjų už studijas.
Ministrę liūdina, kad dalis pedagogikos studijų sulaukia vis dar mažai stojančiųjų – vis dar mažai norinčiųjų tapti chemijos, fizikos, matematikos bakalauro studijų studentais.
Šiemet bakalauro studijų programose mokomojo dalyko pedagogikos matematikos specializaciją rinkosi 8 studentai, biologiją – 13, fiziką – 2, chemiją – 1 studentas.
Tačiau J. Šiugždinienė pasidžiaugė augančiu bendru susidomėjimu pedagogikos studijomis – šiemet pirmosios pakopos bakalauro studijas pasirinko šimtu jaunuolių daugiau nei prieš metus. Pasak J. Šiugždinienės, smarkiai auga besirenkančiųjų valstybės finansuojamas profesines pedagogikos studijas, kurios trunka vienus metus, skaičius.
„Tai yra labai svarbus signalas, kad daugiau brandžių žmonių renkasi mokytojo kelią. Galime tikėtis, kad studijas baigs daugiau mums taip reikalingų prioritetinių sričių mokytojų, t.y. matematikos, fizikos, chemijos“, – kalbėjo ministrė.
J. Šiugždinienė sakė, kad trečiadienį Vyriausybei pateiktas siūlymas didinti profesinių pedagogikos studijų vietų skaičių nuo 240 iki 385. Pernai buvo skirta 200 vietų.
Ministrė pabrėžė, kad vidutinis stojamasis balas į valstybės finansuojamas pedagogikos studijas yra 7,27.
Antradienį paviešinus žinią, kad nuo 2025 m. ikimokyklinis ugdymas taps visuotinis vaikams nuo dvejų metų, savivaldybės išsakė nerimą, kad stigs ikimokyklinio ugdymo mokytojų. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programos nėra išskirtos kaip prioritetinės, tad jas pasirinkusiems neskiriamos skatinamosios stipendijos. J. Šiugždinienė sakė, kad įžvelgus tokį poreikį šios studijų programos nuo kitų metų gali būti įtrauktos į valstybės prioritetų sąrašą.
Pedagogiką rinkosi daugiau jaunuolių, bet ne prioritetines sritis
Paskelbus galutinius bendrojo stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, tapo aišku, kad šiemet pirmosios pakopos (bakalauro) pedagogikos studijas rinkosi šimtu abiturientų daugiau negu pernai. Auga ir susidomėjimas profesinėmis studijomis, todėl valstybė didina ir šių studijų vietų skaičių.
Šiemet net 1 084 jaunuoliai (iš jų 621 – valstybės finansuojamose vietose) pasirinko universitetuose ir kolegijose studijuoti pagal pedagogikos studijų krypčių bakalauro programas, rašoma ministerijos pranešime žiniasklaida. Tai yra lygiai šimtu daugiau nei pernai (984) ir 186 studentais daugiau nei užpernai (898). Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko Mokomojo dalyko pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete (117), Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (98) ir Vaikystės pedagogikos studijų programą Vilniaus kolegijoje (95).
Smarkiai auga pasirinkusių Ugdymo mokslų studijų krypčių grupės valstybės finansuojamas profesines studijas. Šiandien Vyriausybė jų vietų skaičių didina nuo 240 iki 385. Palyginimui – pernai buvo skirta 200 vietų.
„Žinoma, ši tendencija mus džiugina ir nuteikia viltingai, kad susidomėjimas mokytojo profesija auga. Tačiau turime pripažinti, kad pirmojoje pakopoje dalis studijų krypčių norinčiųjų studijuoti vis dar sulaukia
nepakankamai. Labai mažai norinčiųjų tapti chemijos, fizikos, matematikos, biologijos, informacinių technologijų mokytojais. Tad šis klausimas lieka aštrus. Tikimės, kad šiose srityse bent profesinėse studijose šiais metais turėsime daugiau studentų“, – sakė ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Šiemet bakalauro studijų programose mokomojo dalyko pedagogikos matematikos specializaciją rinkosi 8 studentai, biologiją – 13, fiziką – 2, chemiją – 1 studentas.
Stebime pokyčių ir kitose studijų kryptyse. Stipriai išaugo norinčių studijuoti informacines technologijas – 2 096 (pernai 1856) ir matematiką 230 (pernai – 189). Palyginti su praėjusiais metais, auga pasirinkusių fizinius mokslus skaičius – 299 studentai (pernai – 259). Tačiau sumažėjo pasirinkusių slaugos ir akušerijos (855, pernai – 882) bei inžinerijos ir technologijos studijų kryptis (2 425, pernai – 2 587).
Padidinus valstybės finansuojamų pedagogikos profesinių studijų vietų skaičių, bus parengta daugiau matematikos, informacinių technologijų, gamtamokslinio ugdymo, kalbų ir socialinio ugdymo sričių dalykų mokytojų,
kurių poreikis mokyklose yra jaučiamas jau dabar ir ypač bus jaučiamas jau po kelerių metų.
Studentai, pasirašę sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla, jau po 1–1,5 metų galės pradėti darbą mokyklose – tiek laiko, priklausomai nuo studijų formos, trunka pedagogikos profesinės studijos.
Įstojusiesiems į valstybės finansuojamas reikalingiausių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas kas mėnesį bus mokamos 299 Eur (6,5 BSI) dydžio stipendijos. Šių stipendijų kas mėnesį gali tikėtis 268 pirmakursiai.
Prioritetinių specializacijų pedagoginių profesinių studijų ir baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų bei pedagoginių gretutinių studijų studentams numatoma stipendijas didinti iki 506 Eur (11 BSI). Padidintas stipendijas galės gauti tie, kurie turės sudarytą sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir bus įsipareigoję baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.
Taip pat pratęsiamos tikslinės stipendijos studentams, iki 2020 metų įstojusiems į pedagogų rengimo programas aukštosiose mokyklose. Siekiant pritraukti gabius ir motyvuotus asmenis į pedagogines studijas, stipendijos skiriamos pagal 2018 metais prasidėjusį projektą „Tęsk“. Pasibaigus Europos socialinio fondo projektui, kuriuo finansuotos tikslinės 115 eurų dydžio stipendijos, jas būsimiems pedagogams padengs valstybė.
Studijų sutartis jie galėjo sudaryti iki rugpjūčio 12 dienos.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) trečiadienį skelbia šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Anksčiau skelbta, kad šiemet per pagrindinį priėmimą buvo pakviesti studijuoti 20 tūkst. 517 jaunuolių: 10 tūkst. 892 – į universitetus, 9625 – į kolegijas. Tuomet sudarytos 17 tūkst. 76 sutartys su aukštosiomis mokyklomis.
Tuo tarpu per papildomą priėmimą kvietimus studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gavo 3104 asmenys.
Iš jų dauguma – 2120 – pakviesti studijuoti kolegijose, 984 – universitetuose.
