Trys iš keturių gyventojų nepritaria mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektui, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa. Opozicija ir valdantieji dėl tokių rezultatų apsisvaidė kritika – vieni teigia, kad kalta prasta komunikacija, kiti atgal rėžia dėl nesąžiningo kalbėjimo apie projektą. Dėl palaikymo stokos komunikaciją kaltina ir politologas.
Lietuvos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ liepos 12–28 dienomis LRT užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Asmeninio interviu metodu buvo apklaustas 1 021 gyventojas. Apklaustieji – skirtingų Lietuvos vietų gyventojai, vyresni nei 18 metų.
Dekriminalizavimui pritaria mažuma
Apklausos dalyvių buvo klausta, ar jie sutinka su Seime svarstomu projektu, kuriuo siūloma atsisakyti baudžiamosios atsakomybės už nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą be tikslo jas platinti. Atsakydami respondentai galėjo žymėti, kad visiškai sutinka, greičiau sutinka, greičiau nesutinka ar visiškai nesutinka su tokia iniciatyva. Jie taip pat galėjo nurodyti, kad nuomonės neturi arba į klausimą apskritai neatsakyti.
Kaip rodo apklausos duomenys, iš viso 45 proc. respondentų nurodė, kad visiškai nesutinka su dekriminalizavimo projektu, o dar 29 proc. pasirinko variantą „greičiau nesutinku“. Iš viso 4 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad projektui visiškai pritaria, o 14 proc. teigė, kad greičiau pritaria. Likę 8 proc. respondentų arba į klausimą neatsakė, arba nurodė, kad neturi nuomonės.
Atidžiau pažvelgus į pateikiamus duomenis matyti, kad dekriminalizavimo projekto labiau linkusios nepalaikyti moterys – teigiamai apie projektą pasisakė 16 proc. apklaustų moterų, o 77 proc. jų buvo prieš. Tuo metu projektui pritariantys teigė 22 proc. vyrų, o 70 proc. jų sakė nepalaikantys dekriminalizavimo projekto.
Apklausa taip pat parodė, kad daugiausia palaikiančiųjų baudžiamosios atsakomybės už mažą kiekį narkotinių medžiagų atsisakymą yra tarp jaunimo. Amžiaus grupėje nuo 18 iki 29 metų palankiai apie projektą pasisakė 35 proc. respondentų, prieš buvo 55 proc., o likę arba neatsakė, arba neturėjo nuomonės. Žmonių, kurių amžius yra nuo 30 iki 49 metų grupėje, pritarimas jau mažesnis – dekriminalizavimui pritaria 25 proc. šios grupės atstovų, nepritaria 69 proc.
Mažiausias pritarimas dekriminalizavimui matyti 50 metų ir vyresnių gyventojų amžiaus grupėje. Iš viso projektui pritaria 10 proc. šiai amžiaus grupei priklausančių žmonių, nepritaria 82 proc., likę neatsakė arba neturėjo nuomonės.
Daugiausia respondentų, pritariančių dekriminalizavimo projektui, nurodė, kad jų šeimos pajamos yra didesnės nei 1600 eurų – tokių respondentų buvo 26 proc., o 68 proc. tokias pajamas gaunančių asmenų teigė nepalaikantys projekto. Mažiausias palaikymas dekriminalizavimui fiksuotas pajamų grupėje iki 850 eurų. Iš viso 11 proc. šios pajamų grupės žmonių nurodė palaikantys projektą, o 82 proc. – nepalaikantys.
Apklausa parodė, kad daugiausia rėmėjų dekriminalizavimo projektas turi didmiesčiuose – 23 proc. apklaustų didmiesčių gyventojų pritaria dekriminalizavimui, o 68 proc. yra prieš. Mažiausias palaikymas fiksuojamas kaimuose, kur dekriminalizavimui pritaria 12 proc. gyventojų, o nepritaria 82 proc.
Dar vienas kompromisas
Mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektas Seime – ne naujiena. Parlamentas Laisvės partijos inicijuotą projektą svarstė dar praėjusių metų rudenį, tačiau lapkritį, likus paskutiniam laipteliui, Seimo narių balsų dauguma projektui pritarta nebuvo.
Tiesa, galimybė iš naujo teikti koreguotą projektą buvo suteikta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Politikų atmestame projekte buvo siūloma, kad būtų dekriminalizuotas visų narkotinių medžiagų mažo kiekio turėjimas be tikslo platinti.
Kaip jau anksčiau skelbė portalas LRT.lt, Laisvės partijai teko susitaikyti su dar vienu kompromisu – Teisės ir teisėtvarkos komiteto parengtame projekte liko tik kanapių dekriminalizavimas. Visos kitos medžiagos iš projekto buvo išbrauktos.
Taip pat skaitykite
„Vertinu kaip politinį kompromisą. Tokia ir buvo TTK užduotis – patobulinti, paieškoti varianto, kuriam turėtume balsų daugumą“, – naująjį projektą portalui LRT.lt tuomet komentavo Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė.
Kol kas naujasis projektas į Seimo salę dar negrįžo, bet tikėtina, kad jo svarstymo Seimas vėl imsis rudenį.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Paulius Saudargas birželį žiniasklaidai teigė, kad naujasis projekto variantas atitinka susitarimus su koalicijos partneriais.
„Šis projektas, konkrečiai liečiantis mažo kiekio marihuanos dekriminalizavimą, tikrai yra toks, apie kokį buvo kalbėta nuo pat pradžių, sutinkame, kad tokį galime svarstyti“, – anksčiau Žinių radijui teigė P. Saudargas.
Mano, kad dėl rezultatų kalta komunikacija
Opozicijos atstovai lengvo kelio net ir naujam projektui nežada. Socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas portalui LRT.lt teigė, kad valdantieji itin prastai komunikavo apie projektą, stigo diskusijų, todėl vargu, ar jis sulauks tiek palaikymo balsų iš opozicijos, kiek reikia.
„Pati pradžia buvo sujaukta. Galbūt, jei tai būtų darę [teikę projektą] kiti, o ne Laisvės partija, gal tas procesas būtų pajudėjęs. <...> Sujaukė ypač tai, kad buvo ir kiti narkotikai įtraukti į tą patį procesą, dabar išgrynino tik kanapes. Komunikacijos klausimas“, – teigė A. Sysas.
Socialdemokrato manymu, nuo pat pradžių, kai buvo teikiamas dekriminalizavimo projektas, reikėjo orientuotis į kanapes ir akcentuoti kitų šalių gerąją patirtį. Tuomet palaikymas projektui galėjo būti didesnis. Pasak politiko, norint vienu ypu apimti visas narkotines medžiagas, buvo padaryta klaida.
„Ne taip reikėjo padaryti [kaip buvo padaryta]. Dabar, manau, reikės poros metų, o gal ir daugiau, kad šitą klausimą būtų galima išspręsti“, – komentavo A. Sysas.
Rudenį priimti projektą, jo manymu, pavyks tik jei pačioje valdančiojoje daugumoje atsiras daugiau pritarimo balsų, nes vos keli opozicijos politikai gali balsuoti už projektą.
Pati pradžia buvo sujaukta. Galbūt, jei tai būtų darę [teikę projektą] kiti, o ne Laisvės partija, gal tas procesas būtų pajudėjęs.
A. Sysas
Kritikus kaltina populizmu
Tuo metu projektą inicijavusios Seimo Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, kalbėdamas apie projektą, teigė, kad siūlymas sprendžia realią problemą, su kuria susiduria Lietuvos gyventojai. Priėmus jį, anot V. Mitalo, Lietuva priartėtų prie Vakarų Europos valstybių, kuriose su mažu kiekiu narkotikų sulaikyti asmenys nėra patraukiami baudžiamojon atsakomybėn, o gauna administracinę nuobaudą.
„Tai yra paplitusi geroji praktika visoje Europoje. Deja, per šį laikotarpį klausimas tapo populistinių politikų nešiojamas ir voliojamas į kairę ir į dešinę, sakant, kad iš tikrųjų ne gerąja patirtimi grįstas įstatymo projektas, o noru prievarta apkvaišinti mus ir mūsų vaikus.
Kai kurie žmonės naudoja šitą taktiką tam, kad išliktų valdžioje, ir man atrodo, kad skleisdami tokią populistinę paradigmą jie tikrai elgiasi negarbingai. Tai gali turėti įtakos ir gyventojams neteisingai susiformuojant nuomonę apie klausimo esmę“, – komentavo V. Mitalas.
Įstatymų žmonės neskaito, jie tik girdi vertinimus, kuriuos pateikia labai skirtingi politikai, ir iš tų vertinimų susiformuoja savo nuomonę.
V. Mitalas
Jis sakė manantis, kad apklausos rezultatus lėmė būtent tai, kaip apie projektą kalba politikai, o ne jo turinys.
Pasak Laisvės partijos atstovo, jei respondentų būtų paklausta, ar jie skaitė parengtą projektą, turbūt itin maža dalis atsakytų teigiamai.
„Įstatymų žmonės neskaito, jie tik girdi vertinimus, kuriuos pateikia labai skirtingi politikai, ir iš tų vertinimų susiformuoja savo nuomonę“, – sakė politikas.
Paklaustas apie kritiką dėl nepakankamų diskusijų apie projektą, V. Mitalas tvirtino, kad diskusijos apie jį vyksta Teisės ir teisėtvarkos komitete, o atėjus laikui dar kartą bus diskutuojama Seimo salėje. Diskusijų, kaip tvirtino politikas, buvo ir teikiant pirmąjį projekto variantą.
Pati valdžia sukėlė tokią reakciją
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Bernaras Ivanovas portalui LRT.lt taip pat sakė manantis, kad būtent prasta valdančiųjų komunikacija kalta dėl menko dekriminalizavimo palaikymo. Anot jo, projektu siekiama padėti daliai visuomenės, bet jo rengėjai to aiškiai ir garsiai nepasako.
„Juk tai nėra legalizavimas. Tai bandymas gelbėti žmones. Nuošimtis žmonių, kuriuos šis projektas palies, nėra didelis, bet juk visuomenę charakterizuoja tai, kaip ji elgiasi su savo silpnaisiais, parpuolusiais. Bet apklausos rezultatai atrodo, sakyčiau, kanibalistiškai, bet tai yra komunikacijos problema.
Tie procentai ir išryškėja tokiu būdu, tai visiškai nestebina.
B. Ivanovas
Valdžia elgiasi arogantiškai, kalba kaip ponas baudžiauninkams, negražiai ir sukelia atitinkamą reakciją. Taip ir išeina – jei valdžia yra už dekriminalizavimą, tai aš būsiu prieš, nes aš tos valdžios nemėgstu, kritikuoju, ji mane erzina“, – komentavo politologas.
Pasak B. Ivanovo, dalis visuomenės nesupranta, kas projektu yra siūloma, o geresniam supratimui koją kiša prasta komunikacija. Politologo teigimu, matomas bendras nusiteikimas prieš bet kokius valdžios siūlymus.
„Tie procentai ir išryškėja tokiu būdu, tai visiškai nestebina. <...> Manau, kad Lietuva tuo keliu eis, kaip ir daugelis Europos šalių, nes nieko naujo čia nėra išradinėjama. Viskas eis į priekį, tačiau ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi [valdžiai]“, – portalui LRT.lt teigė VDU politologas B. Ivanovas.
